Senovės Egiptas bei jo menas

Neišdildomą pėdsaką pasaulinės kultūros istorijoje paliko puikus ir vientisas Senovės Egipto menas. Norint geriau suprasti jo savitumą, reikėtų prisiminti, kad daug kas čia susiję su senovės egiptiečių religija. Jie tikėjo, kad žmogui mirus, ji siela toliau gyvena ir kartais sugrįžta į kūną. Todėl egiptiečiai ir statė nuostabius kapus, pradžioj- mastabas, o vėliau-piramides ir visą savo meną, kultūros grožį norėjo sudėt šiems statiniams. Jie statė ir nuostabias šventyklas dievams, kaip Hačepsutos ir Karnako. Senovės Egipto menas stengėsi atspindėti amžinumą ir nekintamumą . Viskas buvo statoma amžiams, todėl vyravo didingas formos monumentalumas, tvirtumas, (piramidės, Labirintas, Karnako šventyklų kompleksas, Luksoro šventykla, Sfinksas). Pagrindiniai Egipto meno stiliaus bruožai: statiškumas, griežtas ir ryškus konstruktyvizmas, kanonizmas (tam tikrų normų ir taisyklių paisymas), geometrinis taisyklingumas, atidus natūros stebėjimas. Sėdinčios figūros būtinai tūrėjo būti sudėjusios rankas ant kelių, vyrai vaizduojami tamsesne nei moterų oda. Piramidės buvo statomos ne tik Senosios karalystės laikais (ne tokios gigantiškos), dabar yra rasta virš 100 piramidžių. Viduriniosios ir Naujosios karalystės laikotarpiu buvo statomi hipogėjai ir šventyklos.
Leningrade, ant Nevos kranto, prieš pat Dailės akademijos pastatą stovi du sfinksai- liūtai su žmogaus galva. Granito pjedestale iškirstas įrašas: ,,Sfinksas iš senovės Tėbų Egipte pervežtas į Švento Petro miestą 1832 metais“.
Sfinksai iškalti iš rausvo granito. Kiekvieno ilgis daugiau kaip penki metrai, o aukštis-apie keturis metrus. Prieš pagrindo hieroglifai, skelbiantys: ,,tegyvuoja gerasis dievas Nembaaratra, Ra palikuonys, Amenhotepas, Tėbų valdovas, Amono Ra numylėtinis“. Sfinkso veidas – Egipto šlovingojo faraono Amennhotepo III portretas. Jis gyveno daugiau kaip 1400 metų prieš mūsų erą, pusantro šimtmečio iki garsiojo Trojos, Homero apdainuoto ,,Iliadoje“.
Valdant Amenhotepui III, įžymūs Egipto didikai pradėjo nešioti didžiulius perukus.(Beveik tokius pat, kokius nešiojo Liudviko XVI ir Petro I laikais.) Raštininkai pirmą kartą pradėjo rašyti į papiruso ritinėlius, o Egipto valstiečiai pradėjo auginti namines vištas.
Dievu laikomo faraono atvaizdą į Peterburgą atvežė Abraomas Norovas, garsus keliautojas, rašytojas, A.Puškino pažįstamas. Yra išlikęs Puškino...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!