Naujosios viešosios vadybos (NVV) kritika

Viešasis administravimas ir politika yra itin glaudžiai susiję mokslo objektai: politikos nustatytus tikslus ir uždavinius visada įgyvendina administravimas, todėl galima teigti, kad viešasis administravimas lygiai toks pat senas reiškinys kaip ir politika. Vis dėlto administravimas ilgą laiką buvo laikomas politikos dalimi, o ne atskiras teorijas ir metodus turinčiu mokslu, todėl visas mokslininkų dėmesys buvo daugiau sutelktas į politikos ir teisės disciplinų vystymąsi.
XIII – XIV a. prasidėję centralizacijos procesai lėmė kitokio požiūrio į viešąjį administravimą atsiradimą ir formavimąsi. Šis procesas paskatino tautinių valstybių kūrimąsi. Valstybės tapo didesnės, sudėtingesnės struktūros, panaikinus vasalinius santykius prireikė naujų metodų pavaldumui centrinei valdžiai užtikrinti, mokesčiams rinkti ir jos iždui formuoti. Iškilo būtinybė plėsti ir tobulinti biurokratinį aparatą, į administravimą pradėta žiūrėti, kaip į mokslo sritį, valstybės valdymo techniką, kuris reikalauja specialių, ne tik politinių teorinių žinių. Vis dėlto šiuo laikotarpiu viešasis administravimas atskira mokslo šaka netapo, taip ir liko praktinio įgyvendinimo lygyje ir toliau vystėsi gana lėtai.
Galima sakyti, kad tik XIX – XX a. sandūroje pradėjo formuotis pozityvusis viešojo administravimo mokslas. XIX a. susidarė keletas viešojo administravimo mokyklų: vokiečių-austrų, amerikiečių ir prancūzų, kuri buvo savotiška jungiamoji grandis tarp kitų dviejų. Šios mokyklos padėjo viešojo administravimo disciplinos pagrindus, suformavo tradicinio viešojo administravimo sampratą.
Ryškėjant sparčios globalizacijos tendencijoms tradicinis viešasis administravimas tampa sunkiai pritaikomas visoms šiuolaikinės visuomenėms reikmėms užtikrinti, neefektyvus, kai kuriais atvejais netgi stabdantis natūralią organizacijų pažangą. Šios priežastys paskatino naujų administravimo metodų paiešką, kuri atvedė prie naujos administravimo teorijos susiformavimo, vadinamosios naujosios viešosios vadybos (NVV). Ši teorija pasižymi lankstumu, todėl globalizacijos kontekste atsiradusios naujos organizacijų vertybės ir iššūkiai gali būti įgyvendinami.
Vis dėlto šis teorija turi nemažai metodologinių trūkumų, įvairių sėkmingo pritaikymo sąlygų ir ne visada atneša laukiamą rezultatą. Negalima ir toliau veikti pagal senus, sustabarėjusius administravimo pricipus, užkertant kelią veikti efektyviau, tačiau taip pat negalima aklai pulti įgyvendinti naują ir reikiamai nepatikrintą idėją. Todėl šio darbo tikslas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!