Nekilnojamojo turto (NT) šakos žinių sistemos kūrimas

 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS STATYBOS FAKULTETAS STATYBOS EKONOMIKOS IR NEKILNOJAMOJO TURTO VADYBOS KATEDRA Kristina Girniūtė NEKILNOJAMOJO TURTO ŠAKOS ŽINIŲ SISTEMOS KŪRIMAS CREATION OF A KNOWLEDGE SYSTEM FOR THE REAL ESTATE BRANCH Baigiamasis bakalauro darbas Nekilnojamojo turto vadybos studijų programa, valstybinis kodas 61203S107 Vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis Vilnius, 2006 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS STATYBOS FAKULTETAS STATYBOS EKONOMIKOS IR NEKILNOJAMOJO TURTO VADYBOS KATEDRA katedra TVIRTINU Katedros vedėjas ______________________ (Parašas) ____________________ (Vardas, pavardė) ______________________ (Data) Kristina Girniūtė NEKILNOJAMOJO TURTO ŠAKOS ŽINIŲ SISTEMOS KŪRIMAS CREATION OF A KNOWLEDGE SYSTEM FOR THE REAL ESTATE BRANCH Baigiamasis bakalauro darbas Nekilnojamojo turto vadybos studijų programa, valstybinis kodas 61203S107 Vadybos ir verslo administravimo studijų kryptis Vadovas_____________________ _________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Konsultantas___________________ __________ __________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Konsultantas____________________ __________ _________ (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) (Parašas) (Data) Vilnius, 2006 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS Staybos FAKULTETAS STATYBOS EKONOMIKOS IR NEKILNOJAMOJO TURTO VADYBOS KATEDRA TVIRTINU Katedros vedėjas ________________________ (Parašas) ______________________ (Vardas, pavardė) ______________________ (Data) BAIGIAMOJO BAKALAURO DARBO UŽDUOTIS ………........................Nr. ............... Vilnius Studentui (ei) ...........................……….....…………................................…............................................…........…..... (Vardas, pavardė) Baigiamojo darbo tema: Nekilnojamojo turto šakos žinių sistemos kūrimas patvirtinta 200…m. ………………..…… d. dekano įsakymu Nr. …………. Baigiamojo darbo užbaigimo terminas 200…m. ………………..…… d. BAIGIAMOJO DARBO UŽDUOTIS: .................................................................................................................................……..........................................................................................................................................................................................……....................................................................................................................................................................... Baigiamojo bakalauro darbo konsultantai: …………………………………………………….………….. ................................................................................................................................................................……................ (Pareigos, vardas, pavardė) Vadovas ................................ ........................................................................................... (Parašas) (Moksl. laipsnis, vardas, pavardė) Užduotį gavau ………………………………….. (Parašas) ……………………………….. (Vardas, pavardė) ……………………………..….... . (Data) Turinys ANOTACIJA (lietuvių kalba) ANOTACIJA (užsienio kalba) ĮVADAS 3 1. Žinių visuomenės samprata 5 1.1 Informacinė visuomenė 5 1.2 Žinių ekonomika 6 2. Makro aplinkos analizė 8 2.1 NT rinkos apžvalga 8 2.2 Vyriausybės vykdoma politika 12 2.3 Teisiniai ir norminiai dok., reglamentuojantys NT šaką 20 2.4 Aplinkosauga ir aplinkos užterštumas 29 2.5 Kreditų gavimo tvarka 30 3. Suinteresuotos grupės 33 3.1 Finansų institucijos 33 3.2 Nekilnojamojo turto agentūros 34 3.3 Statybos įmonės 39 3.4 Užsakovai 42 3.5 Rangovai 43 3.6 Visuomenė 44 4. Mikro aplinkos analizė 46 4.1 Žemės sklypo registravimo tvarka 46 4.2 Statybos projekto rengimas 46 4.3 Statinio projekto įteisinimas 47 4.4 Statybos darbai 48 4.5 Statybos techninė priežiūra 49 4.6 Statinio pripažinimas tinkamu naudoti 50 4.7 Statinio ir jo vietovės infrastruktūra 51 IŠVADOS 53 LITARATŪRA 54 Įvadas Dauguma šiuolaikinių organizacijų veikia žinių aplinkoje, kur neužtenka turėti vien priėjimą prie vidinių ir išorinių informacijos šaltinių. Labai svarbi įmonės žinių dalis yra saugoma darbuotojų galvose. Nekilnojamojo turto šaka, kaip ir bet kuri kita, reikalauja be galo daug žinių. Jos gali būti:  neišreikštinės  išreikštinės Didelė dalis žinių NT šakoje yra neišreikštinės. T.y., sugebėjimai, kompetencija, patirtis, įgūdžiai, idealai, vertybės. Neišreikštinės žinios be galo svarbios, kadangi jos apibūdina darbuotojų sugebėjimus ir patirtį, geriausios praktikos