Anykščių vyninės istorija

Technologijos 1. 1. Kokybės užtikrinimas technologijų pagalba Iš Žemaitijos kilęs būsimasis verslininkas Balys Karazija vaisių ir uogų vynų technologija susidomėjo dar besimokydamas Dotnuvos Žemės ūkio akademijoje. Tuo metu vynas Lietuvoje nebuvo gaminamas - jį importuodavo iš užsienio, tačiau dėl aukštų kainų gyventojai jo mažai pirkdavo. Nujausdamas verslo sėkmę diplomuotas trisdešimtmetis agronomas 1926 metais atvyko į Anykščius. Iš valsčiaus valdybos gavęs leidimą, ėmėsi organizuoti vyno gamybą ir užraugė pirmuosius obuolių vyno litrus. Anykštėnams tai buvo neeilinis įvykis, tad pirmąjį vyną išragavo dar visai nesubrandintą! Netikėtas ir didelis pelnas paskatino B. Karaziją tuoj pat plėsti gamybą. 1 Žemės ūkio akademijoje sukauptas žinias Balys Karazaija panaudojo ir tobulindamas technologijas „namudinę gamybą pakeitė moksliniais pagrindais paremta technologija“2 Technologija neatsiejamas dalykas nuo vyno gamybos, visos vyno rūšys savo keią į platųjį pasaulį pradeda labaratorijoje ir eina ilgu keliu, kol būna įpiltas į butelį, pažymėtas etikete ir atsiduria ant šventinio stalo. Vynas - gyvas, nuolat kintantis produktas. Taigi ir vyno gamyba yra „gyvas" procesas, t.y. jo gamyba vyksta gyvų organizmų — mielių pagalba. Dėl šios priežasties kiekviename gamybos etape reikalinga nuolatinė priežiūra ir kontrolė. Kitu atveju kyla rizika, kad produktas suges, jo kokybė neišlaikys keliamų reikalavimų. Anksčiau vyno kokybė būdavo nustatoma tik vizualiai ir ragavimo būdu (organoleptiškai). Šiandieninėje gamyboje vynų kokybės nustatymui jusliniai rodikliai taip pat vaidina labai didelį vaidmenį. Periodiškai vykdomose gamybinėse degustacijose tikrinamas aromatas, skonis, spalva. Tačiau šiuolaikinės technologijos vyno gamybos procesus leidžia kontroliuoti tiksliau. Įmonėje esančios laboratorijos specialistai atlieka tyrimus, kurių metu nustatomi fizikocheminiai parametrai: produkto rūgštingumas, cukringumas, sausųjų medžiagų kiekis. Stebimi mikrobiologiniai rodikliai. Laboratorija nuolatos seka vyno gamyba kol jis patenka ant degustacines komisijos stalo. Vynas vartotojams pateikiamas tik tuomet, kai atitinka visus kokybės reikalavimus. Natūralaus juodųjų serbentų vyno, gaminto (ir gaminamo) Anykščių vyno gamykloje, etikečių dizaino pavyzdžiai: (nuotraukos imtos iš Ankykščių vyninės archyvo.) 1.2 Gamybos pradžia 1926 m. Pramoniniu būdu Lietuvoje vaisių ir uogų vynas pradėtas gaminti 1926 metais. Vaisvynių dirbtuvę Anykščiuose įsteigęs agronomas Balys Karazija iš pradžių ketino vyną gaminti tik iš savo tėvo sode užaugintų vaisių. Prašyme, pateiktame Prekybos Departamento direktoriui 1926 m. liepos 9 d., Balys Karazija rašo: „šiuo turiu garbės prašyti tamstos išduoti man leidimą atidaryti anykščiuose vaisių vyno dirbtuvę.... dirbtuvė rengiama nedideliame maštabe ir skiriama tik sunaudoti vaisius sodo N. Elmininkų vienkiemio ties anykščių miesteliu, kame gyvena mano tėvas...‘‘ Taigi pirmasis vynas buvo išraugintas iš savo sodo obuolių sulčių. Verslo pradžia buvo sėkminga - obuolių vynas turėjo didelę paklausą. Todėl jau sekančiais, 1927 metais, gamyba buvo išplėsta. Išsiplėtė ir asortimentas - vyną imta gaminti jau ir iš uogų. Gamybos apimtys nuolat augo. Atsiradus uogų paklausai nemažai ūkininkų pradėjo auginti serbentus. Pats Balys Karazija nusipirko Dabužiuose dvarą bei 140 ha žemės ir ėmė auginti braškes, serbentus. Vyšnios buvo vežamos iš Žagarės, o mėlynės iš Labanoro. Visas darbas buvo atliekamas rankomis: vaisiai buvo sumalami voliniu malūnu, sultys spaudžiamos sraigtiniu presu. Tuometinėje spaudoje galima aptikti straipsnių apie Anykščiuose veikiančią vaisvynių dirbtuvę. Laikraščio „Aukštaičių žemė" (1938 m. Nr.12) korespondentas cituoja B. Karazijos žodžius: „...iš blogos žaliavos ir vynas padaromas blogas. Vaisiai į gamyklą priimami tik švieži. Nuraškius nuo medžių obuolius arba surinkus uogas, tа pačią dieną turi būti pristatyti į gamyklą ir čia tuojau tą pačią dieną apdirbami. Vaisiai atydžiai plaunami, greit malami ir po dviejų ar po trijų valandų gautoji sunka pilama į statines ir rauginama. Tas skubotas perdirbimas reikalingas todėl, kad vyno rūgimas neužsikrėstų, nes užsikrėtimas kitokiomis bakterijomis ar mielėmis gali rūgimo procesą pasukti kita linkme, o vyno gamyboje tas yra tiesiog pražūtinga". Kad vynas buvo aukštos kokybės bylojo Kauno žemės ūkio pramonės bei tarptautinėse parodose pelnyti apdovanojimai, medaliai. Natūralūs vaisių ir uogų vynai su ilgesnėmis ar trumpesnėmis pertraukomis ,,Anykščių vyne" buvo gaminami per visа įmonės gyvavimo laikotarpį. Asortimentą koregavo nuolat besikeičiantis vartotojų skonis, tačiau natūralus juodųjų serbentų vynas išliko vienas populiariausių. 1.3 Pirmosios permainos Okupacijos sovietų valdžia B. Karazijos vaisvynių dirbtuvę suvalstybino Karazijos vyno gamyklai leisdama dirbti, išrinkus direktoriumi buvusį savininką. Kadangi Balio Karazijos žmona buvo vokietė, pagal Rusijos ir Vokietijos sutartį vokiečiams bei jų šeimos nariams leista išvykti į Vokietiją, sumokant už lietuvoje liekantį turtą. Gamykla buvo įvertinta 2 mln. litų, ir B. Karazija su šeima paliko Lietuvą. 1941 m. vyninės valdytoju buvo paskirtas Balio Karazijos brolis Bronius Karazija, kuris nebuvo toks puikus vyno žinovas ir vyninės valdytojas, kaip brolis ir ja taip nesirūpino. 1943 m. Į anykščius grįžus senąjam anykščių vyninės savininkui Baliui karazijai, su jam būdinga energija buvo imtasi brolio paliktų pašlijusių gamyklos reikalų. 3 Buvęs savininkas ėmėesi pastatų ir mašinų remontavimo darbų, pradėjo pasirašynėti sutartis su ūkininkais dėl naujo derliaus supirkimo. Deja ši gerėjanti situacija neužsibuvo, sovietų kariuomenei priartėjus prie anykščių Balys Karazija turėjo dar kartą pasitraukti į vakarus. Taip lietuva liko be vienintelio vyno karaliaus. Šį kart - visiems laikams.4 Ir buvo sustabdyti technologijų atgaivinimo darbai. 