Keramikos menas

„Menas – kaip ir mokslas – nuolatinis žmogaus palydovas.“ (A. Rodinas).
Mūsų gyvenime yra labai svarbi etnokultūros, tautos dvasinės ir materialinės kultūros dalis; tai liaudies meistrų sukurti vaizduojamosios dailės (skulptūros, grafikos, tapybos) kūriniai ir taikomosios-dekoratyvinės bei buitinės detalės (keramikos, tekstilės, medžio, metalo, gintaro ir kt. kūriniai).
Neįsivaizduojame Kūčių vakarienės, Velykų pusryčių ar kitos šventės be keramikos dubenų, puodynių..., savo primityviomis formomis primenančių iškastuosius Lietuvos piliakalniuose ir senkapiuose.
Dauguma tautodailininku kurdami (žiesdami, tekindami, dekoruodami, degdami) savuosius puodus, remiasi senosiomis lietuvių keramikos tradicijomis, tada indai buvo skirti ne puošybai, o grynai praktiškiems dalykams.
Keramikos menas - vienas iš seniausių. Dar priešistoriniais laikais žmonės gamino iš molio puodus ir ąsočius. Palaipsniui jie išmoko išdegti tuos indus, kad būtų patvarūs ir nepraleistų vandens. Pirmykščiai dailininkai išpiešdavo ant jų ornamentus. O paskui ir žiedžiamasis ratas – pirmoji keramikos priemonė.
Keramika - seniausia lietuvių liaudies meno rūšis. Rasti keramikos dirbiniai yra itin seni ir turi didžiulę reikšmę archeologijoje tiriant lietuvių tautos kilmę. degti dirbiniai ir medžiagos iš molio arba kitų mineralinių medžiagų; tų dirbinių ir medžiagų gamyba; taikomosios dailės šaka. Keramikos gamyba susideda iš žaliavos parengimo, formavimo, džiovinimo ir degimo. Formuojama plastiškuoju, pusiau sausu ar sausuoju ir liejimo būdu.
Buitinės ir taikomosios dailės kūrinių Lietuvoje randama ir iš pirmykštės bendruomeninės santvarkos laikotarpio. Viena seniausių lietuvių tautodailės šakų yra keramika, pasižyminti išradingomis meninėmis formomis, raiškiais siluetais, įdomiais puošybiniais motyvais ir jų kompozicijomis, retkarčiais ir spalvomis.
Keramikos dirbiniai Lietuvoje paplito neolito laikotarpiu (III tūkstantmetyje pr. Kr.). Tuo metu buvo lipdomi įvairių formų indai valgiui gaminti ir vartoti, urnos, svareliai tinklams ir audimui. Net patys primityviausi indai neretai buvo gražinami įvairiais geometriniais ornamentais, grublėta faktūra. X–XI a. indus ėmus žiesti ratu, pagražėjo jų formos, sušvelnėjo kontūrai, praturtėjo ornamentika. XIV–XV a. Lietuvoje įsikūrusiose keramikos dirbtuvėse pradėta gaminti architektūrinius keramikos dirbinius, ypač karolius, papuoštus įvairiomis glazūromis, reljefiniais ornamentais.
Pagal paskirtį liaudies keramika skirstoma į tris grupes:
• buitinę (indai maistui...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!