pavyzdžius. Organizacija, naudodama neišreikštines žinias, tampa mažiau priklausoma nuo kadrų kaitos, t.y. darbuotojams palikus įmonę, jų sukauptos žinios lieka. Žinių valdymo sistemos palengvina neišreikštinių žinių kaupimą, organizavimą, filtravimą, analizę, paėmimą ir platinimą. Išreikštines žinias sudaro dokumentai ir duomenys (pvz., sąmatos, kainoraščiai, konstruktyvinių sprendimų techniniai, ekonominiai ir kokybiniai rodikliai), saugomi kompiuterių atmintyje. Ši informacija turi būti prieinama, kad darbuotojai galėtų gauti visas reikiamas žinias ir jas praktiškai panaudoti be trikdžių. Taigi, šio darbo tikslas – pateikti su nekilnojamuoju turtu susijusią informaciją, kurią žmonės galėtų laisvai naudoti. Kas gi yra nekilnojamasis turtas? Nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės [1]. Remiantis žemiau pateikta schema, bus ieškomi ir analizuojami duomenys, kurie padėtų greičiau ir patogiau susirasti reikiamos informacijos. 1 pav. Informacijos ir žinių, reikalingų sprendimams priimti, pateikimo formos. Pagrindiniai principai ir metodai, kuriais remiantis buvo kuriama žinių bazė 1. Makro aplinka. Vyriausybės vykdoma politika (struktūriniai fondai, regioninės paramos programos, konkurencijos reguliavimas, lengvatiniai kreditai, mokesčių lengvatos), teisiniai ir norminiai dokumentai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto šakos veiklą, kreditų gavimo tvarka, rinka, aplinkosauga ir aplinkos užterštumas. Išreikštinės (sąmatos, kainos, konstruktyvinių sprendimų techniniai, ekonominiai ir kokybiniai rodikliai) ir neišreikštinės (patirtis, sugebėjimai, kompetencija, tradicijos, idealai, vertybės, organizacijos kultūra, emocijos, įgūdžiai, intelektinis organizacijos kapitalas) žinios 3. Mikro aplinka. Žemės sklypo registravimo tvarka, statybos projekto rengimas, statinio projekto įteisinimas, statybos darbai, statybos techninė priežiūra, statinio pripažinimas tinkamu naudoti, statinio ir jo vietovės infrastruktūra. 2. Suinteresuotos grupės. Finansų institucijos, nekilnojamojo turto agentūros,statybos įmonės, užsakovai, rangovai, visuomenė. 1. Žinių visuomenės samprata Žinių visuomenė – tai viena pagrindinių šiandienos plėtros krypčių, kuri neišvengiamai veikia ir Lietuvą, jos ekonominę - socialinę politiką ir visas jos piliečių gyvenimo puses. Ji pagrįstai yra suvokiama kaip nuolat besimokanti visuomenė. Globalizacijos procesų akivaizdoje vis aiškiau suvokiama, kad svarbiausiu visuomenės ekonominės pažangos varikliu šiais laikais yra nebe tiek gamtiniai ar finansiniai ištekliai, kiek taip vadinamas“žmogiškasis kapitalas”  kuo gilesnės bei “taiklesnės” darbo rinkos poreikių atžvilgiu profesinės žinios, taipgi intelektualinis imlumas ir sugebėjimas prisitaikyti prie sparčiai kintančios rinkos iššūkių. Bendrai žinių visuomenę galima būtų apibūdinti kaip [2] : 1. duomenų ir faktų įprasminimą; 2. gebėjimą pasinaudoti informacija išsilavinimo ir kultūros dėka; 3. mokslo ir žinių siekimą; 4. kultūrinį saugumą, leidžiantį informaciją paversti žiniomis; 5. investavimą į švietimą visiems; 6. visą gyvenimą trunkantį visos visuomenės lavinimąsi. Žinių visuomenė susideda iš 2 pagrindinių blokų:  informacinės visuomenės  žinių ekonomikos 1.1 Informacinė visuomenė Informacinė visuomenė – tai visuomenė, kurioje ekonominės veiklos pagrindu tampa informacijos parengimas ir naudojimas kitose gamybos formose. Piliečiai, valdžia ir verslas intensyviai naudoja informacines technologijas ir komunikacijas kasdieninėje veikloje. Informacinė visuomenė sudaro sąlygas operatyviai cirkuliuoti žinioms Šiuolaikiniame pasaulyje žinios tampa neatsiejamu ekonomikos pagrindu. Vis didesnę nacionalinio produkto dalį sukuria žmonės, kurių veikla yra susijusi su informacijos technologijų kūrimu, taikymu ir platinimu. Informacinių technologijų ir telekomunikacijų sektorius pasiekė stulbinančios pažangos informacijos efektyvaus kaupimo, valdymo, pateikimo, spartaus ir tikslaus perdavimo įvairiais atstumais srityje. Prie pasaulinio kompiuterių tinklo (interneto) galima prisijungti ir juo naudotis bet kurioje pasaulio vietoje dirbančiam asmeniui patogiu laiku. Visi šie požymiai rodo, kad visuomenė kokybiškai keičiasi – vystosi informacinė visuomenė. Informacinę visuomenę galima apibūdinti kaip atvirą, išsilavinusią ir studijuojančią visuomenę, kurios nariai gali ir sugeba visose savo veiklos srityse efektyviai naudotis informacijos ištekliais. Informacinės visuomenės kūrimas Lietuvai aktualus 2 aspektais [3]: 1. aktyvi veikla bendrai kuriant informacinę visuomenę leistų kūrimo procese greičiau ir pigiau įsisavinti bei įdiegti pažangias informacines