1.4 1944 – ųjų tragikomedija II Pasaulinio karo laikotarpiu, rusams vejant vokiečius, neapseisime ir be dramatiškų, kruvinų ir juokingų įvykių, tiesiogiai susijusių su „Karazijos vynu“, kurie net gi grėsė visos anykščių vyninės technologijos sunaikinimu. Šiuos laikus puikiausia iliustruoja vieno kaimo gyventojas „ kai sovietai puolė Anykščius, vokiečiai atsitraukė. Atsitraukdami norėjo susprogdinti Karazijos vyninę. Bet mokytoja Julė Tautkutė – Puodžiūnienė (ko velnias neįveiks, boba padarys) patarė vokiečiams: ,,Nebūkit kvaili, nesprogdinkit, atidarykit kubilus, tegi prigeria – šluosite kaip šluota‘‘. Nežinia, ar dėl šio patarimo, ar dėl kitų sumetimų vokiečiai gamyklos nebelietė, pasitraukė Kurklių pusėn. Kaip matome iš šio pasakojimo vokiečiai gamyklą planavo susprogdinti. Vokiškiems grobikams bėgant Anykščių vyno fabrikas ,,Anykščių vynas’’ buvo smarkiai apnaikintas, išgabentos įvairios mašinos, motorai ir daug kitų fabrikui svarbių prietaisų, išgrobtos arba padarytos netinkamomis gamybos žaliavos , išplėštas inventorius, sugadinti kiti likusieji įrengimai. Hitleriniai žvėrys apgriovė patalpas, visiškai sugriovė krosnis. Gatavą vyną, kurio negalėjo pasiimti arba išgerti, vietoje – išlaistė. Visą šį gėdingą darbą hitlerininkai atliko vietinių batlaižių pagalba. Tai laikais visas darbas buvo atliekamas rankomis: vaisiai buvo sumalami voliniu malūnu, sultys spaudžiamos sraigtiniu presu. Iki 1957 m. vynas į butelius buvo pilstomas pusiau rankiniu būdu. primityvi buvo ir vyno gamyba - visi įrenginiai dar iš prieškario laikų. 5 1.5 Lenktynės Anyščių vyno technikoje Išvijus vokiečius ir kraštą ėmus tvarkyti tarybiniais pagrindais prasidėjo ,,Anykščių vyno’’ fabriko sutvarkymo darbas. Darbininkai paskelbė tarpusavyje socialines lenktynes, o tai žymiai paskubino darbus. Šių lenktynių rezultate per du mėnesius buvo atliktas didelis fabriko sutvarkymo darbas: niekur negaunant filtro fabriko technikos vadovas Alfonsas Puzinas racionalizuodamas gamybos priemones, išrado filtrą. Filtras pagamintas pritaikius parašiutinę šilko medžiagą. Gamybos skyriaus viršininkas V.Juknevičius, mašinistas A. Savickas ir šaltkalvis V. Giraitis savo pastangomis per 56 valandas atliko komplikuotus kapitalinius dyzelio bei garo katilo darbo remontus, sutvarkė bei pastatė tris motorus. Stalius J.Titenis ir statindarys kruopščiai ieškodami, surado žymią dalį išgrobtų fabriko mašinų bei inventoriaus. Be to, vykdant socialines lenktynes, atremontuota kalvė, padaryti jai reikalingiausi įrankiai, įrengtos žaizdrui elektrinės dumplės, vyno paruošimo darbams pagaminta 15 kibirų, sutvarkytas fabriko vandentiekis, paleistas į darbą spaudimo skyrius, tinkamai suorganizuota priešliektuvinė priešgaisrinė apsauga, sutvarkyti pastatai, pastatytos krosnys, iš sandėlių išpumpuotas vynas. Atlikus visus paruošiamuosius darbus, fabrikas galėjo pradėti šių metų ketvirto ketvirčio gamybą. 1.6 1949 metų gamybinis planas   Fabriko ,,Anykščių vynas‘‘ darbininkai ir tarnautojai, gerai suprasdami priešlaikinio pokarinio stalininio penkmečio (Aukščiausioji Taryba 1946 m. rugpjūčio 6 d. priėmė įstatymą "Dėl penkmečio plano Lietuvos TSR liaudies ūkiui atkurti ir išvystyti 1946-1950 m.". Buvo planuojama atkurti sugriautą ūki, pasiekti ikikarini pramonės ir žemės ūkio lygį)6 plano įvykdymo reikšmę, karštai atsiliepė į Leningrado dirbinčiųjų kreipimąsi įvykdyti pekmetį per keturis metus. Tam reikalui visuotiniame fabriko  darbininkų ir tarnautojų susirinkime, buvo konkrečiai įsipareigota baigti 1950 metų gamybinio plano įvykdymą iki  1950 sausio 1 dienos. 1.7 Darbą lengvinantys mechanizmai Tai, apie ką gal tiktai Balys Karazija pasvajodavo, buvo įdiegta 1957 metais. Tuomet Anykščiuose pradėjo veikti Leningrade pagaminta mechanizuota vyno pilstymo linija.  Jau kitais metais išleidžiami vyšnių, serbentų, obuolių, braškių, šermukšnių, aviečių vynai. Sukuramos puikios lietuviškų natūralių vynų technologijos, pradeda veikti gamyklos laboratorija. Dalis produkcijos liekia Lietuvoje, dalis keliauja po visą TSRS.7        1964 metais įsisavinta midaus ,,Anykščių šilelis” gamyba. 1965 metais pradedamas gaminti putojantis vynas ,,Svajonė”. Įkuriama ir eksperimentintinė labaratorija, kurioje kuriamos naujos ir tobulinamos jau gaminamų vynų technologijos. Laboratorija nuolatos seka vyno gamybą kol jis patenka ant degustacinės komisijos stalo.       Įmonė pageidauja, kad vaisiai būtų atgabenti specialiai tam tikslui pagamintose dėžėse. Vaisių paruošėjai nepatenkinti, kad jiems reikia važiuoti į Anykščius taros pasiimti, nes dvigubas kelias pabrangina žaliavą – obuolius. Be to, vaisių pristatymas iš tolimesnių vietovių taip pat atsiliepia žaliavos kainai. Pagaliau iš tolo vežant obuolius jie gerokai apsigadina, pablogėja jų kokybė. Ir dar tenka susidurti su vienu trūkumu, kuris iškyla superkant vaisius iš daugelio įvairių paruošėjų. Tuo atveju dažniausiai gaunami ir tokių veislių obuoliai, kurie mažiau tinka vyno gamybai. Pasitaiko vaisių kurie nepakankamai sultingi ir kurių sultys nėra aukščiausios rūšies, o tai turi reikšmės  sulčių išeigai ir vyno kokybei.       ,,Anykščių  vyno’’ įmonės darbuotojai pageidauja, kad visus  perdirbimui reikalingus  vaisius pristatytų vien Anykščių rajono sodininkai. Tada galima būtų lengviau išvengti visų minėtųjų trūkumų bei nesklandumų.       Ne geresni reikalai ir su uogomis, kurių ,,Anykščių vyno’’  įmonė taip pat daug sunaudoja vyno gamybai. Vynas iš braškių, serbentų, mėlinių turi labai didelę paklausą. 1964 metais įmonė supirko vyno gamybai vien braškių apie 110 tonų, raudonųjų serbentų -  118 tonų, juodųjų serbentų – 60 tonų, melynių -  40 tonų, agrastų -  46  tonas. Tiek supirko, nes tik tiek augintojai pristatė. Nors ištikrųjų galėjo supirkti žymiai daugiau. Panašiai įvyko ir su kitų uogų supirkimu. Itin trūko vyšnių. Įmonė atsižvelgdama, kad vyšnynai iššalo, vyšnių nusipirkti žadėjo tik 10 tonų, o buvo nupirkta vos 400  kilogramų. Anykščių  rajono žemdirbiai turėjo sąlygas, o iš dalies ir pareigą žymiai padidinti vaisių ir ypač uogų gamybą, kad ši stambiausia vietos įmonė būtų aprūpinta žaliava. 