Lietuvos kultūriniai ryšiai su užsieniu

1.
Įvadas.....................................................................................................................
2.
Lietuva ir Suomija...................................................................................................
3.
Plokščiai Lietuvos ir Suomijos kultūrinių ryšių panoramoje....................................
7
4.
Išvados...................................................................................................................
10
5.
Literatūra.................................................................................................................
11
Įvadas
Lietuvos ir Pabaltijo šalių kultūriniai ryšiai turi labai seną istoriją. Jie siekia ikirašytinės istorijos laikus ir išlikę kalboje, tautosakoje ir papročiuose. Tačiau tie senieji ryšiai nėra pakankamai ištirti. Nei lietuvių archeologai, nei kalbininkai detaliau nesiaiškino baltų tautų kraustymosi kelių po ledynmečio. Suomijos archeologų, etnologų ir lingvistų naujos hipotezės ne visai sutampa su mūsų tyrinėtojų nuostatomis apie baltų išskirtinę vietą dabartinėse jų gyvenamose teritorijose. Ir vis dėlto ir anuo tolimu metu tautų kraustymasis, genčių bendravimas ir nesantaikos vyko besikeičiančioje Europoje.
Lietuva ir Suomija
Lietuvos ir Suomijos ryšiai ne visada buvo tik kultūriniai, tačiau susiklosčius tam tikroms politinėms ir ekonominėms gyvenimo sąlygoms, jie tapdavo akivaizdesni, palike pėdsakus ir ateinančioms kartoms. Senieji ryšiai siejosi ir su prekyba, pavyzdžiui, gintaro prekyba, tik jos mastai ir keliai į šiaurę dar nelabai aiškūs.
Reikšmingesnis istorinių, politinių ir kultūrinių ryšių etapas yra XVI a. Čia pastebimi tiesioginiai ir netiesioginiai abiejų tautų kultūriniai ryšiai, formavęsi Europos politinių, kultūrinių ir religinių srovių ir pokyčių sferoje. Tokia netiesioginių ryšių europietiškų tradicijų išraiška galima laikyti reformacijos skleistą visuomenės švietimo idėją, ypač intensyviai plitusią iš Vitembergo, ir pirmųjų gimtąja kalba knygų leidimą beveik tame pačiame dešimtmetyje Lietuvoje ir Suomijoje. Galima spėti, kad Vitemberge mokslus ėję Stanislovas Rapolionis ir suomis Mikael Agricola žinojo vienas apie kitą, tačiau svarbiausia, kad šalyse išleistų pirmųjų knygų šaltiniai, ar bent dalis jų, buvo parengti ar redaguoti Vitembergo reformatorių. Martyno Mažvydo „Katekizmo“eiliuotoji prakalba turi daug bendrų bruožų su M. Agricola knygų prakalbomis, ir tuo kelia mokslininkų susidomėjimą.
Tiesiogiai abiejų tautų istorijas kuriam laikui susiejo Kotrynos (Katerina) Jogailaitės santuoka su Suomijos hercogu Jonu (Juhana), vėliau tapusiu Švedijos karaliumi Jonu III (vestuvės įvyko Vilniuje 1562 m.) bei jų sūnumi Zigmantu III, buvusiu Švedijos ir Lenkijos karaliumi, Vazų dinastijos Lietuvoje ir Lenkijoje pradininku. XVI a. Kotryna įsteigė stipendijas Braunsbergo žemesniojoje jėzuitų kolegijoje Skandinavijos studentams, ir Suomijos studentai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!