Lietuvos išeivių knygos kultūra XIX-XX a.

Kone kiekvienam iš mūsų yra savaime aišku, kokį sunkų laikotarpį turėjo mūsų proseneliai, seneliai ar net tėvai, užgulti XIX-XX amžiaus negandų bei antpuolių. Lietuvoje, kaip ir kituose bolševikų bei vokiečių okupuotuose kraštuose, natūrali meninė raida buvo sutrikdyta, menininkai neturėjo galimybių kurti bei savo kūryba dalintis su kitais, o priešingai – privalėjo paklusti to meto populistinėms dogmoms bei sukandus dantis apsimesti, jog tiki. Lietuvos kūrėjai, kurie buvo priversti atsisveikinti su savo mylimiausiais darbo bei gyvenimo įrankiais – plunksna ir lietuvišku žodžiu, visgi atrado būdų, kaip apeiti propagandos, cenzūros, ideologinio vertinimo barjerus ir tęsti savo veiklą nepaisant gresiančių nuobaudų. Toli nuo tėvynės nublokšti rašytojai ir menininkai įrodė, kad laisvos minties ir kūrybiško žodžio iš jų niekas neatims bei nesunaikins, o lietuviška meninio žodžio kūryba bei žmogaus egzistencializmas egzodo spausdinto žodžio mylėtojams liko vienintelė dvasinio gyvenimo atgaiva.
Knygos kultūra, kuriai buvo mesti didžiuliai iššūkiai atlaikyti sunkų laikotarpį XIX-XX amžiuje, nepatyrė jokio augimo ar perversmo šuolio, jos evoliucija nebuvo žymi. Juk savaime aišku, kad viename svarbiausių knygos kultūros sričių – bibliografijos tyrimuose – šiuo laikotarpiu pasiekimai iš tiesų nėra labai žymūs. Jiems pritrūksta didesnio pasiaukojančių mokslininkų įsitraukimo, intereso rodymo, o ir mokslo jėgos tuometinėje tvarkoje buvo silpnos ir nepajėgios rūpintis tuo, kuo tuo metu rūpintis (išskyrus bolševikų knygos istorija) nebuvo leista bei galima. Visgi Lietuva turėjo žmonių, kurie visais įmanomais būdais stengėsi lietuviškosios knygotyros pasaulį papildyti naujais dalykais.
Ko gero, tik nuoširdžiai savo gyvenimą pašventęs knygoms bei joms atsidavęs knygotyrininkas galėtų įvardinti kelis to meto su knygos istorijos kultūra susijusius vardus. Kalbant apie tai, beveik visais atvejais būtų kalbama apie Tėvynei sugrąžintus arba padovanotus vertingus rašytinio ir spaudos paveldo telkinius ir jų aukotojus, tarp kurių mažiausiai gailėjo bei buvo laikomi dosniausiais gydytojai, tarp kurių – Aleksandras Račkus. Žinomas gydytojas buvo garsus ne tik dėl darbo medicinos srityje, bet ir dėl savo kultūrinio gyvenimo, pasisekimų numizmatikos (numizmatika...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!