technologijas, pasinaudoti kitų valstybių sukauptu patyrimu bei realizuotų projektų rezultatais ir nekartoti kitų jau patirtų klaidų; 2. atitinkamo lygio informacinės visuomenės sąlygų sukūrimas gali tapti viena lemiamų sąlygų šiuolaikinėms valstybėms. Tai yra visuomenė, kurioje kiekvienas jos narys gali, nori ir sugeba naudotis naujai suteikiamomis informacijos technologijų galimybėmis. Pagrindiniai informacinės visuomenės bruožai: nuolatinis mokymasis, nuotolinis darbas, elektroninis verslas ir paslaugos, elektroninė demokratija. Dėl itin spartaus informacinių technologijų atsinaujinimo ir kaitos, sparčiai keičiasi atskirų specialybių turinys, kuriama naujų specialybių ir profesijų. Todėl vis aktualesnis tampa naujų profesinių žinių įgijimas, kvalifikacijos kėlimas ir geresnis pasirinktos srities išmanymas. Kai kuriose veiklos srityse darbuotojų darbo vietos yra perkeliamos į namų aplinką: vis daugiau žmonių gali atlikti pavestas užduotis naudodamiesi kompiuteriais, interneto ir telefoniniu ryšiu. Taip pat sparčiai vystosi elektroninė prekyba, internetinė bankininkystė, nuotolinė medicina, elektroninė leidyba, bibliotekų ir archyvų turinys atsiveria visuomenei elektroniniu pavidalu. Informacinės technologijos ir telekomunikacijos taip pat suteikia piliečiams aktyviai dalyvauti valstybės valdyme: internetu gauti jam aktualią informaciją ne tik apie ruošiamus ir priimtus nutarimus, potvarkius, įstatymus įvairiuose valdymo lygmenyse, bet ir teikti pasiūlymų, dalyvauti rinkimuose, teikti turto ir mokesčių deklaracijas. 1.2 Žinių ekonomika Žinių ekonomika yra inovacijų ir žinių dėka įgyjamas aukštesnis ūkio produktyvumas. Žinių ekonomika - tai ekonomika, pagrįsta mokslui imlių technologijų ir inovacijų kūrimu bei diegimu. Žinių ekonomikos plėtrai būtini ingredientai [4]: 1. Į praktiką orientuota švietimo ir mokslo tyrimų sistema 2. Verslo inovacijų ir nuolatinį tobulėjimą skatinanti aplinka 3. Mokslo ir gamybos sintezė Kad žinių ekonomika veiktų, t.y. kad žinios būtų plačiai naudojamos ekonominės naudos gauti, reikia bent kelių dalykų: kad egzistuotų paskatos efektyviai naudoti esamas ir naujas žinias bei sąlygos verslumui reikštis; kad gyventojai būtų pakankamai išsilavinę naudotis žiniomis ir jomis keistis; kad dinamiškai būtų tobulinama informacinė infrastruktūra, užtikrinanti informacijos sklaidą ir apdorojimą; kad būtų sukurta inovacijų sistema globalinėms žinioms asimiliuoti ir jas pritaikyti vietos reikmėms. Visa tai buvo svarbu visais laikais, tik žinios tada vaidino mažesnį vaidmenį negu kapitalas; kita vertus, kapitalo reikšmė ir dabar nedingo, tik kapitalas tapo mažesne problema, negu yra buvęs anksčiau. Problemiškiausios Lietuvoje yra pirmoji ir paskutinė sąlygos. Paskatų ir verslumo sąlygų tobulinimas yra itin sudėtingas procesas, aprėpiantis kone visas valstybės funkcijas, susijusias su ekonomikos plėtra. O susijusios yra: įstatymo valdžia, nuosavybės teisės, konkurencijos skatinimas, ekonomikos atvirumas, finansų rinka, darbo rinka, socialinis saugumas ir kt. Kad šių funkcijų atlikimas įgytų kondiciją, reikalingą žinių ekonomikai, būtina, kad visas valdžios darbas būtų kondicinis ir jos administraciniai gebėjimai pakankamai išlavinti. Taigi, kuo visuomenė žengs tolyn žinių lygmenyje, tuo labiau klestės šalies ekonomika. 2. Makro aplinkos analizė Makro aplinka daro labai stiprią įtaką nekilnojamojo turto šakai. Todėl reikia turėti kuo daugiau žinių, kad būtų galima priimti vienus ar kitus sprendimus, padėsiančius kuo pelningiau veikti. Pirmiausia, mano manymu, reiktų apžvelgti apskritai nekilnojamojo turto rinką. 2.1 NT rinkos apžvalga Nekilnojamo turto vystymas yra viena sparčiausiai augančių veiklos šakų Lietuvoje. Pastaraisiais metais stipriai pakilusios visų tipų nekilnojamojo turto kainos tik dar labiau paskatino investicijas į šį sektorių. Kol kas ekspertai sutinka dėl vieno – beveik visuose sektoriuose, ar tai būtų gyvenamasis, ar komercinis turtas, egzistuoja didelė paklausa ir ribota pasiūla. Tokia rinkos situacija gali išsilaikyti dar ilgai – naujai atsirandantys rinkos dalyviai kol kas negali patenkinti augančios paklausos. Be to, nauji rinkos dalyviai daugiausiai veikia šiuo metu itin pelningos gyvenamosios paskirties objektų vystyme. Esant itin aukštai paklausai bei mažai pasiūlai, statybų bendrovėms nėra motyvacijos konkuruoti tarpusavyje kokybe bei kaina, nes didžioji dalis butų yra rezervuojama vos pradėjus statyti namą. Pastaruoju metu konkuruoti buvo galima nebent tuo, kas brangiau sugebės parduoti savo statomus butus. Nors pastatomų butų skaičius kasmet vis auga (Vilniaus mieste