Keramika Lietuvoje

Norėjau daugiau sužinoti apie kaulinį porcelianą ir jo gamybos metodus, nes dar neteko su juo susidurti savo keramikos studijų metais, bei pasidomėti, kaip seniai išrasta ši medžiaga (XI-IX a.senovės Kinijoje) naudojama XXl amžiuje bei žymius šiuolaikinius menininkus, kuriančius iš jo šedevrus. Dar norėjau sužinoti apie Lietuvos keramikus, jų stilių ir kūrybą. Savo referatą norėčiau pradėti nuo šiuolaikinės lietuvių dailininkės –keramikės Aldonos Sabaliauskaitės – Keturakienės.
Aldona Sabaliauskaitė-Keturakienė gimė 1945 m. 03 mėn. 09 d. Ukmergėje. Keramikė gyvena ir dirba Kaune. Iki 1961 m. būsimoji dailininkė mokėsi Ukmergėje 4-ojoje vidurinėje mokykloje. Baigusi septynias klases įstojo į Telšių taikomosios dailės technikumą, kur iki 1966 m. studijavo keramiką. 1967-1973 m. studijavo Kauno dailės institute Keramikos katedroje (Vakarinis fakultetas ). Jos specialybės dėstytojas buvo Jonas Mikėnas, Liudvikas Strolis, Juozas Adomonis. 1967-1989 m. dirbo Kauno „Dailės“ kombinate, kur sukūrė apie 200 modelių etalonų masinei gamybai. 1979-1984 m. buvo Kauno „Dailės“ kombinato Meno tarybos narė. Nuo 1990 m. dėsto Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės institute Taikomosios keramikos ir stiklo katedroje. 1990-1999 m. ėjo šios katedros vedėjos pareigas, nuo 1991 m. – docentė, nuo 1999 m. - VDA Kauno dailės instituto direktorė. Nuo 2002 m. - VDA Kauno dailės instituto Taikomosios keramikos ir stiklo katedros docentė. Parodose dalyvauja nuo 1972m.1Pasak prof. Juozo Adomonio, keramika yra “universali taikomosios dekoratyvinės dailės šaka su skulptūros, tapybos, grafikos bei dizaino ir architektūros požymiais“. Šis apibūdinimas puikiai tinka aptariant Aldonos Keturakienės kūrinius, analizuojant jos kūrybos principus, gilinantis į individualaus stiliaus raidą. Stiprioji A.Keturakienės pusė – technologiniai eksperimentai ir atradimai, kuriuos ji kūrybingai pritaiko išreikškiant originalias idėjas. Tačiau tam, kad šiandien laisvai ir nevaržomai galėtų naudotis įvairiomis keramikos amato ir technikos subtilybėmis, dailininkė turėjo nueiti netrumpą kelią. Natūralūs lietuviško molio atspalviai iš pat pradžių netenkino dailininkės (Lietuvoje randamas tik raudonos spalvos molis). Ją visada traukė balta spalva, kuri, kaip leitmotyvas, kartojasi visoje dailininkės kūryboje. Iš...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!