Narvos ir Pamarių kultūros keramikos panašumai ir skirtumai

Naujasis akmens amžius IV tūkstantmetyje pr. Kr., kai suaktyvėjo žmonių ūkinė-ekonominė bei gamybinė veikla, buvo pereita į naują žmonijos kultūros raidos tarpsnį, vadinamą neolitu. Jis prasidėjo atsiradus keramikai, akmens gludinimui, pjovimui, gręžimui, o baigėsi sulig pirmaisiais žalvario dirbiniais, II tūkstantmetyje pr. Kr. Šiame amžiuje pradėti auginti naminiai gyvuliai bei javai, žmonės tapo sėslesni. Būtent neolito laikotarpiu suklesti Narvos bei Pamarių kultūros. Jų palikimas – jau gerai pažįstami, seniausi dabartinės Lietuvos teritorijoje paplitę keramikos dirbiniai. Juose atsispindi kiekvienai kultūrai būdinga indų forma, ornamentika, gamybos bei dekoravimo būdai. Bėgant metams, veikiama išorinių kultūrų, keramikos tradicija kito. Vėliau nė viename istoriniame laikotarpyje jau neberandama tokios lipdinių bei ornamentikos gausos, kokia vyravo dabartinėje Lietuvos teritorijoje naujajame akmens amžiuje. Šio referato tikslas – pristatyti ir palyginti Narvos bei Pamarių kultūrų keramikos ypatybes, akcentuoti formos, ornamentikos, tipų, gamybos bei dekoravimo būdų skirtu-mus, parodyti tiek vienai, tiek kitai neolitinei kultūrai būdingus keramikos dirbinių pana-šumus. Keramika Pietų Europoje keramika atsirado neolite, dažniausiai kartu su žemdirbyste ir pirmaisiais prijaukintais gyvuliais apie 6000 m. pr. Kr. Seniausios puodų formos žinomos jau medžiotojų, žvejų ir rankiotojų visuomenė-se – žmogui visada reikėjo kokio nors indo skysčiams laikyti. Juos tada atstojo medžio žievė, gyvūno oda, išskobtas storažievis vaisius. Pirmieji indai Rytų Baltijos regione dėl klimato ypatybių, greičiausiai buvo maišai iš žvėrių odos. Čia puodai pradėti lipdyti apie 4500 m. pr. Kr. Jų gamybai naudotas vietinis molis. Darant kietus, patvarius indus, iš molio reikėjo pašalinti vandenį. Tam reikia 450-700 laipsnių degimo temparatūros, kurią neolito laikų gyventojai jau sugebėjo pasiekti primityviose gyvenviečių laužavietėse. Patys seniausi puodai buvo akyti, lengvi, gana trapūs.* Neolitinėms kultūroms didelį poveikį darė šukinės-duobelinės keramikos kultūra, siejama su ugrofiniškomis gentimis, bei rutulinių amforų kultūra. Todėl naujojo akmens amžiaus lipdiniuose atsispindi šių kultūrų įtaka. Norėdami pamatyti ir suprasti, kaip kito keramikos tradicijos ankstyvajame, viduriniajame ir vėlyvajame neolite, turime susipažinti su Narvos bei Pamarių kultūro-mis. Būtent šios neolitinės kultūros paliko ryškiausią pėdsaką akmens amžiaus keramikos dirbinių gamybos istorijoje. *Lietuvos dailės istorija (Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2002), 18. Narvos kultūra Narvos kultūra dabartinėje Lietuvos teritorijoje klestėjo IV-III tūkstantmečiais pr. Kr. Tai ankstyvajame ir viduriniajame neolite matoma mezolitinių kultūrų tąsa. Be Lietuvos, ji apėmė ir dabartinės Latvijos, Estijos, Šiaurės Baltarusijos teritorijas, siekė Ladogos ežero pakrantes, Pskovo srities pietinę dalį. Skiriami keli jos variantai: pajūrinis (vakarinis, šiaurės vakarinis) ir labiau žemyninis (rytinis, pietrytinis). Pajūriniam variantui priskiriamos gyvenvietės Nidoje, Šventojoje, Sarnatėje. Žemyniniam atstovauja Jara, Kretuonas, Pakretuonė, Sudota, Kretuonys, Paramelis. Gausiausi radiniai, padėję pažinti šią kultūrą, rasti pajūrio gyvenvietėse: Šventojoje bei Nidoje. Narvos kultūra išsirutuliojo iš ankstesnės mezolitinės Kundos kultūros. Jai būdin-gas gausus kaulo bei rago inventorius ir bent jau ankstyvojoje fazėje – labai maža titnago dirbinių. Aptinkama įvairiausių ietigalių, strėlių antgalių, žeberklų, durklų, peike-nų, meškerių kabliukų, ylų ir adiklių, įrankių tinklams megzti, įtveriamųjų kirvių, peilių, kaltų, kaplių. Iš gintaro daryti papuošalai – pakabukai, vamzdeliniai karoliai, sagutės ir figūrėlės. Taip pat naudotas iš šiaurės atgabentas žaliasis skalūnas. Tai buvo išsivysčiusi žemdirbių bei gyvulių augintojų kultūra. Gyvenvietės nedidelės ir toli nutolusios viena nuo kitos dėl didelių medžioklės plotų būtinybės. Dažniausia randamos prie ežerų, netoli moreninių kalvų. Pastatai dažniausiai keturkam-piai, bet