pastatomų butų kiekis kasmet išauga iki 50 proc.) pasirinkimo galimybės beveik nedidėja. To priežastis, kad dėl ribotos sklypų pasiūlos didėja ne skirtingų projektų skaičius, bet butų koncentracija naujai statomuose namuose. Neatitikimas tarp būsto paklausos ir pasiūlos – tai veiksnys po truputį vis labiau iškreipiantis situaciją rinkoje. Kainų kilimas paremtas ne tiek gyventojų perkamosios galios augimu, kiek ribota pasiūla ir mažu pasirinkimu kelia grėsmę rinkos stabilumui, kadangi staigiai išaugus pasiūlai, nebelieka priežasčių, kodėl kainos turėtų augti. Todėl gali atsirasti prielaidų ir kainų kritimui su visomis neigiamomis tokio reiškinio pasekmėmis. Šiai dienai galima teigti, kad esama situacija rinkoje iš esmės netenkina nei būsto pirkėjų (nes būstas tampa vis sunkiau įperkamas, pasirinkimo galimybės ribotos, kyla nemažai problemų dėl statybų kokybės), nei statytojų (trūksta sklypų naujų namų statybai, dideli biurokratiniai barjerai derinant statybos projektus bei neapibrėžta situacija rinkoje, kai neįmanomos ilgalaikės prognozės). Tad ieškant stabilizacijos rinkoje veiksnių galima konstatuoti: Paklausos būstui sumažėjimas sunkiai tikėtinas, kadangi apsirūpinimas būstu mūsų šalyje yra vienas žemiausių visoje Europos Sąjungoje, paskolų teikimo sąlygos - vienos palankiausių Europos Sąjungoje. Be to lietuviškas mentalitetas lemia, kad žmonės mieliau renkasi būsto pirkimą naudojant ilgalaikes paskolas nei jį nuomotis. Todėl daug realesnės situacijos rinkoje normalizavimo galimybės būtų realizuojamos, suradus būdų kaip padidinti būsto pasiūlą. Statytojus šiuo atveju būtų sunku kaltinti: didžioji dalis statybos ir vystymo bendrovių negali panaudoti viso savo tiek gamybinio, tiek finansinio potencialo dėl vienos esminės priežasties – trūksta sklypų daugiabučių namų statybai. Todėl išsprendus teritorijų skirtų daugiabučių namų statybai problemą, galima pakloti tvirtą pamatą situacijos rinkoje normalizavimui - kad pasiūla atitiktų paklausą, atsirastų didesnė konkurenciją tarp statytojų, augtų tiek statybos, tiek gyvenimo kokybė. 2005m. apžvalga [5] 2005 m. vidutinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose siekė apie 50%, kai kuriuose segmentuose kainos per metus pakilo iki 120%. Mažėjant sklypų pasiūlai, sparčiai kilo jų kainos, brango kuras, statybinės medžiagos, o tai didino statybų sąnaudas; per metus statybų kainų indeksas išaugo 8,7%, gyvenamųjų pastatų - 9,2%. Be to, labai griežtas miestų plėtros reglamentavimas, lėtai priimami sprendimai dirbtinai stabdė pasiūlą. Naujai pastatytų būstų, ypač mažesnių, pakanka ne visiems norintiesiems, todėl, kol nebus kiekybinio ir kokybinio pasiūlos šuolio, seni butai taip pat bus perkami aktyviai. Be to, dalis senų daugiabučių pastatyti gerose, patogiose vietose, ir tai suteikia jiems patrauklumo. „inReal" 2005 m. pabaigoje užsakyto tyrimo duomenimis, net 80% apklaustųjų turimas laisvas lėšas pirmiausia investuotų į nekilnojamąjį turtą. Butų nuoma šalyje pernai buvo tokia pat vangi, nors paklausa kai kuriuose segmentuose nepatenkinta. Tarp galimybės pirkti į skolą ir nuomotis vis dar yra nedidelis skirtumas, ir, net nepaisant paklausos nepakankamumo, nuomotojams pigių butų segmente kainų kelti nėra kur - bus susilyginta su paskolos įmoka, o nuomininkų mokėjimo galimybės ribotos. Didesnių ir prabangesnių butų nuomos kainos gana aukštos. 2005 m. rinkoje buvo jaučiamas vis didesnis susidomėjimas individualiais namais, tad jų kainos didžiuosiuose šalies miestuose pernai išaugo apie 30%, kai kur - net iki 70%. Pastaruoju metu ypač populiarėja tvarkingos, vieningo stiliaus namų gyvenvietės, tačiau kol kas jų statoma sąlyginai mažai. Viena iš pagrindinių priežasčių ta, kad plečiantis miestams nėra organizuoto infrastruktūros kūrimo, viską tenka daryti patiems projektų vystytojams. Nors 2005 m. naujų statybų projektų realizuota gana nemažai, Vilniuje būsto kainos nenustojo augti. Sostinėje per metus butai pabrango apie 55%, skaičiuojant 1 kv. m kainas. Nauji butai per metus brango labiausiai - apie 65%, renovuoti senuose namuose - apie 55%, nerenovuoti - apie 45%. Centre bei Senamiestyje nerenovuotų 1-2 kambarių butų pasiūlos beveik nėra, todėl grafike atsispindintis mažas kainų augimas šiame segmente negali būti traktuojamas kaip absoliučiai teisingas dėl per mažo faktinių sandorių kiekio. Didelis butų kainų šuolis užfiksuotas pirmą 2005 metų pusmetį, kai vidutinės kainos, priklausomai nuo segmento, išaugo nuo 15 iki 90% (vidutiniškai apie 45%). antrą pusmetį kainos kilo gerokai santūriau - iki 20% (vidutiniškai apie 10%), ypač naujos statybos butų Centre ir prestižiniuose