Bizantijos menas

IV A. Romos imperija suskilo į dvi savarankiškas dalis su savais imperatoriais. Rytinės dalies, vadinamos Bizantijos, sostine tapo Konstantinopolis. Viduramžių pradžioje Bizantijoje gyvavo helenistinės tradicijos su Egipto, Irano ir Sirijos dailės elementais.
Bizantiškasis stilius plėtotas IV – XV a. , jam būdingas puošnumas, spalvingumas ir spindesys. Jo susiformavimui turėjo įtakos Romos imperijos vėlyvojo meno helenistinės tradicijos; reikšminga buvo ir Slavų, Sirijos, M.Azijos, Gruzijos bei Armėnijos tautų architektūros ir dailės įtaka. Bizantinio stiliaus menas glaudžiai susijęs ir su stačiatikių kultu.
Darbo tikslas: išanalizuoti ornamentiką Bizantijos architektūroje ir dailėje.
• Išnagrinėti ornamentiką Bizantijos architektūroje ir dailėje.
• Surasti ornamentikos pavyzdžių Bizantijos architektūroje ir dailėje.
• Aprašyti pateiktus pavyzdžius.
Bizantijos meno spindesys pasireiškia bažnyčiose ir kai kuriuose viešuosiuose pastatuose. Krikščionys, iškentę persekiojimus ir katakombas, triumfuoja, Bažnyčia susijungia su imperatoriaus valdžia. Prireikia naujų kulto vietų. Senųjų šventyklų panaudoti neįmanoma: jų vidus buvo skirtas tik dievų statuloms, o visos apeigos ir šventės vyko lauke, aikštėje. Krikščionių bažnyčiose turi tilpti visi tikintieji, todėl jie pasirenka senąją baziliką, keturkampį pastatą su apside. Lyg tol bazilika buvo kartu ir turgavietė, ir teismas. Ji pasirodė besanti ideali Dievo tarnybai; krikščionys bazilikomis ir toliau vadina tokio plano pastatus. Taip pat jie perima ir graikiško kryžiaus formos planą su kupolu susikirtimo taške; joje koncepcija atėjusi iš Rytų.
Abu bažnyčių tipai turi bendrų bizantiškų bruožų: medinę laikančią konstrukciją, įgalinančią statyti labai aukštus pastatus su plačiais langais, ir santūrią išorę: plytų sienos be jokios puošybos ir be skulptūrų, nebent su viena kita arkatūra. Užtat koks spindesys viduje: marmuro kolonos, spalvotas tinkas (stiukas), žėrinčios freskos, spindinčios mozaikos auksiniame fone. Tačiau jokių statulų: reikia nutraukti ryšį su pagoniška tradicija ir Biblijos pasmerktais jos stabais. Nuomonės išsiskiria dėl tapybos, kurią popiežius Grigalius Didysis vadino "spalvota knyga" apie šventuosius Evangelijos epizodus (VI a. pabaiga); jis sakė: "Tapyba beraščiams gali būti tuo, kuo Biblija yra mokantiems skaityti". Kai kurie Bažnyčios Tėvai, tokie kaip Jonas Damaskietis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!