randama ir ovalo formos. Narvos kultūros žmonės medžiojo ietimis, strėlėmis, mezgė tinklus skirtingais akių dydžiais, gamino luotus, irklus, žuvišakes. Žemę apdirbdavo kapliais, augino kanapes bei soras. Buvo įrengę gintaro dirbtuves, jo dirbiniai plito kultūrinių mainų keliu. Narvos kultūros keramika Gerai pažįstami ir seniausi puodai yra dabartinės Lietuvos teritorijoje paplitusios Narvos kultūros palikimas. Ši keramika turi daug bruožų, bendrų visoms Rytų ir Vakarų Pabaltijo kultūroms, tačiau yra ir ryškių skirtybių. „Narvos puodų molio masė lengva, nes joje labai daug organinių priemaišų: dumblo, grūstų sraigių kiautelių, kartais ir sukapotų augalinių priemaišų, kurios bent iš dalies išdega ar ištirpsta rūgščioje pelkės dirvoje. Nors puodai ir lengvi, jie buvo gerai degti ir taip stipriai įanglinti, kad nepraleisdavo nei vandens, nei riebalų.“* Viduriniajame neolite į molio masę imta dėti ir granito priemaišų. Forma. Žinomi du pagrindiniai šios kultūros puodų tipai: didelės smailiadugnės plačiaangės puodynės, kurių aukščio ir pločio santykis paprastai 1:1, ir pailgi dubenėliai-šviestuvai. Didžiuosiuose puoduose būdavo verdamas maistas. Ant ugnies jų nei statydavo, nei kabindavo – jų dugnai neaprūkę. Virdavo greičiausiai įkaitintais akmeni-mis. Šitokie puodai gana gerai stovi visai negiliai įleisti į smėlį. Juose būdavo laikomos ir maisto atsargos. Retai pasitaiko ir mažų geriamųjų puodukų, kurių forma panaši į didžiųjų. Ovalūs pailgi dubenėliai – taukiniai šviestuvai, žinomi aplink visą Baltijos jūrą, kur neolite buvo medžiojami ruoniai. Visai panašios etnografinės eskimų lemputės su samanų arba šiaip kokio pluošto dagčiais. Šviestuvai būdavo ypač gerai įanglinti, juose rasta taukų ir vaško pėdsakų. Puodai Narvos kultūroje lipdyti iš 3,5-6 cm pločio juostų trejopu būdu. Ankstyvo-siose gyvenvietėse dažniausiai būdavo jungta įskroda – viena juosta užbaigiama apva-lia briauna, o antroje yra griovelis. Antras jungimo būdas – maždaug per 1,5 cm užleisti vieną ant kito paplonintus juostų kraštus. Nuo sujungimo būdo nepriklauso nei puodo forma, nei sienelės storis. * Rimutė Rimantienė. Šventoji. I tomas. (Vilnius: leidykla „Mokslas“, 1979), 120. Norint tinkamai išnagrinėti Narvos kultūros puodus, reikia atsižvelgti ir į puodų kaklelių formas. Nors jų profiliai iš pažiūros labai neįvairūs, tačiau juos galima suskirstyti į keturias grupes. Vaizdumo dėliai šios grupės pavadintos didžiosiomis raidėmis, kurias kakleliai savo profiliu primena – tai I, C, S ir viena pereinama grupė CS. Nors kaklelių formos ir suskirstytos, tačiau pati briauna daug sudėtingesnė. Todėl skiriama net keletas tų pačių profilių variantų: nepastorintos, apvalios, priplotos, nutįsusios, papla-tintos, nusklembtos briaunos. I pavidalo puodų kakleliai yra tiesūs, statmeni ar beveik statmeni. Jų briaunos apvalios arba priplotos. C pavidalo puodų kakleliai įgaubti, briauna tokio pat storio kaip sienelė, apvali, priplota arba ryškiai nutįsusi į vidų. S pavidalo kakleliai išriesti, puodas atrodo lyg su aukštu atloštu kaklu. CS pavidalo kakleliai panašūs tiek į C, tiek į S formos kaklelius: briauna nutįsusi ne tik į vidų, bet ir į išorę, aptaki, viršutinė net pastorinta. „Puodas atrodo kaip su atversta lūpa.“* Ornamentika. Narvos kultūros keramikos ornamentikai būdingi apvijiniai ir maz-gelių, pleištukų, duobučių, įraižų, dantukų, pailgų keturkampių duobučių, grūdelio pavi­dalo ir sukinių įspaudų motyvai. Dažnai nuodoti nagų, katpėdėlių motyvai su įvairiomis įraižomis. Puošta išorinė, rečiau vidinė kaklelio pusė. Geometrinis ornamentas, jo elementų paprastumas ir išdėstymas viršutinėje puodo dalyje – bendras visos Narvos kultūros keramikos bruožas. Beveik visada ornamentuotos ir puodų briaunos. Ornamento motyvai dažniausiai išdėstyti horizontaliomis eilėmis apie puodo kaklelį. Pasitaiko ir sudėtingesnio komponavimo pavyzdžių: rombų, zigzagų eilutės, taip pat statmenos ir įstrižos, tarsi kutai pakibusios, su niekuo nesijungiančios linijos. Rasti nedideli geriamieji puodukai ornamentuoti štai kaip: „Paviršius dažniausiai brūkšniuotas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!