Muzeologija. Muziejų istorija

VIa. pr. Kr. ; 1565 m. ; XIX a. 2 pusė ; XXa. pr.
1565 m – pirmas veikalas, skirtas muzeologijai. Belgų humanistas gydytojas Samuelis Kvikchebergas pirmasis pradeda kalbėti apie kolekcionavimą ir jo būdus, kabinetų klasifikacijas. Jis kolekcijas traktavo kaip pasaulio vaizdą kitu masteliu.
17-18 a. tokių veikalų daugėja. 18 a sietinas su 17 a išryškėjusia nauja įtaka kolekcionavimui – gamtos mokslų kolekcijomis. 18 a švedų gamtininkas Karlas Linėjus parašo veikalą, kuriame gamtotyrą taiko kolekcionavimo principams. Suformuluotas principas gamtos kabinetams atskirti nuo meno rinkinių.
19 a. antra pusė – muzeologijos termino atsiradimas. 1878 m leidinys (Logos – pozityvizmo produktas). Pradžioje nebuvo aišku, kas yra ta muzeologija, iki tol buvo naudojamas muzeografija.
20 a pradžia pradėta svarstyti muzeologijos kaip disciplinos pamatiniai klausimai.
Po Antrojo Pasaulinio karo susikuria Muziejų Biuras. Jis leido muzeologijos veikalus.
Čekų muzeologijos teoretikas Stranskis susitemino požiūrį į muzeologiją:
Vieni žiūri į ją, kaip į savarankišką mokslinę discipliną, kiti – kaip į pagalbinę taikomąją mokslinę discipliną, kaip darbo muziejuje metodologiją ir metodiką. Treti net nelaiko muzeologijos disciplina, o metodinių ir techninių muziejinės veiklos metodų visuma.
Muziejų tiria ir kultūros istorija, ir sociologija, ir dailės istorija. Specifinis disciplinos objektas – jo reikia ieškoti. Didelė klausimų įvairovė.
Yra trys objekto sampratos:
1. Institucinė samprata. Objektas – pats muziejus, jo veikla, funkcijos ir t.t.
2. Objektinė samprata tiria priežastis, pagimdžiusias muziejinį objektą. Tai mokslas apie muziejinių daiktų rinkimą, saugojimą, tyrimą, panaudojimą.
3. Muzealumas. Specifinis žmogaus santykis su daiktine tikrove, kuris pasireiškia atrankoje ir išsaugojime savo muziejiškumu vertingų daiktų.
Terminologija:
Muziejinis daiktas pradėtas tirti 17a (muzealija) Realus, galintis išsilaikyti ilgus periodus. Vėliau – atsirado naujos vertės – įdomumas, keistumas, neįprastumas, pradėta pabrėžti kita vertė – rariteriškumas – retumas. 19 a vystantis mokslams, atsiranda dar vienas muziejinių daiktų interpretavimas – kaip mokslo įrankis. Muziejinis daiktas suvoktas kaip seniena.
Šiuo metu:
Muziejinis daiktas – informacinė vertė – suvokiamas kaip originalus žmogaus veiklos ar gamtinio gyvenimo rezultatas, turintis dokumento vertę.
1. Muziejinis daiktas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!