Ataudų ripso ir aštuonianyčių dimų technikos

VILNIUS
2009
ĮVADAS
Audimas yra laikomas iš seniausių, turtingiausių ir gražiausių lietuvių liaudies meno šakų. Jis byloja mūsų liaudies kūrybinę galią bei tradicijas, atskleidžia jos meninį savitą tiek spalvinį, tiek kompozicinį skonį. Audimas ir lietuvio buitis buvo neatskiriamas dalykas. Jaunos mergaites buvo mokomos iš mažens austi. Lietuvoje daugiausiai ausdavo moterys.
Audeklai buvo labai vertinami ir plačiai naudojami. Naudojo šeimos kasdieniniams gyvenimo poreikiams, reikšmingų gyvenimo įvykių metu, taip pat mainų prekybai.
Pastaruoju metu labai išaugus tekstilės pramonei, rankinis audimas tarytum nustojo savo reikšmes. Tačiau nereikia visai pamiršti ir išsižadėti savitai raštuotų audeklų, kurių mums nepateiks joks fabrikas. Audimas, iš dalies nustojęs reikšmės buities reikalams, gali gyvuoti ir vystytis kaip taikomosios dailės šaka.
Tikslas:
Išmokti dirbti su audimo staklėmis, ir įsisavinti aštuonianyčių dimų ir ataudų ripso technikos audimo technologiją.
Uždaviniai:
1. Išanalizuoti literatūrą.
2. Išnagrinėti aštuonianyčių dimų ir ataudų ripso technikos raštų sudarymo galimybės ir sukurti savitus raštus.
3. Nuausti savo sukurto rašto darbelius.
1. LITERATŪRINĖ DALIS
1.1 Audimo raida
Kiekviena tauta turi savo tradicijas, savus išskirtinius bruožus. Audiniai buvo audžiami iš linų, vilnos, kartais panaudodavo kanapių pluošta, vėliau pereita prie medvilnės XIX a. pabaigoje, o dar vėliau sintetiniais verpalais [2].
Pagrindinės žaliavos linai ir vilna buvo dažomi natūraliais dažais iš augalų žiedų, lapų, šaknų, samanų, medžių žievės, rudžių. Cheminiai dažai pradėti naudoti nuo XIX a. Pabaigos. Šių dažų privalumas buvo tas, kad paryškina ir praturtina audinių spalvinę gamą.
Spalvų ir raštų derinimas keitėsi priklausomai nuo audinių paskirties, medžiagos ir technikos. Yra išskiriamos dvi lygiagrečios plėtojamos nuo audinių paskirties, medžiagos ir technikos. Yra dvi lygiagrečios plėtojamos tradicijos. Iš vienos pusės matoma vienspalvė gama: derinamos balintos ir nebalintos lininės gijos. Tokiu būdu daugiausiai buvo audžiami rankšluosčiai, lovatiesės. Kita pusė – kai audiniuose naudojamos ryškios ir kontrastingos spalvos. Toks audinys šventiškas, puošnus. Spalvos sodrios, veriančios akį. Tačiau šilti atspalviai buvo derinami šaltomis spalvomis: raudona su žalia, geltona su violetine, juoda su balta, oranžinė su mėlyna [1].
Apie moters socialinę padėtį buvo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!