Scenarijus pagal Ištraukas iš Michael Morpurgo knygos “Karo žirgas”

(e.m) Emilijos senelis- žilas senukas, sunkiai besiremiantis lazdą
(Mėlynai nuspalvinti žodziai skliastuose, “kadrai” parašyti, kaip aš įsivaizduojų nufilmuotą scenos dalį, priduoti joje efektai itp.)
1 scena
(kadras1. Tamsus ekranas, girdime Džojaus pasakojimą. Priduoti efektai važiuojančio vežimo)
Tą rytą mane(Džojus) veterinarijos vežimu gabeno tolyn nuo didvyriško velsiečio kuris mane laimėjo.Mano sužeistoji koja baisiai drebėjo
(kadras2.dvi purvinos Džojaus kojos , viena iš jų baisiai dreba, veiksmas tamsioje patalpoje.)
kai vežimas lėtai lingavo nuo šono ant šono, toldamas nuo fronto linijos.
Mano atvykimą pasveikino ištisas choras susijaudinusio žvengimo, žalsvai vilkintys žmonės iš vežimo mane nuvedė tiltelių žemyn, tuomet pasijutau atsidūręs smalsaus ir nekantraus dėmesio centre vidury kiemo, apsuptas būrelio kareivių, kurie įdėmiai apžiurinėjo manenuo galvosiki kojų, visur čiupinėjo.
(3kadras, Džojaus pasakojimas, priduoti efektai žmonių grupeles kalbėjimo, žirgų žvengimas, kanopų dundesis)
(4kadras, žmonių pokalbis)
m.m: - Kas gi čia dabar, pasakykit man?- juk čia tik arklys. Toks pat arklys kaip visi kiti.Gal tai po perkūnėliais, vienintėlis arklys , visam tam perkūniškam kare išgelbėtas iš niekieno žemės. bet tai yra tik arklys, ir be to purvinas arklys. Jis savo išvaizda daro mums gėdą, Marš prie savo darbų! (storas balsas)
a:- klausau seržante (jaunas alberto balsas)
nuo to atsakymo per mane perbėgo atpažinimo virpulys.Neprisiminiau kur anksčiau buvau girdėjęs tą balsą.kareivis lėtai vedė mane per grindiną ir aš visą tą laiką bandžiau atpažinti kas jis toks.
(4kadras,juodas ekranas, girdosi kanopų ir žmogaus kojų dundesis)
(5kadras, albertas valo dzojų,kalbasi su juo)
A:- didelis klausimas kaip tu atrodai po visu tuo purvu.
Jis mane pririšo ir pradėjo mane šukuoti.ir tas švilpavimas, kai tvarkė šepeius, buvo man pažįstamas.jis patvirtino mano kylančias viltis ir tada galutinai supratau kad neklystu.
A:- turėjau vieną tokį jauną žirgą kaip tu, mylėjau jį visą savo širdimį.
(6kadras, Į pokalbį isiterpia deividas)
D:-tu ir vėl kalbiesi su arkliais, Albertai?
A:- gal kiti ir nesupranta, Deividai, bet vieną dieną atsiras toks, kuris supras. Ir atpažins mano balsą.
D:-ar ne laikas būtų jį pamiršti, berti? sakoma kad yra pusė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!