Muzikinė veikla kaip naujų žinių formavimas

Ugdymo institucijų funkcijos yra specifinės. Svarbiausias jų tikslas - sociokultūrinė vaiko raida. Tokiu būdu vaikas rengiamas gyvenimui, be to, vaikui mokymasis yra reikšmingas kaip socialinės patirties plėtros kelias. Lietuvoje svarbiausias vaikų socializacijos institutas yra mokykla. Tačiau ji neapima visų vaiko gabumų ir polinkių atskleidimo bei ugdymo. Todėl šalia vidurinės mokyklos egzistuoja specifinio profilio institutai, ugdantys skirtingas vaikų savybes. Muzikos mokykla yra viena jų.
Pradinės mokyklos laikotarpis itin palankus vaiko muzikinių gabumų lavėjimui ir plėtotei: žmogaus muzikiniai gabumai lavėja iki 9–10 metų, vėliau jie tampa stabilūs ir tokie išlieka visą likusį gyvenimą. Pradinėje mokykloje išlavinti muzikiniai gabumai vėliau nulemia vyresnio amžiaus vaikų muzikinių pasiekimų lygį. Vaikų muzikiniai gabumai lavėja pasitelkiant įvairias muzikinės veiklos sritis: dainavimą ir grojimą, kūrybą ir žaidimus, ritmavimą ir solfedžiavimą, muzikos klausymą ir jos nagrinėjimą bei vertinimą.
Būtina kūrybiškai pasinaudoti šio amžiaus vaikų poreikiu judėti ir įgimtu aktyvumu, todėl pirmenybė teiktina aktyviam muzikavimui. Aktyviai muzikuojant turtėja vaikų muzikinės kalbos patirtis, formuojasi jų intonacinis žodynas, lavėja audiciniai gebėjimai. Išlavėjusi muzikinės kalbos patirtis, turtingas intonacinis žodynas tampa muzikos supratimo pamatu, atveria platesnius muzikinės kultūros akiračius. Žinios apie muziką turėtų natūraliai rutuliotis iš praktinės vaikų veiklos, jos turėtų būti natūraliai „atrandamos“ ir įsisąmoninamos muzikinės kūrybinės bei žaidybinės veiklos metu. Savo turiniu ir formomis muzikavimas sietinas su kūno kultūra ir šokiu, daile, teatru, gimtosios kalbos ir pasaulio pažinimo sritimis; muzikavimas per kitų dalykų pamokas leistų patenkinti daugeliui vaikų įgimtą kasdienio muzikavimo poreikį.
Vaikus mokyti muzikos svarbu jau todėl, kad tai lavina jų muzikinį intelektą, sukuria prielaidas estetiniam muzikos vertingumui suvokti, atveria platesnius muzikinės kultūros pažinimo horizontus. Tačiau muzikos gali būti mokoma ne vien dėl estetinio jos vertingumo. Vaiko muzikiniai gebėjimai tobulėja gana lėtai ir dažnai netolygiai, todėl, juos ugdant, labai svarbu vadovautis nuoseklumo ir sistemingumo principu, kurio laikantis ir buvo sukurta nuosekli pedagoginiais, psichologiniais, fiziologiniais vaikų raidos ypatumais bei muzikologiniais muzikos pažinimo pagrindais paremta muzikinio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!