Vokietijos kariuomenės kulkosvaidžiai. Jų atsiradimas ir raida

• Karas keičiasi neįtikėtinu greičiu, 1914 metais prasidėjus karui didžiausią jėgą sudarė pėstininkai ginkluoti paprasčiausiais šautuvais. Neprabėgus nei metams mūšio lauke pasirodę kulkosvaidžiai žymiai nuslopino šią jėgą. 1914 metų kulkosvaidžiai buvo sunkūs, aušinami vandeniu ir sunkiai transportuojami, todėl jie buvo naudojami tik iš iš anksto parinktų ir įrengtų lizdų. Didelis to meto kulkosvaidžių svoris ir gabaritai, neleido jų naudoti labai plačiai, dažniausiai kulkosvaidžius turėjo batalionai ar didesni junginiai. Keli kulkosvaidžiai galėjo atremti netgi labai didelį pėstininkų antpuolį. Kulkosvaidžių galia buvo nuslopinta tik pasirodžius pirmiesiems tankams.
• Atviruose Prancūzijos laukuose, “niekieno žemėje”, nuo kulkosvaidžių priklausydavo mūšių eiga ir jie visada būdavo pagrindiniai puolančiosios pusės atakos objektai priešo gynybinėse linijose. Nepertraukiama, pilno šautuvinio kalibro (pvz 7,62x51 NATO) ugnies niokojanti jėga prieš puolančias pėstininkų pajėgas yra vis dar tokia pat mirtina kaip ir tada, nors ir esant daugybei dabartinių išradimų bei asmeninių ginklų ir apsaugų patobulinimų. Antrasis Pasaulinis karas įrodė, kad juostinio maitinimo kulkosvaidis sėkmingai progresavo į “lengvąjį kulkosvaidį” kurį mūšio metu laisvai gali nešiotis vienas šaulys. Panaudojus oro aušinimą vietoj aušinimo vandeniu, lengvesnes bet stipresnes medžiagas ir dizainą, labiau supaprastintą dvikojų panaudojimą, diržus, dėžines apkabas ir būgnus, juostinio maitinimo kulkosvaidžiai tapo mobilesni, kartu neprarasdami savo pragaištingumo.
• Vokiečių nuomonė apie kulkosvaidžius gerokai skyrėsi nuo britų ar prancūzų. Britai ir prancūzai manė, kad kulkosvaidžiai turi tik palaikyti šautuvais ginkluotus karius, o vokiečiai manė, kad kulkosvaidis turi būti pagrindinis ginklas, kurį turi burtis kiti kariai.. Buvo sukurti MG 13 ir MG 30. MG 30 tikriausiai buvo didžiausias žingsnis į priekį nuo kulkosvaidžių kūrimo pradžios. Šaudymo metu visas mechanizmas visą laiką išlikdavo vienoje tiesėje, todėl ginklas tapo daug stabilesnis, padidėjo taiklumas. Šis kulkosvaidis tesvėrė 7,7kg, o greitošauda siekė 800 kulkų per minutę. Šaudant tokiu greičiu vamzdis greitai perkaisdavo, todėl buvo įdiegta galimybė jį keisti.
• Visgi Vokietijos kariuomenė nenaudojo šio kulkosvaidžio, jie nenorėjo atskirai turėti lengvųjų ir sunkiųjų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!