rajonuose. Pirmą praėjusių metų pusę didėjęs skirtumas tarp brangiausių ir pigiausių rajonų, antrąją šiek tiek sumažėjo - vidutinės kainos sparčiau augo miegamuosiuose rajonuose. Naujai statomi namai vis labiau diferencijuojami prabangos, technologiniu ir prestižo lygiu - dėl to didėja ir kainų intervalai. Butų nuomos kainos per metu išliko beveik stabilios. Ypač aukštos nuomos kainos ir platūs intervalai 3-4 kambarių butų Centre, Senamiestyje, Užupyje ir prestižiniuose rajonuose. Tokių butų tiek pasiūla, tiek paklausa nėra didelė. Centre, Senamiestyje, Užupyje naujos ir senos statybos namuose 3 kambarių butų nuomos kainos svyruoja nuo 1800 iki 5500 litų (vidutinė kaina - 3000 Lt), 4 kambarių - nuo 2400 iki 8000 litų per mėnesį (vidutinė kaina - 5500 Lt). Naujamiestyje, Žvėryne, Antakalnyje ir Valakampiuose 3 kambarių butų nuoma naujuose namuose - nuo 1800 iki 4000 Lt (vidutinė - 2500 Lt), senuose namuose - nuo 900 iki 1800 Lt (viduti-nė - 1300 Lt). 4 kambarių butų nuomos kainos svyruoja naujuose namuose nuo 2300 iki 6500 Lt (vidutinė - 4000 Lt), senuose - nuo 1000 iki 2500 Lt per mėnesį (vidutinė- 1800 Lt). 2006m. apžvalga [5]. Pirmąjį ketvirtį, palyginus su praeitų metų paskutiniuoju, būstas Vilniuje pabrango dar apie 15 proc. Naujos statybos būstai brango apie 12 proc., senos statybos - sparčiau - apie 18 proc. 1 lentelė. Vidutinis kainų pokytis per 2006 m. I ketvirtį, % Miestas Butai Butų nuoma Namai Namų valdos sklypai Ž.ū. paskirties sklypai Biuro patalpų pardavimas Biuro patalpų nuoma Prekybinių patalpų pardavimas Prekybinių patalpų nuoma Sandėliavimo patalpų pardavimas Vilnius 15 2 18 20 13 nekito nekito nekito nekito nekito Kaunas 5 Nekito 5 nekito nekito nekito nekito nekito nekito nekito Klaipėda 15 2 15 15 25 30 nekito 30 15 nekito Didžiausias šuolis šių metų pradžioje įvyko iki šiol mažiausiai patraukliuose rajonuose - Naujininkuose, Grigiškėse, Rasose, Paneriuose, Vilkpėdėje - apie 40 proc. Priežastis greičiausiai ta, kad nepaisant šių rajonų nepatrauklumo, jų kainos iki šiol buvo gerokai per mažos. Ilgainiui, miestui plečiantis, pramonei išsikeliant iš miesto, šie rajonai gali įgauti vis daugiau patrauklumo. Mažiausiai brango būstas Centre ir Senamiestyje - apie 10 proc. Butų nuomos kainų lygis Vilniuje išliko beveik nepakitęs, kainos kilstelėjo vidutiniškai vos keliais procentais, iš esmės, brango tik 1-2 kambarių butų nuoma - apie 5 proc., daugiausiai rajonuose arčiau Centro. Namai sostinėje brango apie 18 proc., sparčiausiai, kaip ir buvo prognozuota, pigiausiuose iki šiol rajonuose (Salininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Trakų Vokėje) - 20-40 proc., tačiau sparčiai brango ir namai prestižiniuose rajonuose - apie 20-30 proc. Tiek senos, tiek naujos statybos namai brango ganėtinai panašiai, neženkliai augo sodo namų kainos - apie 5-7 proc. Namų valdos sklypai Vilniuje brango apie 20 proc. per ketvirtį, panašiai ir sodo sklypai, žemės ūkio paskirties sklypai - mažiausiai, apie 13 proc. Kaune būsto bumas atrodo gerokai nurimęs. Butai brango apie 5 proc. per ketvirtį, tiek naujos statybos, tiek senos statybos. Būsto nuomos kainos nekito. Panašiai - apie 5-6 proc. -brango ir namai Kaune, naujos statybos namai brango šiek tiek sparčiau nei senos statybos ir sodų namai. Sparčiausiai brango namai Aleksoto, Narsiečių ir Fredos rajonuose - beveik apie 30 proc. Beveik nekito ir gyvenamosios paskirties bei žemės ūkio paskirties sklypų kainos, tik vietomis -Kleboniškyje, Šilainiuose, Aleksote, Narsiečiuose ir Fredoje namų valdos sklypų kainos kilstelėjo apie 5-10 proc. Klaipėda šį ketvirtį buvo Vilniaus tendencijų pusėje - butai vidutiniškai brango apie 15 proc. Naujos statybos būstai - vos keliais procentais, tuo tarpu senos statybos - apie 15-17 proc., ir šiuo metu kainų lygis yra vienodas. Tokią situaciją, greičiausiai, lemia sparčiai auganti paklausa, įtakota labai sparčiai augančių klaipėdiečių pajamų viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų (bendrovės „TNS Gallup" atlikto tyrimo duomenimis, vidutinės pajamos vienam šeimos nariui 2005 m. uostamiestyje siekė 621,2 Lt - ir buvo net 41 proc. didesnės nei 2004 m.). Panašiai brango ir namai - taip pat apie 15 proc., vėl gi išsiskyrė pigiausias iki šiol segmentas - Dituvoje namai brango apie 30 proc. Tiek nauji, tiek ir seni namai brango panašiais tempais. Butų nuomos kainų lygis liko beveik nepasikeitęs, vidutiniškai pakilo vos keliais procentais, ryškiau lygis pakilo tik Pietinėje Klaipėdos dalyje - apie 15 proc. Namų valdų sklypai Klaipėdoje brango vidutiniškai apie 15 proc., ypač išsiskyrė žemės ūkio paskirties