Vilniaus meno mokyklos reikšmė Lietuvos meno raidai

Didelį vaidmenį XIX a. Lietuvos dailės pro­cese suvaidino daugiau kaip tris dešimtmečius gyvavusi vadinamoji Vilniaus meno mokykla, turėjusi poveikio ir daugeliui tolimesnių lie­tuvių meno kelių, formavusi nemaža jo būdin­gų bruožų. Edukacinės komisijos rūpesčiu pa­skutinįjį XVIII a. dešimtmetį, 1793 m., prie Lietuvos vyriausiosios mokyklos buvo įkur­tos architektūros ir 1797 m. tapybos, o kiek vėliau — skulptūros (1803) ir raižybos (1805) katedros. Jos sudarė žymų, pedagoginę ir kū­rybinę veiklą telkusį dailės židinį, kuris drauge su visa Vyriausiąja mokykla 1803 m. buvo per­formuotas į Vilniaus universitetą. Vilniaus me­no mokyklą geriausiai apibūdina jos profesoriai bei auklėtiniai: žymiausias klasicizmo atstovas Lietuvoje architektas Laurynas Stuoka-Gucevi­čius (1753—1798), pagarsėję tapytojai — Pran­ciškus Smuglevičius (1745— 1807), Jonas Rustemas (1762—1835) ir jų mo­kiniai Juozapas Oleškevičius (1777—1830), Jonas Kristoforas Damelis (1780—1840), Va­lentinas Vankavičius (1799—1842), Vincentas Smakauskas (1797—1876), skulptoriai Andrius Lebrenas (1737—1811), Kazimieras Jelskis (1782—1867), raižytojai Juozapas Saundersas (1773—1845), Bogumilas Kislingas (1790 — po 1846) ir daugelis kitų Lietuvos dailininkų.
Mokyklos veiklos laikotarpiu Lietuvos — Len­kijos valstybė išgyveno krizę, o po paskutinių padalinimų galutinai neteko valstybingumo. Tai buvo epocha, „kada nyko, merdėjo ir traukėsi feodalizmas su savo barokinės dailės idealais ir tradicijomis ir tuo pačiu metu augo, tvirtėjo ir reikalavo sau gyvenimiškų teisių nau­ja demokratinė ideologija su savo grožio idea­lais, kuriuos proklamavo klasicizmas”. Šias nau­jas tendencijas irstančioje feodalinėje visuome­nėje ėmė skatinti pradėję formuotis kapitalisti­niai santykiai. Pažangiuosius visuomenės sluoks­nius palietusios Didžiosios prancūzų buržuazi­nės revoliucijos idėjos, demokratinės ir patrioti­nės 1794 m. sukilimo prieš carizmą nuotaikos, antibaudžiavinės mintys, švietėjiška filosofija at­sispindėjo ir visoje Vilniaus meno mokyklos orientacijoje. Joje šalia naujų, kiek abstrahuo­tų, į antikinį idealą linkusių klasicizmo formų, kai kurių akademizmo bruožų vis labiau tvirtėjo realizmo pradai, kurie skatino pasaulietiną tematiką, tikrovės individualizaciją, dailės ryšį su Lietuvos gyvenimu, kultūra, žadino dėmesį krašto buities, istorijos ir gamtos realijoms (P. Smuglevičius, J. Rustemas, J. Damelis).
Gana aiškiai Vilniaus meno mokykloje reiš­kėsi ir romantizmo dvasia, kurią gaivino glau­džiai su Lietuva...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!