Meno raida

XVIIIa. archeologams atradus senovės romėnų Herkulanumo ir Pompėjos miestus, kilo didžiulė susidomėjimo antikos kultūra banga. Prancūzijoje amžiaus pabaigoje antikos meno veikiamas susiformavo naujas klasicizmo stilius. Meno istorikas Johanas Joachimas Vinkelmanas savo veikale ,,Senovės meno istorija“ iškėlė senovės graikų meną kaip aukščiausią idealą. Knygoje jis teigia, kad graikų meno kūriniai yra tobulesni už gamtą, ,,nes menininkas ne aklai kopijuoja gamtą, o tarsi pataiso ją, išplečia jos grožio ribas“. Ši pirmoji mokslinė meno istorija padarė didelę įtaką Vakarų Europos šalių meno ir mokslo apie meną raidai. Vinkelmanas suformulavo klasicizmo meninius principus: ramybę priešpriešino judėjimui, paprastumą – sudėtingumui, formą – spalvai.
Klasicizmas dažnai pavadinamas neoklasicizmu, kai norima atskirti klasicizmo dailę nuo ankstesnių šio stiliaus apraiškų. Vėliau iš klasicizmo išsiplėtojo akademistinė kryptis, kuri turėjo klasicizmo, natūralizmo, sentimentalizmo bruožų. Ši kryptis varžė dailės raidą, nes reikalavo laikytis griežtų taisyklių.
Klasicizmo tapybai būdinga istorinė, alegorinė, mitologinė tematika, tikslūs formą perteikiantys piešiniai: atsisakyta stipraus šviesos ir tamsos kontrasto, mažėjo spalvos reikšmė. Klasicizmas vingiuotoms dinamiškoms linijoms priešino aiškias, simetriškas formas, lygią, glotnią paveikslų faktūrą.
Žakas Luji Davidas buvo oficialus Prancūzijos revoliucinės vyriausybės dailininkas. Jo tapyboje ryškus antikinio herojaus kultas, pilietinio žygdarbio patosas. Joje dominavo būdingos klasicizmui didvyriškos, pakilios temos, kurios rėmėsi istorija ir antikine tematika. Vienas iš puikiausių Davido kūrinių – ,,Marato mirtis“. Maratas vaizduojamas kaip kankinys, miręs dėl savo idėjos. Nors dailininkas peizažą ir portretą laikė antraeiliais tapybos žanrais, tačiau paliko ir puikių portretų. Žanas Ogiustas Domenikas Engras kaip ir jo mokytojas Žakas Luji Davidas, tapė dideles figūrines kompozicijas istorine ir mitologine tematika. Tačiau jo talentas labiausiai atsiskleidė portreto ir akto žanre. Dailininkas sukūrė gražios, intelektualios moters tipą, kuriai suteikė klasikinės herojės bruožus. Stipriausia išraiškos priemonė – paveikslo kompozicija, puiki formos modeliuotė ir viską jungiantis subtilios formos ritmas. Engras nutapė daug moterų aktų, kuriems suteikdavo mitologinę arba alegorinę prasmę.
Viena iš pagrindinių XIX a. pirmosios pusės tendencijų mene buvo romantizmas. Jis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!