sklypai, brangę vidutiniškai beveik apie 25 proc. per praeitą ketvirtį. Vienintelis segmentas, kuriame kainos šiek tiek - apie 5-6 proc. - krito - Jakai. Šio rajono populiarumas sumažėjo dėl intensyvios pramonės plėtros visai šalia esančioje Klaipėdos LEZ. Atmetus paniką keliančių diskusijų įtaką, daugiausiai prie rinkos rimties prisidėjo ir ateityje prisidės EURIBOR normų didėjimas, kurį, tiesa, švelnins ganėtinai ženklus prognozuojamas atlyginimų šalyje augimas. Rinkos rimimas svarbus ir kitu atžvilgiu - skirtingais vertinimais skirtingo masto spekuliantų rinkoje atžvilgiu. Rinkos kainų lėtesnis augimas ilgesnį laiką mažina rinkos patrauklumą spekuliantams, norintiems iš to uždirbti. Tai mažins spaudimą paklausai, mažins spekuliacijų kiekį, ažiotažą, o tuo pačiu kažkuria dalimi, greičiausiai nelabai žymia, įtakos ir būsto kainų kreivės kampą. 2.2 Vyriausybės vykdoma politika Vyriausybės vykdomai politikai priklauso: 1. lengvatiniai kreditai 2. paramos programos 3. struktūriniai fondai 4. mokesčių lengvatos 5. konkurencijos reguliavimas 1. Valstybės remiami būsto kreditai (lengvatiniai kreditai) – tai būsto kreditai, kurių gavėjams teikiama valstybės parama pagal „Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą“ (2002 m. lapkričio mėn. 12 d. Nr.IX-1188), kuris įsigaliojo nuo 2003 metų sausio mėn. 1 dienos. Šis įstatymas nustato valstybės paramos, teikiamos fiziniams asmenims (šeimoms), turintiems nuolatinę gyvenamą vietą Lietuvos Respublikoje būstui pirkti, statyti (rekonstruoti) bei savivaldybių socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką. Toliau pateikiama informacija lengvatinių kreditų tematika:  Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas (2002 m. lapkričio mėn. 12 d. Nr.IX-1188) [6].  Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo pavadinimo pakeitimo, 1,2 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ir įstatymo papildymo penktuoju skirsniu įstatymas (2005 m. kovo 24 d. Nr. X-143) [7]. • Specialioji valstybės paramos gyvenamiesiems namams, butams įsigyti finansavimo programa, skirta įgyvendinti valstybinei būsto politikai bei žmogaus teisėms į tinkamą būstą. Programa yra tęstinė ir daugiametė. Siekiama išplėsti būsto pasirinkimo galimybes visoms gyventojų socialinėms grupėms ir užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą bei modernizavimą. Programoje aptariami pagrindiniai uždaviniai numatytiems tikslams pasiekti bei numatomas lėšų poreikis ir finansavimo šaltiniai [8].  Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti forma. Pajamų ir turto deklaracijos teisei į valstybės paramą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nustatyta forma (MS Word dokumentas). [9]. • Prašymo išduoti pažymą apie teisę į lengvatinį kreditą forma. [10]. • Bankai bei valstybės remiamų kreditų limitas. [11]. 2. Būsto paramos programos remiasi Lietuvos būsto strategija, kurią rengiant buvo laikomasi darnaus vystymosi, subsidiarumo, plačios partnerystės ir socialinio teisingumo principų, orientuojamasi į ES valstybių būsto modelį, kuriam būdinga būsto tipų, standartų ir nuosavybės valdymo formų įvairovė, gyventojų mobilumas. Toliau pateikiama šiuo metu Lietuvoje vykdomos būsto programos:  Daugiabučių namų modernizavimo programa [12] Daugiabučių namų modernizavimo programa įgyvendina Lietuvos būsto strategijos tikslą - užtikrinti efektyvų esamo būsto naudojimą, priežiūrą, atnaujinimą ir modernizavimą, racionalų energijos išteklių naudojimą. šios Programos įgyvendinimo laikotarpis atitinka Lietuvos būsto strategijos įgyvendinimo laikotarpį - iki 2020 metų. Programoje pateikiama esamos būklės analizė, programos tikslai ir uždaviniai, įgyvendinimo būdai ir priemonės, nustatomi rezultatai ir vertinimo kriterijai, taip pat priedas „Lėšų paskirstymas programos priemonėms 2006 metais”.  Visuomenės informavimo būsto politikos klausimais 2004-2006 metų programa [13] Šios programos pagrindiniai tikslai yra stiprinti būsto sektoriaus subjektų gebėjimus dalyvauti būsto rinkoje, siekiant ugdyti pilnavertį būsto dalyvį ir vartotoją bei formuoti būsto priežiūros tradicijas. Tikslams pasiekti numatomi šie uždaviniai: • sukurti nuolat veikiančią visuomenės informavimo būsto politikos klausimais sistemą; • supažindinti daugiabučių namų gyventojus, pastatus administruojančias įmones, savivaldybes ir kitus būsto sektoriaus dalyvius su Būsto strategijos keliamais uždaviniais, jos įgyvendinimo eiga bei teigiamais pavyzdžiais; • skatinti daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimąsi; • informuoti visuomenę apie pastatų modernizavimo, energijos taupymo priemonių įgyvendinimą daugiabučiuose pastatuose ir skatinti jas įgyvendinti savo būste; • informuoti visuomenę apie ES direktyvas, susijusias su būsto sektoriumi, bei skatinti prisidėti prie jų sėkmingo įgyvendinimo.  