1968 metais sąjunginėje liaudies ūkio pasiekimų parodoje “Anykščių vynas” už naujas vyno gamybos technologijas pelnė diplomą ir tris medalius, sėkmingai dalyvavo tarptautinėse parodose JAV, Kanadoje, Čilėje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje ir kitur. 1.8 M. Gorbačiovo antialkoholinė kampanija. Nauja obuolių sulčių technologija Generalinis ,,Anykščių vyno” direktorius Jonas Makštelė, prisimindamas įmonės istoriją, negali nepaminėti ir tų 1985-ųjų, kai prasidėjo antialkoholinė kampanija. Vyno gamyba pradėta mažinti, kol galop visai nutraukta, pradėtas gaminti tik stiprus alkoholinis gėrimas ,,Senasis ąžuolas”. Tam, kad visai būtų pamirštas ,,Anykščių vynas”, įmonė ,,blaivybės laikais” pavadinama Anykščių maisto pramonės kombinatu. Vienos technologinės ir išpilstymo linijos buvo išmontuotos, kitos pritaikytos ne maisto produktų gamybai. Be gaiviųjų gėrimų gėrimų, čia pradėtos gaminti vaisių ir uogų sultys,obuolių tyrė, acto pusgaminis,pieniški saldainiai ir kita produkcija. Lietuvos kino studijos dokumentinių filmų kūrėjai kino juostoje užfiksavo,kai buvo daužomi tušti ir pilni buteliai, kaip išmontuojami įrenginiai. Atrodė, kad niekam daugiau vyno gaminių neprireiks, visi gyvens blaiviai. Kai vynų gaminti jie nebegalėjo, sėkmingai spaudė sultis, kurias mielai pirko užsieniečiai. O neseniai vėl atnaujinta vaisių ir uogų vynų gamyba, pradėtas gaminti likeris, Sumontuota nauja universali išpilstymo linija. Rusijoje pagamintų linijų našumas 5000-6000 butelių per valandą, tuo tarpu naujoji linija dvigubai našesnė.Be to, čia įrengti buteliai-pasterizatoriai, kurie leidžia gaminti produkciją nanaudojant konservantų, suteikiant žymiai ilgesnį saugojimo terminą. 8 1964-1966 metais užmegzti ryšiai su užsienio šalimis, Bulgarijoje pagaminti vaisių spirito destiliavimo įrenginiai, atsiradusi vyno saugykla, naujas pilstymo cechas. Visi pasiekimai sužlugdyti M. Gorbačiovvo antialkoholinės kampanijos metu - nuo 1985 m. šalies vyno gamybos įmonių lyderė buvo paversta maisto produktų kombinatu, gaminančiu gaiviuosius gėrimus, saldainius, matyt taip pasielgta siekiant visai pamiršti „Anykščių vyno“ vardą, o kartu ir Anykščių istoriją, kuri ir neatsiejama nuo Karazijos vyno.. Technologinės ir pilstymo linijos buvo išardytos, kitos pritaikytos nealkoholiniams produktams gaminti. 9 1985 metais dalis gamybos linijų buvo išgriauta, tačiau įmonei tai išėjo tik į naudą. Tuo metu visas obuolių spaudimo cechas buvo pakeistas naujos technologijos šveicariškais įrenginiais. Šveicarų įmonė "Unipektin" pateikė konservuotų obuolių sulčių technologiją. 1987 m. įmonė pasirašė sutartį, o nuo 1988 m. pagal šveicarų firmos "Unipektin" technologiją pradėtos gaminti koncentruotos obuolių sultys. Šios naujos technologijos dėka obuolių sultys atitinka pasaulio standartus. Koncentruotos obuolių sultys, obuolių aromatas ir obuolių išspaudos eksportuojami į Vokietiją bei kitas Vakarų Europos šalis. Anykščiuose pradėjo veikti pirmoji TSRS koncentruotų sulčių spaudimo linija, kuria sukonstruoti kainavo apie 7 mln. rublių.10 Šių įrenginių dėka kasmet isspaudžiama žymiai daugiau, nei įrangos neturėjus, obuolių sulčių. Įrenginiai tiktų ir vynui gaminti, tačiau dėl trūkstamų medžiagų ir baimės pagaminti blogą vyną gamykla tuo neužsiima. 11. 2. “Anykščių vynas” šiandien Paskutinį XX a. dešimtmetį, kartu su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu, prasidėjo AB “Anykščių vynas” atgimimas. Anykštėnai vyndariai sugebėjo išsaugoti per daugelį metų sukauptą patyrimą bei išbandytas technologijas. Šiandien “Anykščių vynas” – akcinė bendrovė, viena stambiausių vyno gamyklų visame rytiniame Baltijos regione, apsirūpinusi šiuolaikiniais šveicariškais, itališkais, vokiškais įrengimais, galinčiais perdirbti iki 35 tūkstančių tonų vaisių ir uogų, iš natūralių žaliavų ir produktų gaminanti per 50 pavadinimų įsidėmėtino skonio, aromatingus, aukščiausios kokybės gėrimus – vaisių-uogų vyną, putojantį vyną, vynuogių vyną, karčiąsias ir saldžiąsias trauktines, degtinę, likerį, brendį. Nuo 1988 m. pagal šveicarų firmos “Unipektin” technologiją gaminamos koncentruotos obuolių sultys, 1991 m. vaisių ir uogų gamyba atnaujinta sumontuojant naują ir universalią importinę pilstymo liniją, kurioje buvo įrengti butelių pasterizatoriai, todėl produkciją buvo galima naudoti nenaudojant konservantų. 1995 m. už kokybę apdovanotos tarptautine deimantine žvaigžde bei tarptautiniu Europos apdovanojimu, eksportuojamos į Vokietiją, džiovintos obuolių išspaudos ir obuolių aromatas eksportuojami į Vokietiją, Šveicariją bei kitas Vakarų Europos šalis. 1992 m. sumontuota naši vyno išpilstymo linija, sukomplektuota iš itališkų bei vokiškų įrengimų, 1998 m. sumontuota moderni itališka putojančio vyno gamybos linija ir pradėta putojančio vyno gamyba. Nuolat atnaujinami bei modernizuojami įrengimai, nerūdijančio plieno talpos, pakeitusios senąsias emaliuotas talpas leido žymiai pagerinti išleidžiamos produkcijos kokybę. 1998 ir 1999 metais eilė AB “Anykščių vynas” gaminių buvo apdovanoti tarptautinių konkursų pagrindiniais prizais, aukso bei sidabro medaliais, diplomais. 1999 m. įmonei įteiktas sertifikatas, liudijantis, kad AB “Anykščių vynas” įdiegta kokybės sistema pagal ISO 9002 standarto reikalavimus. Už produkcijos kokybę įmonė apdovanota tarptautine deimantine žvaigžde, jai įteiktas tarptautinis Europos apdovanojimas. 1992-ųjų vasara – visų nelaimių vasara. Įmonė žaliavas pirko 19-oje rajonų. Dirbo daugiau kaip 30 paruošėjų. Stambesnėse gyvenvietėse veikė 90 stacionarių vaisių ir uogų supirkimo punktų. Susiklostė nebloga praktika, kai perkami obuoliai apvažiuodavo kiekvieną stambesnį sodą, kiekvieną vienkiemį. Šio sezono metu nupirkta 316 tonų uogų, 13,8 tūkstančių tonų obuolių. Iš nupirktos žaliavos pagaminta 1146 tonų koncentruotų obuolių sulčių. Gaunamos koncentruotos obuolių sultys yra geros kokybės, nes nadojama pažangi technologija – ultrafiltracija,aromato atskyrimas,pektininių medžiagų skaldymas. Patilinija veikia nepriekaištingai. Palaikydama nuolatinį ryšį su šveicarų firma, įmonė neturėjo vargo dėl profilaktinio remonto – jis buvo atliekamas laiku ir kokybiškai. 