Vertėjo kultūra ir kompetencijos

ĮVADAS
Įvairių sričių mokslo laimėjimai, tarptautinės organizacijos, puoselėjami ryšiai tarp valstybių, užsienio kalbų plitimas skatina ir verčia bendradarbiauti, o tai, žinoma neįmanoma be komunikacijos. Pasaulis tobulėja, nuolatos progresuoja, kiekvieną dieną žmonija kalbasi vis daugiau. XX amžiuje sėkmingai susikūrė daugiatautės ir daugiakalbės valstybės, tokios kaip Belgija, Šveicarija, Suomija. Taigi, daugiakalbystė ilgainiui taps norma, kiekvieno išsilavinusio žmogaus gebėjimu.
Pasaulyje yra apie 6809 kalbos. Nė viena kalbinė bendrija nėra visiškai užsisklendusi savyje, priešingai: platina kalbos vartojimą užsienio šalyse, domisi kitų tautų kultūromis, bendrauja politiniais, švietimo ir kitokiais tikslais [7]. Taigi, įsitikinome, kad gyvename daugiakultūriniame ir daugiakalbiame pasaulyje, todėl bendrauti su kitomis kalbomis šnekančiomis tautomis galima dviem gana patogiais būdais (Meninio vertimo akiračiai, 1986):
• Vienai pusei mokėti kitos pusės kalbą arba vartoti abiems pusėms žinomą kalbą
• Pasitelkti į pagalbą vertėjus, kurie padės bendrauti žodžiu ir raštu
Renkantis pirmąjį būdą pašnekovai neeikvoja savo finansinių lėšų, taupo savo ir kolegų laiką, lavina savo kalbinius įgūdžius, netgi patiria psichologinį pasitenkinimo jausmą ir bendravimo su kitataučiu piliečiu džiaugsmą, tačiau sumažinamas vartojamų kalbų skaičius. „Visuomenėje yra nusistovėjusi nuomonė, kad komunikacija kuri vyksta viena, plačiau vartojama kalba menkina kitų kalbų vaidmenį, autoritetą tarptautiniame lygmenyje. Tad ieškant būdų kaip įveikti kalbos barjerą tenka rinktis kalbos vertimą, kuris jau tūkstančius metų padeda keistis informacija“ (Meninio vertimo akiračiai, 1986, p. 106), vieningai, draugiškai spręsti rūpimus klausimus, išsaugant gimtosios kalbos savitumą.
„Beveik iki pat XX amžiaus vertimas [...] buvo laikomas vien kūrybine veikla ir priimamas kaip estetinė vertybė“ (Ambrasas – Sasnava K., 1978, p. 27). Pagal šiuolaikinę žmonių sampratą, vertimas – pagrindinė skirtingų tautybių žmonių bendravimo priemonė. K. Ambrasas – Sasnava (1978) apibrėžė profesionaliojo vertimo sąvoką – tai specialaus pasirengimo, įgūdžių ir mokslo reikalaujantis kūrybos aktas, kurio rezultatas – kita kalba adekvačiai, kūrybiškai ir dalykiškai atkurtas originalas.
Tai nereiškia, kad anksčiau niekas nesidomėjo vertimo mokslu; priešingai, nuo senovės buvo daug rašoma apie vertimo sunkumus [7], nusistovėjo vertimo tradicijos, imta...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!