Bizantijos menas ir dailė

ARCHITEKTŪRA IR DAILĖ: savito stiliaus architektūra ir dailė Bizantijoje pradėjo formuotis jau IV - V a. Konstantinopolis nuo Va. pamažu įgavo radalinį planą. Buvo statomos miesto sienos ir kiti įtvirtinimai. Pastatyta bazilikinio (šv.Dimitrijaus bazilika Salonikuose, Va.) ir centriško kupolinio tipo kulto pastatų. M.Azijoje ir Š.Sirijoje Va. bandyta šiuos pastatų tipus jungti į vieną. Paprasta, saikinga šio laikotarpio pastatų išorė, puošnūs interjerai. Bizantinės architektūros ir dailės raida ypač suaktyvėjo VI a. Buvo statomi puošnūs kulto pastatai (šv. Vitalijos bažnyčia Ravenoje), rūmai. Iš bazilikinio ir centriško kupolinio pastatų tipo išsirutuliojo vienas naujas pastatų tipas. Konstantinopolyje pastatytas vienas meniškiausių bizantijos architektūros pastatų - šv.Sofijos soboras (architektas Antemijas Tralietis ir Izidorius Miletietis). Kulto pastatai puošiami apvaliosios skulptūros kūriniais, freskomis, mozaikomis. Dailės kūriniai biblinių siužetų. VI a. mozaikų išliko Ravenoje (Gala Placidijos mauzoliejuje - “Gerasis ganytojas”; šv.Vitalės bažnyčios - “Imperatorius Justinianas su svita”). VII - VIII a. susiformavo kryžminis kupolinis kulto pastato tipas (Nikėjoje - Marijos ėmimo į dangų cerkve, VII a.; Salonikose - šv.Sofijos cerkvė, VIII a.). Cerkvių interjerai buvo puošiami sienų ir įkonų tapyba, reljefais. Ikonų tapyba buvo vienintelė molbertinės tapybos rūšis. Jos religiniai siužetai, šventųjų tipai ir jų vaizdavimo būdas buvo suformuota ikonoklastų kovų metu. Nuo IX a. bizantijos architektūroje buvo kartojami ankstesnieji pastatų tipai. XIV - XV a. I pusės pastatams būdingas ornamentinis plytų mūrijimo būdas. XI a. vid. - XIII a. ikonų tapyboje (“Vladimiro dievo motina” XII a.) stengtasi perteikti žmogaus dvasinį pasaulį. Po ikonoklastų kovų knygų miniatiūrų tapyboje (“Chludovo psalmynas”, IX a.) atsirado realaus gyvenimo vaizdavimo tendencijų. IX a. pab. miniatiūrose įsigali puošnus, paradiškas stilius. XIV a. - XV a. pr. dailėje ( Salonikuose - Apaštalų cerkvės mozaikos) bandyta vaizduoti realią aplinką, žmonių santykius. Bizantijos taikomosios dekoratyvinės dailės būdingos šakos: audiniai, spalvingos emalinės pertvaros, dramblio kaulo ir metalo dirbiniai.
M.Azijoje. Jo susiformavimui turėjo įtakos Romos imperijos vėlyvojo meno helenistinės tradicijos;...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!