Graffiti raida pasaulyje

XX amžiaus menas į mūsų istoriją įneša vis daugiau tendencijų ir naujovių, siekdami kelti savo kultūrinį lygį mes atrandame kuo daugiau neįprastų saviraiškos formų, naujų idėjų realizavimo būdų. Naujojo meno epocha pasižymi savo dideliu nerimu, revoliucingumu, įvairumų ir ieškojimų drąsumu. Joje visos vertybės perkainotos, kai kurie praeities laimėjimai atmesti, visos meno problemos iš naujo iškeltos ir savaip pradėtos spręsti, daromi nauji bandymai. Novatoriškumas, originalumas, individualaus kūrybinio prado išaukštinimas, nuolatinė kaita ir atsinaujinimas – būtent šios naujosios epochos meno savybės labiausiai žavi visuomenę. Čia imponuoja veržlios vaizduotės ir neribotos meninės galimybės atmosfera. Čia nebėra tinkamų ir netinkamų siužetų, leistinų ir neleistinų išraiškos priemonių. Menininkai laužo buržuazinio mentaliteto stereotipus, neigia akademinės vaizduosenos dogmas, maištauja prieš muziejų diktatūrą, siekdami būti XX a. piliečiais. Sugriaunami barjerai tarp krypčių ir žanro. Ypatingai rūpinamasi sugauti momento dvasia, tai, kas išgyvenama ir matoma tik vieną akimirką. Gyvenimas vaizduojamas ne kaip statiška forma, bet kaip bėganti upė. Visų pirma rūpinamasi kūrinio ekspresingumu, o ne jo tobulumu ir jo formų išbaigtumu.
Menas yra neatsiejama ir ypač svarbi dalis mūsų švietimo sistemoje, ugdydami jauną asmenybę, siekdami jai suteikti visapusišką ir kokybišką išsilavinimą, ugdymo sistemoje neatsiejame ir dailės dalyko, meninio suvokimo , sąsajos su išoriniu ir vidiniu žmogaus pasauliu. Svarbiausia švietimo sistemos funkcija yra perteikti mokiniams mokymo turinį, žinias, mokėjimus, idėjas. Išvystyti protines mokinių galias perteikiamų gėrybių pagrindu, lavinti jų vaizduotę, mokyti apsispręsti, išsireikšti, praktiškai vertinti. Ugdytinį įtraukti į aktyvią kultūrinę veiklą, ypač kūrybinį darbą, tiek fizinės, tiek protinės bei visuomeninės veiklos srityse, nes ugdymas apima visą žmogų, visas jo veiklos, gyvenimo sritis.
Ši naujojo auklėjimo, arba Naujosios mokyklos, kryptis pasireiškė daugybe teorijų ir eksperimentų Europoje ir pirmiausia Amerikoje. Šios krypties pradininkas buvo Dž. Diujis. Į vaiką buvo žvelgiama kitaip negu tradicinėje mokykloje. Jis pradėtas laikyti auklėjimo ir mokymo objektu. Ši kryptis bandė pakeisti mokymo ir auklėjimo programą, organizuoti nenutrūkstamą mokymą, klasių sistemą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!