1992 metais buvo gaminami nauji vynai - ,,Šilelis’’, ,,Versmė’’, gaminamas vynuogių cheresas ,,Anykšta’’, bei ruošiamas obuolių natūralus vynas. Netrukus pasirodė silpni alkoholiniai gėrimai ,,Tropikas‘‘, ,,Vyšnių‘‘ bei nealkoholinis gėrimas ,,Šarūnas‘‘,reprezentuojantus anykštėnų ryšius su garsiu krepšininku Šarūnu Marčiulioniu., dažnai besilankančiu ,,Anykščių vyne‘‘12. Valdžios priimami nutarimai ,,Anykščių vyną’’ tiesiog smukdyte smikdė. Antai vien per 1994-uosius valstybė net tris kartus keitė alkoholinių gėrimų akcizų tarifus. Aišku, tai buvo daroma siekiant pačių kilniausių tikslų – norint padidinti įplaukas į valstybės biudžetą, kad būtų galima geriau pasirūpinti pensininkais, invalidais, biudžetinių įstaigų darbuotojais. Ir štai vien tik ,,Anykščių vyne‘‘ kai kuriais mėnesiais vyno gamyba ir pardavimas sumažėjo beveik šešis kartus, įmokos į biudžetą – net 10 milijonų litų. Įmonės vadovas Jonas Makštelė, vėl sugrįžo į Anykščius, kai ,,Anykščių vynui” reikėjo pakilti iš nuosmukio, išlįsti iš skolų, užbaigti darbuotojų tarpusavio nesutarimus, savo jubiliejų gamykla pasitinka dirbdama ritmingai. Parduotuvėse galima nusipirkti įvairiausių rūšių vynų, likerių, saldžiųjų ir karčiųjų trauktinių, gaivinančių gėrimų, mineralinio vandens ,,Anykščiai”, saldainių ,,Karvutė”, sulčių ir kitos AB ,,Anykščių vynas” produkcijos. Ne paslaptis, jog dabar ir anykštėnams vyndariams nelengva. Vien kontrabandinio spirito antplūdis, gausybė ,,pilstuko’’ ,,taškų’’, lietuviškų alkoholinių gėrimų pabrangimas, akcizo mokesčio padidinimas ir kiti panašūs dalykai ,,riečia į ožio ragą’’. Bet įmonė gyvuoja: kūrybingai nusiteikę žmonės ruošia naujas technologijas,kuria naujus gaminius.13 2.1,,Anykščių vyno‘‘ 70-metis Švenčiant įmonės 70-metį anykštėnai turėjo apie ką kalbėti,prisiminė daug įdomių istorijos faktų. Be abejo, patys nuoširdžiausi padėkos žodžiai buvo skirti darbuotojams, atidavusiems brandžiausius ir kūrybingiausius gyvenimo metus. Šalia veteranų sėkmingai dirba jauni, perspektyvūs vadovai, administracijos darbuotojai, cechų ir barų darbuotojai.Akcinės bendrovės ,,Anykščių vynas’’ kolektyvas turi daug puikių sumanymų. Čia mąstoma apie įmonės ateitį, stengiamasi dirbti našiai, kūrybiškai, kad anykštėnų vyndarių produkcija būtų vertinama mūsų šalyje ir užsienyje. Gal jau mūsų tauta blaivėja, gal anykštėnų gaminių tuoj iš viso nereikės? Įmonės generalinis direktorius Jonas Makštelė tik galvą liūdnai linguoja. Gerai, jei žmonės gertų sakingai, blaivėtų. Bet yra visiškai priešingai. Ir miestuose, ir kaimuose gausėja ,,taškų‘‘, juriuose prekiaujama įvairiais alkoholio surogatais. ,,Pilstukas“, ,,Kaukolinė“ ir kitaip vadinams falsifikatas pristatomas gyventojams net į namus. Daugelis perka nors ir neaiškios kilmės, nekokybiškus, bet pigius, ne mūsų šalies įmonių brangius alkoholinius gėrimus. Lietuvos pramonės ir prekybos ministerija, pastaruoju metu siūlydama Vyriausybei priemones valstybės biudžeto pajamoms didinti, pripažįsta, kad ypač didelis rezervas papildyti biudžeto pajamas yra kontrabanda – įvežama ir nelegaliai gaminama degtinė. Statistikos departamento 1980-1985 metų duomenimis, degtinės ir likerio-degtinės gaminių Lietuvoje buvo parduodama 44-46 mln. litrų. Manoma, prekybos apimtis nesumažėjo ir dabar, tačiau Statistikos departamento duomenimis, akcizo mokestis surinktas tik už 25 mln. litrų degtinės-likerio gaminių. Manoma, kad apie 20mln. litrų svaigalų (beveik 45 proc.) sudaro kontrabandinė degtinė. Nemažai įvairios rūšies gėrimų pažymėta akcinės bendrovės ,,Anykščių vynas‘‘ firminiu ženklu. Pirkėjai jau įprato matyti parduotuvių vitrinose anykštėnų pagamintus gaiviuosius gėrimus ,,Vyšnelė‘‘, ,,Pūkuotukas‘‘, ,,Saulutė‘‘, ,,Po po‘‘, ,,Šarūnas‘‘, mineralinį vandenį ,,Anykščiai‘‘, natūralų, desertinį ir pagal specialią technologiją gaminamą vyną ,,Šilelis‘‘, ,,Šaltupys‘‘, ,,Anykšta‘‘, ,,Raudonųjų serbentų‘‘, ,,Versmė‘‘,,,Obuolių‘‘ ir kitokį. Stipresnių gėrimų mėgėjai, be abejo, įsidėmėjo karčiąsias trauktines ,,Sukūrys‘‘, ,,Gojus‘‘, ,,Perskų‘‘ ir ,,Svarainių‘‘ likerį. Vyriausioji technologė teigė, kad pirkėjai netrukus galės paragauti koncentruotų obuolių sulčių, taip pat sulčių ,,Koralas‘‘ bei ,,Rubinas‘‘, koncentruotų sulčių gėrimų ,,Vyšnių aramatas‘‘, ,,Ananasų aromatas‘‘. Koncentruotas sultis nusipirkę žmonės pagal savo skonį galėjo atsiskiesti vandeniu. Iš pusės litro butelio išeidavo ne toks jau mažas kiekis sulčių. Bus toliau gaminami ir gaivieji gėrimai, į kurių sudėtį įeina iš natūralių žaliavų gaminamos medžiagos, kuriuos ruošiant nanaudojama jokių konservantų. Daug įvairių reformų išgyveno seniausia Anykščių įmonė. Buvo metai, kai anykštėnai bene vieninteliai Lietuvoje gamino natūralius vynus ir už juos pelnė net tarptautinių įvertinimų. Bet buvo ir tokių metų, kai šis fabrikas tapo maisto produktų kombinatu ir per trumpą kovos už blaivystę laikotarpį turėjo saugyklose esančias geriausių vynų atsargas sunaikinti,o įrenginius išmontuoti, atleisti iš darbo žmones, pakeisti gamybos pobūdį. Vėl sugaudė įrenginiai tik po rekonstrukcijos. Anykštėnų pagamintas sultis mielai pradėjo pirkti užsieniečiai. Neilgai trukus įmonė susigražino ,,Anykščių vyno‘‘ vardą ir pamažu šalia sulčių, vaisvandenių pradėjo gaminti įvairius vynus, trauktines, likerius. Pirkėjams buvo pateiktas ir vietinis mineralinis vanduo. ,,Anykščių vynas‘‘ turėjo geras perspektyvas gyvuoti, nes užsieniečiai ir toliau pasirašydavo kontraktus, mielai pirkdavo sultis, o ir Anykščių vynai , likeriai, trauktinės, vaisvandeniai turėjo paklausą. Tačiau pačioje įmonėje kolektyvas suskilo, tarp atskirų žmonių grupių nebuvo jokio sutarimo, vietoj tvarkos ir ramaus darbo - skundai, pareiškimai, nesutarimai, šmeižtai. Ne kartą bandęs rasti bendrą kalbą su bendradarbiais, įmonės vadovas iškabino skelbimų lentoje kreipimąsi į kolektyvą. Čia generalinis direktorius dar kartą kvietė visus apsispręsti: arba grįžti į praėjusius laikus ir buvusią netvarką, arba vienytis ir rimtai dirbti,kelti viešumon tas problemas, kurios trukdo gamybiniai veiklai. Tuo metu vidutinis uždarbis siekė 500 litų. Darbininkai gaudavo talonus nemokamiems pietums gauti. Įmonė sumokėdavo 20 proc. Už vaistus. Visi išeinantys darbuotojai atostogų gaudavo 200 litų priedą, o anksčiau toks paskatinimas buvo skiriamas tik administracijos atstovams. Vyndariai atostogas galėjo praleiti įmonės poilsiavietėje. Didelį smūgį ,,Anykščių vynui‘‘ sudavė anksčiau nekontroliuojama alkoholio kontrabanda. Tada anykštėnų gaminiai gulėjo sandėliuose ir parduotuvėse 14 2.2 ,,Įmonės reorganizavimas‘‘ 1995 metų pavasarį įmonė reorganizuota - ,,Anykščių vynas’’ tapo akcine bendrove. ,,Anykščių vynas‘‘ – savarankiška įmonė. Ir seniau ir dabar ji išgyvena iš pelno už pagamintus vynus, likerius, trauktines, koncentruotas obuolių sultis ir kt. Per 9 1995 metų mėnesius bendrovė pagamino 575 tūkstančius dekalitrų vaisių-uogų vyno, 34 tūkstančius dekalitrų likerio ir 14 tūkstančių dekalitrų karčiųjų trauktinių. Be to dar išpilstė 33 tūkstančius deklitrų Ukrainos ir Moldovos vynų bei 6 tūkstančius dekalitrų Azerbaidžano brendžio. Kaip ir kiekvienais metais, ,,Anykščių vynas’’ superka serbentus, už kuriuos, žadama mokėti 0,7 Lt/kg. tiek raudonieji, tiek juodieji serbentai apdorojami kartu, nes juodųjų pristatoma nepakankamai, kad galėtų veikti atskira perdirbimo linija. Obuoliai pagrindinė įmonės žaliava. Tačiau uogų vis trūksta. Todėl įmonė ruošėsi 1996 metais sudaryti sutartis su Lietuvos sodininkais, ūkininkais ir bendrovėmis, daugiau supirkti aronijų, vyšnių, šermukšnių, braškių. Įmonėje suremontuota įranga, per valandą galinti ,,suvirškinti‘‘ 10-20 tonų žaliavos. Kadangi įrenginiai pabaigus doroti obuolius, stovėdavo laisvi, tai buvo žadama pirkti spanguoles ir iš jų daytį puikų gėrimą. ,,Anykščių vyno‘‘ vizitinė kortelė – vynai. Anksčiau jų asortimentas buvo buvęs kur kas platesnis. 1995 metais įmonėje gaminami 8 rūšių vynai: ,,Aronijos‘‘ ir ,,Raudonųjų serbentų‘‘, ,,Šilelis‘‘, ,,Šaltupys, ,,Anykšta‘‘ ir kiti. Pasak komenrcijos direktoriaus, bendrovė nepajėgė pagaminti tiek vyno, kiek jo buvo pageidaujama. Ne mažiau populiarūs ir įvairūs likeriai, karčioji trauktinė. ,,Nacionalinis‘‘ anykštėnų gėrimas – trauktinė ,,Gojus‘‘. Jo pavadinimas ne visai tiksliai perteikia informaciją apie šį gėrimą, savo skoniu primenantį džiną. Tuo metu jau buvo pagamintas naujas gėrimas – 20 laipsnių stiprumo trauktinė ,,Džinas su tonika‘‘. Praturtėjo ir saldžiųjų trauktinių asortimentas (gaminama saldžioji aviečių taruktinė ,,Viliokė‘‘) jau buvo ruošiama keletas jų pavyzdžių. Pakeliui į parduotuves ir šokoladinis likeris ,,Vakaris‘‘. Vynus, likerius bei kitą produkciją bendrovė parduoda savo firminėse parduotuvėse, tačiau neapsieina ir be tarpininkų pagalbos - ,,Anykščių vynu‘‘ prekiauja 14 firmų. Visų vynų, trauktinių ir likerių rinka – tiktai Lietuvoje.15 ,,Anykščių vynas‘‘ keičia produkcijos tarą bei etiketes. Sunkiau sekasi įsigyti vaisvandeniams bei vynams išvaizdžios taros. Šiuo metu silpniausia įmonės vieta – prastas producijos įvaizdis,paveldėtas iš sovietinių laikų ,,rašaliuko‘‘ Tiek vaisių-uogų, tiek vynuogių vynai panašūs savo gamyba. Sumaišius didelio rūgštingumo uogų sultis su mažo rūgštingumo vaisių sultimis, pajaučiama harmonija ir natūralumas. Laikant vyną visus mtus,jame susikaupęs didelis glicerino kiekis suteikia gėrimui nepaprasto minkštumo,harmoningo aromato,todėl tokiu gėrimu pavaišinus svečią nustebinti jį tikrai pavyktų. Rudens dienas jaunystėje primenąs ,,Obuolių natūralus vynas‘‘ keičia ne vien išorę, bet vilioja ir savo turiniu. Namažas cukraus kiekis neleidžia šios rūšies vynui būti ypač rūgščiam. Tad paragavus ,,Obuolių natūralaus vyno‘‘ gamintojams norisi pareikšti: tik nedėkite nieko daugiau. Juk šiam gėrimui nieko ir taip netrūksta. Prie natūraliųjų priskiriamas ,,Aronijos natūralus vynas‘‘. Derlingoje žemėje augantys aronijos krūmai nunokusias savo uogas mielai atiduoda vyno gamybai. Visas jų aitrumas ir kartėlis natūraliai ėsilieja į bendrą procesą, palikdamas tik maistines savybes ir tamsią rubino spalvą. Lygiomis ,,teisėmis‘‘ šalia natūraliųjų puikuojasi specialios technologijos stiprieji vynai: gaivus ir skaidrus tarsi trykštantis šaltinis ,,Versmė‘‘, visą Anykščių šilelio aromatą savyje talpinamą ,,Šaltupys‘‘, ,,Anykšta‘‘ ir ,,Šilelis‘‘. Vyną ,,Versmė‘‘termiškai apdoroti prireikia nemažai laiko, tad, be gražios gintaro spalvos, šis gėrimas įgauna ir daugiau švarumo. Skailsiai nurijus, gaivus skonis ilgai išlieka burnoje. O ar gali vynas vynu kvepėti? Tik ,,Šaltupys‘‘ gaminamas taip, jog obuolių sultys šiam vynui gauti rauginamos pagal specialią technologiją, o rezultatui pasiekti negailima ir natūraliųjų kvapų. Gaivumo vynams suteikia mielės, kurių dėka ,,Šilelio‘‘ skonis taip sušvelnėja. Galva neplyš pusiau, o vakarykščia diena netaps blogiausia, nors saldumo bus per daus. Taip nenutiks, jeigu taures pripildysime desertiniais Anykščių vynais: ,,Aronijos‘‘,,,Raudonųjų serbentų‘‘. Dėl pikantiško savo skonio ir malonių kvapų – tam tikri švenčių gėrimai.16 1994-1996 m. sukaupta ilgametė patirtis sėkmingai panaudojama naujų gėrimų rūšių - trauktinių, likerių, degtinės - kūrimui bei gamybai, kuriai prireikė specialių technologijų. Is Norvegijos gavo aromatizatorius naujiems gaminiams ir aukštos kokybės vyniojamą popierių saldainiams. Iš Danijos Anykščių vynas gavo nerūdijančio plieno talpos. Tačiau minėtina, kad susiduriama ir su problemomis, apie kurias kalba generalinis direktorius Jonas Zabolevičius 1994 m. liepos antros 2 d. Anykštos laikraštyje „"iki šiol nepriimtas alkogolio monopolio įstatymas. nagauname lengvatinių kreditų, užsienio investicijų, be kurių negalime tobulinti savo technologijų, gerinti produkcijos išvaizdą". 