Socialinio būsto fondo plėtros 2005-2007 metų programa [14] Šios programos tikslas - padidinti savivaldybių socialinio būsto fondą, kuris būtų nuomojamas mažas pajamas gaunantiems asmenims (šeimoms), turintiems teisę į socialinį būstą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymą, siekiant Lietuvos būsto strategijoje numatytų šio būsto fondo plėtros rodiklių. Tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai: • nustatyti esamą socialinio būsto poreikį pagal savivaldybes, asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, registravimo savivaldybėse 2005 m. sausio 1 d. duomenis; • numatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų socialinio būsto fondui plėtoti perspektyvinį poreikį; • numatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto metinių asignavimų planuojamus 2005-2007 metų dydžius ir jų paskirstymo savivaldybėms sąlygas. 3. Struktūriniai fondai yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas regionų išsivystymo skirtumams mažinti ir menkiau išsivysčiusių regionų plėtrai skatinti. Šiuo tikslu buvo sukurti keturi ES struktūriniai fondai, kuriuos sudaro Europos Sąjungos biudžeto lėšos. Parama administruojama remiantis Bendruoju programavimo dokumentu (BPD), kuris įsigaliojo Europos Komisijai jį patvirtinus. Dokumentas yra rengiamas 2004 - 2006 metams. Jis nustato, kaip bus naudojamos struktūrinių fondų lėšos Lietuvoje. Toliau pateikiama informacija struktūrinių fondų tematika. • Plačiau apie struktūrinius fondus. [15] • Apie ES struktūrinius fondus. ES struktūrinių fondų valdymas Lietuvoje. Struktūrinių fondų parama. Paramos sritys. Kaip teikiama parama? Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumentas. Dokumentų paketas struktūrinių fondų paramai gauti. Teisės aktai reglamentuojantys struktūrinių fondų paramą. Lietuvos verslo paramos agentūros duomenų bazė. Pavyzdinė paramos teikimo sutartis. [16] • Apie ES struktūrinius fondus. ES struktūrinių fondų parama Lietuvai. ES struktūrinės paramos programų vertinimas. BPD priežiūros komitetas. ES struktūrinių fondų techninė parama. ES struktūrinių fondų paramos teisinis reglamentavimas. BPD žinios. [17] • Struktūriniai fondai: įvadas; struktūriniai fondai; kaip veikia struktūriniai fondai; sanglaudos fondas; poveikis Lietuvai; naudingos nuorodos. [18] • Bendrasis pristatymas. Struktūriniai fondai. Prioritetiniai tikslai. Struktūriniai fondai ir Lietuva. Interreg III - pasienio, tarptautinis ir regioninis bendradarbiavimas. URBAN II - krizės apimtų urbanistinių zonų atgaivinimas. LEADER + - kaimo plėtra. EQUAL - kova su diskriminacija ir nelygybe užimtumo srityje. Inovaciniai ERPF veiksmai. [19] • Sprendimai skirti struktūrinių fondų paramą. Struktūrinių fondų parama. Kvietimų teikti paraiškas dokumentacija. ES struktūrinių fondų paramos audito ataskaitos. 2007-2013 m. laikotarpio ES struktūriniai fondai. PHARE 2002 ESS programa. Teisės aktai reglamentuojantys struktūrinių fondų paramą. Paslaugų verslui įstaigų tinklas. Kontaktai. Naudingos nuorodos. [20] • Švietimas ir mokslas Bendrojo programavimo dokumente (projektas) (Preliminariai suderintas su Europos Komisija Bendrasis programinis dokumentas (ENG), ŠMM priemonės Bendrajame programavimo dokumente (LT), ŠMM priemonės Bendrojo programavimo dokumento priede (LT)). ES struktūrinių fondų reglamentai (Reglamentas 438/2001 nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1260/1999 įgyvendinimo taisykles dėl struktūrinių fondų paramos valdymo ir kontrolės sistemų (LT), Reglamentas 1260/1999 „Dėl bendrųjų struktūrinių fondų principų” (LT, ENG), Reglamentas 1783/1999 „Dėl Europos regioninės plėtros fondo” (LT , ENG), Reglamentas 1784/1999 „Dėl Europos socialinio fondo“ (LT , ENG), Reglamentas 1685/2000 „Dėl detalių taisyklių įgyvendinant reglamentą 1260/1999 struktūrinių fondų bendrai finansuojamų išlaidų atitikties srityje” (ENG), Reglamentas 1145/2003 „Dėl reglamento 1685/2000 pataisymų struktūrinių fondų bendrai finansuojamų išlaidų atitikimo taisyklėse” (ENG)). [21] 4. NT mokesčio, Žemės mokesčio, PVM lengvatos:  Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (2005 m. birželio mėn. 7 d. Nr. X-233 Vilnius). [22] Šis įstatymas nustato nekilnojamojo turto apmokestinimo nekilnojamojo turto mokesčiu (toliau – mokestis) tvarką. Mokesčio tarifas yra 1% nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Mokesčio lengvatos: 1. Mokesčiu neapmokestinamas