Klasicizmas Lietuvoje

Klasicizmo terminas kilo iš lotyniško žodžio classicus- pavyzdinis. Architektūroje klasicistai stengėsi atsisakyti įmantrių barokinių detalių, pavienės pastato detalės laikytos antriniu dalyku, o daugiausia dėmeio sutelkė į orderio tektoniką. Rėmėsi senovės Graikijos ir Romos imperijos pastatų kopijavimu. pastatai statomi atviruose plotuose, atskirai vienas nuo kito. Klasicistai atmetė klasikinę koloną, neturinčią realios apkrovos, kolonos, kartais viršutinės dalys pagražintos vainikėliais, pastatai turi didelius langus, sienos – dekoratyvines figūras, dažniausiai vaizduojama: liūtų ir žmonių galvos, ereliai, gėlės, girliandos, kokardos, šalmai, kryžiuotos špagos kildinamos iš Romos imperijos laikų. Manyta, kad architektūra turi būti praktiška, ekonomiška, pastatai respektabilūs, bet paprasti, patogūs, taisyklingų formų, simetrinės kompozicijos.
Antikinė architektūra nevienodai veikė Europos klasicizmą. Vienos šalys (Prancūzija, Italija, Lenkija, Rusija) labiau orientavosi į romėnišką kryptį, o kitos (Vokietija, Anglija, Švedija) - į graikišką (helenistinę). Lietuvos klasicizmas labiau orentavosi į romantišką krypį, kadangi siejosi su Italijos, Prancūzijos, Lenkijos architektūros mokyklomis. Lietuvos klasicizmo užuomazgą paskatino italų mokykla. Ryšiai su Italija sietini su žymaus lietuvių menininko Pranciškaus Smulgevičiaus studijomis Romos šv. Luko dailės akademijoje ir tolesne veikla Italijoje 1763 - 1784m. P. Smulgevičius Italijoje įgijo profesinį architekto išsilavinimą.
Lietuvą klasicizmo stilius pasiekė nedaug pavėlavęs- jo pradžia laikomi 1770 metai. Klasicizmas ir čia plito panašiai kaip ir kitose šalyse, išsiskiria 2 ryškūs laikotarpiai: iki Lietuvos ir Lenkijos valstybės suirimo ir po jo.
• Ankstyvasis ir brandusis 1777- 1795 m.
• Velyvasis-ampyras 1895- 1860 m. *
Ankstyvojo klasicizmo pastatams dažnai būdingos kai kurios baroko formos- laužyti mansardiniai stogai, akcentuota plastinė fasadų puošyba. Vėlyvojo klasicizmo laikotarpiu Lietuvos architektūroje peripynė net kelios kryptys: ieškojo orginalių sprendimų, tęsto ankstyvojo ir brandaus klasicizmo tradicijos, reiškėsi ampyro, o po 1830m. Ir romantizmo bruožai, kartais buvo atsisakoma klasikinių formų.
Vienas iš svarbiausiu lietuvos klasicizmo architektūros pradininku laikomas L. S. Gucevičiaus. Jo kūrybinė veikla nauja linkme pakreipė architektūros meno vystymąsi Lietuvoje, padėjo tvirtus pagrindu geriausioms klasicizmo tradicijoms prigyti ir vystytis. Jo buvusio mokytojo architekto Knakfuso pastatams būdingas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!