2.3 ,,Fabriko darbuotojų raudonasis kampelis’’ Ypatingai puošniai ir pavyzdingai įrengtas fabriko raudonasis kampelis. Didelius partijos vadų , Lenino ir Stalino portretus specialiai šiam kampeliui piešė dalininkas V. Kosciuška, o visą kampelį, klubą ir skaityklą dekoravo J. Surkevičius. Fabriko darbuotojų komitetas leidžia dekadydį sieninį laikraštį ,, Žalgirį’’, kurio jau išėjo tris leidiniai. Įsteigtas meno kolektyvas, vyrų choras, vaidintojų kuopelė. Fabrike netrukus atidaroma valgykla, kurioje dirbantiesiesms bus duodami pusryciai ir pietūs. Produktai imami iš fabriko turimo stambaus pagalbinio ūkio, kuris iki šiol buvo tvarkomas pačių darbuotojų: nuimti javai, nukastos bulvės, iškulta, užsėta.17 2.4 ,,Anykščių vynas‘‘ – Lietuvos kulinarinio paveldo ambasadorius Europoje 2002 metais ,,Anykščių vyno‘‘ bendrovė pripažinta Aukštaitijos kulinarinio paveldo atstovė Europoje ir gavo tai patvirtinantįženklą. Visi tinklo nariai sertifikiojami,o jų produkcija atitinka bendrus kriterijus – gaminiai ruošiami iš regioniui charakteringos, vietinės kilmės žaliavos. Kaip ir visiems tinklo nariams, įmonei buvo suteikta teisė produkciją žymėti Europos kulinarinio paveldo tinklo ženklu bei naudoti jį reklamos tikslams. Paveldu buvo pripažinti šie bendrovės gėrimai: sidras, desertiniai aronijos,juodųjų bei raudonųjų serbentų vynai, vynas ,,Pikų dama‘‘, glintveinas ,,Kalėdinis‘‘ ir putojanis juodųjų serbentų vynas. 18 Gamybinė įranga Šiuolaikinėje pramonėje klasikinės technologijos natūralus vynas gaminamas naudojant įvairius įrengimus. Vieni jų yra senovinių įrengimų sumoderninti atitikmenys (vaisių ir uogų malūnas, presas, talpyklos), kiti sukurti nauji, gamybos proceso palengvinimui, darbo našumo padidinimui (supilstymo į butelius, etikečių užklijavimo, kamščiavimo, pakavimo {rengimai). Pramoninėje vyno gamyboje šiuolaikinė įranga būtina gaminių kokybės bei mikrobiologinio švarumo užtikrinimui. AB „Anykščių vyno‘‘natūralaus vyno gamybai naudojami šie pagrindiniai įrengimai: 2.5 Malūnas, presas • Malūnas. Jis naudojamas uogoms ar vaisiams sumalti. • Presas. Preso pagalba iš sumaltos uogų/vaisių masės išspaudžiamos sultys. Senovėje uogos buvo traiškomos rankomis. Gautoji masė dedama į rėtį arba sukrečiama į maišiukus ir gniaužoma, kol išvarva sultys. Balys Karazija, 1926 metais Prekybos Departamento pateiktame klausimyne į punktą „Dirbtuvės skyriai (išvardinti skyrius nurodant jų įtaisymus, svarbiausias mašinas ir t.t.)" atsako: ,,Rankinis malūnas ir rankinis presas“19. Išaugus gamybai, 1930 metais buvo įsigyti dar vienas presas ir du malūnai su varikliais. Kadangi augo produkcijos paklausa ir gamybos apimtys, gamyba buvo mechanizuojama. 2.7. Vamzdynai sultims perpumpuoti į talpyklas Sultys į rauginimo ceche esančias talpyklas iš spaudimo cecho perpumpuojamos vamzdynais. Vėliau vynas į kitus gamybos barus tiekiamas taip pat vamzdynais. 2,8 Talpyklos sultims fermentuoti Įmonėje vyno gamybai naudojamos nerūdijančio plieno talpyklos. Anksčiau namų sąlygomis vynas buvo laikomas arba stikliniuose didesnės ar mažesnės talpos buteliuose, arba medinėse statinaitėse. Mūsų dienomis dauguma naminio vyno entuziastų vyną gamina stikliniuose -20 l talpos buteliuose. B.Karazija vyną raugino аžuolinėse statinėse, pagamintose įmonėje. 2.9 Filtrai produktui filtruoti Išrūgęs vynas paliekamas nusistovėti, o vėliau atsargiai nupilamas nuo nuosėdų. Kartono filtrai naudojami užsilikusių smulkių vaisių ar uogų dalelių, mielių ir kitų medžiagų pašalinimui, produkto skaidrumui išgauti. Senovėje buvo daroma taip pat - nusistojęs gaminys būdavo paprasčiausiai nupilamas nuo drumzlių: „Gruodžio mėnesį reikia nuleisti vynаą nuo drumzlių... " Tik namų gamybos vynas papildomai nebuvo filtruojamas. Pramoninėje gamyboje filtracija vykdoma siekiant užtikrinti vyno kokybę, mikrobiologinį gaminio švarumą ir suteikti patrauklią prekinę išvaizdą. 2.10 Įranga išpilstymui į butelius, kamščiavimui, etiketavimui, pakavimui į dėžes. Pramoninėje gamyboje rankinį šių procesų darbą pakeitus automatiniu atsirado galimybė ne tik palengvinti įmonių darbą, bet ir garantuoti kokybę. B.Karazija 1939 m. lapkričio 27 d. kreipėsi į Pramonės Departamento direktorių: „ Mano įmonėje iki šiol butelių plovimą ir etikečių lipdymą atlieka primityviu būdu ir dėl to neganėtinai gerai. Šių darbų atlikimą noriu patobulinti ir įrengti buteliams plauti ir etiketлms lipdyti mašinos‘‘. Šio prašymo departamentas nepatenkino, norėdamas išsaugoti darbo vietas. Tačiau B.Karazija 1939 m. gruodžio 9 d. vėl rašo Departamentui: „... Dabar bonkos plaunamos primityviu būdu kas nevisai atitinka higienos reikalavimus, nes darbas negali būti nei tinkamai atliktas, nei prižiūrėtas.... Dėjimas ant bonkų etikečių taip pat atliekamas primityviu būdu ir etiketės užklijuojamos ant bonkų nevienodai, viena aukščiau, kita žemiau, kas labai gadina prekės išvaizdą." Departamentas šį prašymą patenkino su sąlyga, kad mašinos būtų pirktos Vokietijoje.20 2.11 Natūralūs ir specialios technologijos vynai Vaisių-uogų vynai paprastai skirstomi į natūralius ir specialios technologijos vynus. Natūralūs vaisių ir uogų vynai gaminami be jokių sintetinių medžiagų, pastiprinančių gėrimo skonį ir kvapą. Pagal tokius reikalavimus pagamintas natūralus vynas pasižymi subtiliu kvapu ir puikiai atskleidžia gamybai panaudotų vaisių ar uogų skonį. Šiems vynams keliami ypač aukšti reikalavimai: natūraliu pripažįstamas toks vynas, kuris pagaminamas fermentuojant grynas vaisių ar uogų sultis, nepridedant jokių papildomų, sulčių sudėtyje nesančių, medžiagų. Tokių vynų gamyboje negali būti naudojamos aromatizuojančios ar kvepiančios medžiagos. Natūralų vaisių ir uogų vyną taip pat išduoda alkoholio kiekis, nurodytas butelio etiketėje. Jis turėtų svyruoti nuo 9 iki 12 proc. Natūralūs vynai visada yra palyginti nestiprūs, nes alkoholis juose turi būti susidaręs natūralios fermentacijos būdu. Tuo tarpu specialios technologijos vaisių-uogų vynų, gaminamų pagal pačias įvairiausias technologijas, stiprumas gali svyruoti nuo 14 iki 20 laipsnių. 