Keramikos istorijos raida Lietuvoje

Renesanso laikotarpio keramika........................................................7psl.
Baroko laikotarpio keramika..............................................................8psl.
Klasicizmo laikotarpio keramika........................................................9psl.
Išvados...................................................................................................10psl.
Literatūra.............................................................................................11psl.
Įvadas
Keramika – viena iš seniausių dailės rūšių, savita taikomosios dailės sritis. Jos pamatas – poetiškas ugnies ir žemės sąlytis. Tęsdama tūkstantmetes amato tradicijas, keramika šiuolaikiniame dailės kontekste ir postmodernizmo epochoje tarp kitų dailės šakų užima gana reikšmingą vietą. Šiuolaikinė keramika balansuoja tarp skulptūriškumo tendencijų, dekoratyvinių objektų bei tarpdalykinėms meno rūšims artimesnių konceptualių instaliacijų.
Šaime darbe apžvelgsime keramikos istorijos raidą Lietuvoje nuo seniausių laikų iki XIX a. I – os pusės.
Ankstyvojo laikotarpio keramika (nuo seniausių laikų iki XIV a.)
Moliniai buitiniai dirbiniai - patys ankstyviausi gentinės bendruomenės buityje. Ankstyvojo ir vidurinio neolito laikotarpiu (IV-III tūkst. pr. Kr.) susiklostė skirtinga Šiaurės Lietuvos (Narvos kultūros) ir Pietų Lietuvos (Nemuno kultūros) keramika. Vyravo dviejų rūšių indai: plačiaangiai, smailiadugniai verdamieji puodai ir pailgi arba apskriti dubenėliai, dažniausiai naudoti kaip šviestuvai. Vėlyvajame neolite (III-II tūkst. pr. Kr.) iš pietvakarių išplito virvelinė keramika, kuriai būdingi puodai, primenantys amforas su mažomis ąselėmis, puošti įspaustos virvės dekorą primenančiu ornamentu. Maždaug XVI a. pr. Kr. virvelinė keramika suskilo į keletą atmainų, kol išsirutuliojo vientisa brūkšniuotoji keramika, vyravusi visuose Rytų Lietuvos piliakalniuose, - įvairaus dydžio kibiro pavidalo mažai profiliuoti indai be ąsų, puošti brūkšneliais, pirštų įspaudais, gnaibymu. Kiek vėliau iš Vakarų atėjo grublėtosios keramikos banga. Jai būdingi dideli, aukšti, kibiro pavidalo puodai, kurių paviršius tarsi apdrėbtas skystu moliu. Vėlesnio periodo keramika (iki XIV a.), gausiai aptinkama piliakalniuose ir pilkapiuose, - buitinė, labai paprastų formų, mažai ornamentuota. Greta didelių puodų lipdyti maži puodeliai, kurie su maistu buvo dedami ir į kapus. Apie X a. pradėtas naudoti rankinis žiedžiamasis ratas, o XIII-XIV a. - kojinis žiedžiamasis ratas, maždaug tuo pat metu - ir specialios krosnys moliniams indams degti.
Gotikos laikotarpio keramika (XIV a. pabaiga-XVI a.)
Gotikos laikotarpio Europos šalių keramika nepasižymėjo puošnumu ir meniškumu. Išskyrus islamo kraštus ir tuo metu jiems priklausiusią maurų valdomą Ispaniją, kur gaminti prabangūs keraminiai indai, kitur...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!