Laisvalaikis – žmogaus (žmonių grupės, visuomenės) ne darbo laiko dalis, skirta žmogaus (ar žmonių) laisvai pasirenkamai veiklai, kuri paprastai padeda jam atstatyti ir ugdyti savo jėgas. Į laisvalaikį neįeina būtinos negamybinės laiko sąnaudos (kelionės į darbą ir iš darbo, namų ruošos, fiziologinių poreikių tenkinimo ir kitas laikas). Laisvalaikis apibūdinamas 3 parametrais: didumu, struktūra ir turtingumu. Laisvalaikis didėja, mažėjant darbo laikui ir geriau panaudojant ne darbo laiką. Laisvalaikio struktūrą sudaro kūrybinė (įskaitant ir visuomeninę) veikla, dirbančiųjų mokymasis, savišvieta, sportas, kultūriniai renginiai, bendravimas, pasyvusis poilsis. Laisvalaikio kultūringumą lemia žmonių kultūra, kūrybingumas ir visuomenės santvarka.
Aktyvus laisvalaikis. Kai norima kur nors realizuoti savo energiją. Tai aktyvi rekreacija, hobis, atostogos, sportas savo malonumui.
Pasyvus laisvalaikis. Kai norima susilaikyti nuo energijos eikvojimo. Tai tiesiog dykinėjimas, „nieko nedarymas“, laisvalaikio leidimo būdas, kai neužsiimama jokia didele veikla. Taip tenka kurį laiką ilsėtis, jei darbo diena buvo itin sunki ir aktyvi.
Istorinį laisvalaikio tyrimą apsunkina tas faktas, kad laiko suvokimas ir dalijimas į atitinkamus periodus buvo skirtingas kiekvienoje epochoje. Šiuolaikinio mūsų laisvalaikio supratimo, pvz., negalima mechaniškai taikyti viduramžiams. Ankstesnėse visuomeninėse formacijose laisvalaikis apskritai neišsiskyrė iš buities ir visuomeninio gyvenimo.
3.Laisvalaikis kaip atsinaujinimas – laisvalaikis suteikia reikalingą psichologinę bei fizinę stimuliaciją ir naują įkvėpimą po veiklos paįvairinimo sugrįžtant į darbą, kuris turi būti pirminė vieta savirealizacijai.
4.Laisvalaikis kaip būties būsena – laisvalaikis yra suvokta laisvės būsena, kuri gali būti apibrėžta savitu požiūriu, o ne įrėminta veiklos;
5. Laisvalaikis kaip funkcija – laisvalaikis gali būti apibrėžtas kaip funkcija, kurią jis atlieka: relaksacija, pramoga(atitrūkimas), akiračio plėtimas; tai iš esmės nepriklausomybė nuo įvairių įsipareigojimų.
6. Laisvalaikis kaip socialinis susisluoksniavimas – laisvalaikis yra nesulaikomas ir išskirtinis vienos klasės žmonių laiko/pinigų leidimas tam, kad pateisintų kitų laisvalaikio kokybės suvokimą; tai neproduktyvus laiko leidimas, ir akivaizdus įrodymas, kaip piniginis pajėgumas leidžia turėti “tinginių” gyvenimą.
7. Laisvalaikis kaip laikas – savarankiškas ar laisvas kiekvieno individo laikas; tai laikas neskirtas palaikyti biologinėms funkcijoms, ekonominei vertei...
Šį darbą sudaro 2263 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!