21 2.12 Juodūjų serbentų vyno „Voruta“ technologijos Juodųjų serbentų natūralus vynas pasižymi intensyvia, sodria rubino spalva. Aromatas ryрkus, būdingas juodūjų serbentų uogoms. Skonis saldžiarūgštis gaivus. Alkoholio koncentracija 10% tūrio. Cukraus kiekis 40 g/dm3. 2007 metais juodųjų serbentų vynas pavadintas legendinės karaliaus Mindaugo pilies, kuri, kaip spėja tyrinėtojai, stovėjo šalia Anykščių, vardu (Voruta). Juodųjų serbentų vynas - tai daug dėmesio ir patirties reikalaujantis gėrimas. Vynas „Voruta" priklauso natūralių vaisių bei uogų vynų grupei ir gaminamas pagal klasikinę vynų gamybos technologiją. Jo gamybai naudojamos gerai sunokusios, šviežios ir sveikos uogos, užaugintos daugiausiai Anykščių krašto ūkiuose. Pavyzdžiui 2009 metais uogos pirktos iš ūkininkų: A.Jurkėno (Ažuožerių km.), A.Pajarskienės (Svėdasai), A.Pečiukėno (Anykščiai), V.Pertonio (Troškūnų sen.). Į įmonę atvežtos uogos sumalamos, iš jų išspaudžiamos sultys. Vėliau į jas sudedamas cukrus, maišoma, kol jis pilnai ištirpsta. Po to sudedamos vyno mielės. Rauginimas {fermentacija) vyksta iki 30 dienų. Viso rūgimo proceso metu tikrinama sulčių temperatūra, tankis, rūgšties kiekis, vedama mikrobiologinė kontrolė. Po rūgimo fermentuotos sultys paliekamos nusistovėti. Fermentuotos sultys po nusistovėjimo atsargiai nupilamos nuo nuosėdų, skaidrinamos, filtruojamos. Po šių technologinių operacijų fermentuotos sultys laikomos - brandinamos užpildytose iki pilnumo talpyklose ne aukštesnėje kaip 12°C temperatūroje. Juodųjų serbentų vyno gamyba užtrunka apie 6-8 mėnesius. Per tą laiką vynas išrūgsta, subręsta, įgauna turtingą, pilną skonį. Vyne „Voruta" visas etilo alkoholio kiekis sukauptas natūralios fermentacijos sąlygomis. Subrendęs vynas prieš išpilstant į butelius vėl kupažuojamas, saldinamas, filtruojamas. Paruoštas produktas išpilstomas į butelius. 22 3. Anykščių vyninės kolektyvas Vyno kelias ilgas, ilgas.. obuoliam, serbentam, braškėm ar kitai uogai virsti vynu be žmonių pagalbos vargiai ar pavyktų. Iš pradžių kas nors turi šias žaliavas surinkti ir pristatytį į vyno gamyklą. Rugsėjo pabaigoje atvežtus obuoliuis vos spėdavo priimti. Obuolius priėmus juos reikdavo atrinkti, nuplauti ir paruošti gamybai. Toliau laukė dar ilgesnė procedūrą ir tik pripildytus vyno butelius „kamščiuodavo“ moterys. Apie daruotojų atsakingumą ir pasišventimą Anykščių vyninei sužinome prisiminė pokarinį statininį penkmečio planą, kurį darbuotojai buvo įpareigoti įvykdyti per keturis metus. Šių  įsipareigojimų vykdymas pareikalavo iš fabriko dirbančiųjų daug energijos ir tvirtos valios išlaikyti duotąjį žodį. Laimėjimas gali būti pasiektas tik tada, kai dirbantieji sąmoningi, politiški, kasdien viršys savo išdirbio normas. Po šių įsipareigojimų fabrike padidėjo darbo pirmūnų skaičius, tuo pačiu pakilo ir darbo produkcija. Fabrike atsirado darbo spartuolių, kasdien įvykdančių po pusantros ir daugiau išdirbio normų. Šio plano vykdytojai dirbo sąžiningai negalvodami apie viršvalandžius, tai tarsi patriotinis žygis, nukreiptas darbo našumui gerinti. Fabrikas jau rugpjūčio mėnesį užbaigė 1949 metų gamybinį planą, jau nuo rugsėjo buvo dirbama  1950 metų sąskaiton. Šio fabriko pasiekti laimėjimai rodo, kad gera organizacija ir sutarimu žmonės gali visomis savo jėgomis ir širdimi prisidėti prie Anykščių vyno gyvenimo ir tobulėjimo, kels ir net gi gerins vyno produkciją. Daugumoje laikraščių tik ir kalbama apie vis didėjančius Anykščių vyno rezultatus, už kuriuos reikia dėkoti tik atsidavusiems darbuotojams. Anykščių vynas irgi nelikdavo neatsidekojės už darbuotojų sąžinigumą ir stengdavosi per įvairias šventes, vardadienius, jubiliejus ar gimtadienius parodyti savo dėmesingumą už gerą darbą apdovanodami medaliais ar garbės raštais. Kasmet vyno gamyklos darbininkams ir jų šeimoms Anykščių šilelyje jis rengdavo gegužines. Ten grieždavo muzikantai, būdavo sočiai išgerti vyno, tačiau, tvirtina amžininkai, niekas nepasigerdavo. Didžiųjų metinių švenčių bei vardadienio progomis kiekvieną darbininką apdovanodavo 2-3 buteliais vyno. Jeigu varduvininkas būdavo Balys - laimingasis namo nešdavosi net šešis butelius gėrimo. Pats Balys Karazija su žmona ir vaikais mielai dalyvaudavo darbininkų šventėse ir, juokaujama, buvo kone visų darbininkų vaikų krikštatėvis. Netrukus Balys Karazija tapo didžiausiu Anykščių krašto darbdaviu - iš dirbtuvės mito per 60 anykštėnų šeimų. Tuomet turėti nuolatinį darbą buvo nemaža laimė, tad anykštėnai dirbo gerai. Tiesa, ši laimė jiems nekliudydavo kišenėje nešiotis žarnelę, kurią, įsmukę į rauginimo cechą, kišdavo statinėn ir patraukdavo vyno... 1949 metų Kolektyvinio darbo laikraštyje randame tai paliūdijančius fabriko „Anykščių vynas“ darbuotojos M. Pranckevičienės žodžius "aš esu sena fabriko darbininkė, dirbanti šiame fabrike jau 20 metų. Smetonos laikais aš dirbau kaip paprasta darbininkė ir už darbą gaudavau tik centus. Dabar, prie tarybų santvarkos, aš tapau kvalifikuota darbinine - vyno paruošėja. Už gerą darbą esu apdovanota medaliu ir garbės raštais". Kitas ne mažiau įdomus pasakojimas apie gyvenimą Anykščių vyninėj ir net gi technologijas randamas to paties laikraščio kitame straipsnyje, kur apie savo darbą pasakoja kita fabriko "Anykščių vynas" darbininkė O. Tamilaitė “ 3.1. Vyno karalius – Balys Karazija Balys Karazija nuo 1926 vertėsi vaisių vyno gamyba. 1944 pasitraukė į Vokietiją. 1949 emigravo į JAV. 1926 Anykščiuose įsteigta vyno gamykla iki II pasaulinio karo išaugo į didelę įmonę (1939 sandėliuose buvo per 1,5 mln. litrų vyno), kurioje per metus buvo sunaudojama 35000-45000 centnerių vaisių. Ryšium su vyno gamyba Anykščių apylinkėje ypačiai buvo išplėsta braškių ir kitų vaisių kultūra. 23 Tokius žodžius randame Rimanto Vanago knygoje „Žmonės mylėjo žmones“, kuriuoje plačiai aprašoma Anykštėno Balio Karazijos asmenybė. Ši asmenybė paliko ryškų atsiminimą visų Anykščių ir net gi Lietuvos istorijoje „Kas šiandien Lietuvoje nėra girdėjęs Balio Karazijos vardo ir kas nėra ragavęs Karazijos vaisių vyno? Anykščiuose, mūsų Didvyrių Dariaus ir Girėno gatvėje, yra keli balti pastatai, tai Karazijos vaisvynių gamykla, kuria didžiuojasi anykštėnai, didžiuojasi aukštaičiai ir visi lietuviai.“24 Agronomo Balio Karazijos vyno gamykla pakeitė viso Anykščių krašto gyvenimą. Ši įmonė buvo ir vis dar yra ne tik vynas, bet ir pragyvenimo šaltinis daugumai joje dirbusių ir dirbančių darbuotojų „ turėti joje nuolatinį darbą visais laikais, o ypač prieškary, reiškė ir turėti sotų stalą, garantuotą rytdieną“. 25 Tikriausia dėl išvardintų priežaščių žmonės su gera nuotaika ir dideliu paklimu darbui ir norui stiprinti ekonimonę anykščių vyninės padėtį darbuotojai taip kėlė našumą ir įgyvendindavo visus planus. 3. 2. Kaip apibūdintume šį Lietuvos vyno karaliaus vardu tituluotą asmenybę? Pasak amžininkų, aukštas ir tamsiaplaukis Balys Karazija remiantis JAV leistomis enciklopedijomis gimė 1897 m. Mažiekių apskrities Girdėnų kaime, Rusijoje baigė gimnaziją. Apie Balio Karazijos susidomėjimą vyno gamyba randame ne vieną legendą. Vienoje iš jų pasakojama, kad jis savo tėvo , kurio užsiėmimas buvo vyno rauginimas - Jokūbo Karazijos , buvo išsiųstas mokytis į Dotnuvos Žemės ūkio akademiją agronomijos. Kitoje legendoje - kad mokydamasis minėtoje akademijoje būsimasis Vyno karalius taip susidomėjo uogų ir vaisių gamybos technologija, jog sukaupęs visą literatūrą apie tai ir supratęs, kad Lietuvoje vynas aukštomis kainomis importuojamas iš užsienio, o pramoniniu būdu nėra gaminamas. Vietinės žaliavos buvusios pigios ir skanios, o pigios darbo jėgos taip pat nebūtų trukę. Balys Karazija buvo gyriamas už nepaprastą mandagumą - pamatęs pažįstamą iš tolo lenkėsi. Nerimtų žmonių nemėgdavęs, pats nei rūkė, nei vyną mėgo, nors gėrimų aplinkui buvę daug, netraukė jo ir triukšmingos kompanijos, nelošdavo kortomis, laikėsi duoto žodžio. Jei bendravo, tai tik su verslo partneriais ir giminėmis. Mieliau po darbų išsitiesdavo ant sofos su laikraščiu, nei įsisukdavo į žmonių šurmulį. Vienuolika metų jaunesnė žmona Yda-Ema Žvalginaitė ilgai jį įkalbinėdavo nueiti į vakarus parapijos salėje arba šaulių ramovėje. Tačiau teigti, kad Balys Karazija gyveno užsidaręs savo mažame vyno gamyklos pasaulėlyje, būtų neteisybė, - 1935 m. jis aktyviai dalyvavo Anykščiuose kuriant Lietuvių verslininkų sąjungos skyrių, bet sutvarkęs visus reikalus niekam per daug nelįsdamas į akis skubėdavo namo. Prikalbintas žmonos, kuri jau kaip minėta, buvo šaulių vadė, pasirodydavo Parapijos salėje ar šaulių ramovėje. Balys Karazija, trijų vaikų tėvas, pernelyg neišlaidavo. Gyveno mūrinio sandėlio antrame aukšte kukliai baldais apstatytame dviejų kambarių bute, apie kurį atsiliepiama kaip apie jaukų ir paprastą. Tik vėliau Anykščių šilelio pakrašty prie Šventosios, šalia kitų turtingesnių anykštėnų, pasistatė vasarnamį, kur ramiai leisdavo vasaras. 3. 3. Balio Karazijos šeima Balys Karazija vedė būdamas 33 metų, 1931 m. balandžio 6 d. Anykščiuose, kalbėta, kad vestuvės buvę labai iškilmingos, jo išrinktoji vestuvių dieną sulaukusi 22 metų Ida Ema Karazijienė (1909-1996) iš Vilkaviškio apskrities, Kybartų , mergautinė pavardė Žvalginaitė. Jaunystėje dirbusi pašto tarnautoja, buvo telefonistė, vėliau visuomenininkė, buvusi Lietuvos Šaulių sąjungos narė, aktyviai dalyvavo Anykščių inteligentijos visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje. Karazijoms buvo gimę trys vaikai: Ramūnas Alfredas Karazija (1932-?), Emilija Rimantė Karazijaitė (1935-1936), Dalia Margarita Karazijaitė-Laucius (g. 1936 m.). 26 3. 4. Vynininko Dešinioji ranka Kalbant apie sėkmingą vyno gamybą negalime nepaminėti dar vienos asmenybės, su kurio pagalba Karazija užraugė pirmuosius obuolių vyno litrus ir kuris vėliau Karazijai buvo kaip „dešinioji“ ranka, tai kaip kruopštus ir griežtas apibūdinamas Alfonsas Puzinas. Kuris savo technologinėmis žiniomis, galima sakyti, ir prisidėjo prie Karazijos vyno sėkmės. Alfonsas Puzinas kilęs iš Anykščių valsčiaus Margių kaimo, augo ūkininko šeimoje. Gyvendamas Rusijoje ir Amerikoje dirbo vyno gamykloje, kurioje ir įgavo kaip griežto, kruopštaus ir supratingo gamybos vadovo vardą. Balys Karazija vertinęs savo specialistus, - talentingam technologui Alfonsui Puzinui mokėdavo net 150 Lt per mėnesį (paprasti darbuotojai gaudavo trigubai mažiau). Apie kitus vyninės darbuotojus taip pat nerandame blogų atsiliepimų. Įdomus faktas, kad beveik kiekvienas darbuotojas kišenėje nešiodavęs žarnelę, kuria ragaudavo vyną iš statinės. Ant šių darbuotojų Karazijos „dešinioji“ ranka pykęs, nes bijojo, kad nešvarumams patekus į rūgstantį vyną, gali jį visą sugadinti. Todėl jis patardavo geriau paragauti gaminamo vyno įsipylus į puodelį. 3. 5. Nauja „figūra“ Balys Karazija turėjo du brolius vienaip ar kitaip susijusius su ta pačia alkoholio pramone: Bronius Karazija – verslininkas ir Vytautas Karazija – aludaris. Į Anykščius atėjus sovietams, net stambiausias Anykščių pramoninkas negalėjo tikėtis užuojautos. Sovietai iš Karazijos atemę fabriką, kaip rašoma sovietmečiu surinktoje „Anykščių vyno“ gamyklos istorijoje, „ 1940 m. Spalio 4 d. Tarybinė vyriausybė nupirko ir suvalstybino įmonę“, privertė Karazijos šeimą iškeliauti į Vokietiją. 1940 m., įmonės savininkui pasitraukus į Vokietiją, įmonė buvo valstybės išpirkta ir suvalstybinta. Sukauptas vyno gamybos žinias bei patirtį išsaugojo ir puoselėjo šalyje likę specialistai. Šio darbo ėmesi jaunesnysis brolis Bronius Karazija, tikriausiai paties Balio Karazijos lieptas perimti fabriką. Naujasis vyninės šeimininkas ,apibūdinamas kaip viengungis ir palaidūnas, po nepriekaištingojo Balio Karazijos, buvo kiek nemalonus kontrastas „ iš visų Karazijų buvo labiausiai nutolęs nuo paprastų žmonių“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!