šis fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas kulto apeigų reikmenų gamybai, taip pat socialinei globai bei rūpybai; nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas žemės ūkio veiklai, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant taip užaugintą produkciją, jeigu pajamos iš šios veiklos neapmokestinamos pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 25 punkto nuostatas; nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui; nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas teikiant laidojimo paslaugas arba esantis kapinių teritorijoje; nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai. 2. Mokesčiu neapmokestinamas šis juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas arba juridiniams asmenims neterminuotai arba ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perduotas naudotis nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), nuosavybės teise priklausantis fiziniams asmenims: užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas; valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas; valstybės ir savivaldybės įmonių, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, nekilnojamasis turtas; biudžetinių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, nekilnojamasis turtas; laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas; aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą sąrašą; bankrutavusios įmonės nekilnojamasis turtas; religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai; nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas laidojimo paslaugoms arba esantis kapinių teritorijoje; neįgaliųjų draugijų ir jų įmonių nekilnojamasis turtas; žemės ūkio veiklos subjektų ir kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių apmokestinamasis pelnas pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas apmokestinamas taikant 0 procentų pelno mokesčio tarifą, nekilnojamasis turtas; daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; mokslo ir studijų institucijų, išvardytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas; švietimo įstaigų, išvardytų Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas; socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas; profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai; juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (ar jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; Lietuvos banko, Lietuvos darbo biržos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nekilnojamasis turtas; juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamas turtas. 3. Mokesčiu taip pat neapmokestinami tinkamais naudoti nepripažinti statiniai, jeigu jie nėra faktiškai naudojami. 4. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka: įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą; praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.  Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymas (Įstatymas skelbtas: Žin., 1992, Nr. 21-612) [23] Žemės mokesčio tarifas metams - 1,5 procento žemės kainos (miško žemės kainos - be medynų vertės). Mokesčio lengvatos: Žemės mokesčiu neapmokestinama: bendro naudojimo keliai; žemės sklypai, nuosavybės teise priklausantys užsienio valstybių diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms (pariteto pagrindu); miško žemė. Straipsnio pakeitimai: Nr. I-992, 1995.07.03, Žin., 1995, Nr. 59-1468 (1995.07.19). Nuo žemės mokesčio atleidžiami žemės savininkai – asmenys, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – ir I bei II grupės invalidai), asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, ir nepilnamečiai vaikai, kai minėtų savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų ir jiems priklausančio žemės sklypo dydis neviršija savivaldybių tarybų nustatytų neapmokestinamųjų dydžių. Teikiant lengvatą, prie darbingų asmenų nepriskiriami mokymo įstaigų dieninių skyrių moksleiviai bei studentai. [papildyta nuo 2006-01-01] Kai žemės savininkai turi teisę į žemės mokesčio lengvatą ir turi ne vieną žemės sklypą, taikoma didžiausia lengvata vienam žemės sklypui. [papildyta nuo 2007-01-01] Nuo žemės mokesčio taip pat atleidžiami žemės savininkai, kurių mokėtinas žemės mokestis (už visus nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus) neviršija 5 litų. Straipsnio pakeitimai: Nr. I-944, 1995.06.13, Žin., 1995, Nr. 53-1299 (1995.06.28); Nr. X-357, 2005-09-29, Žin., 2005, Nr. 121-4331 (2005-10-11). Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti žemės mokestį arba visai nuo jo atleisti.  Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (2002 m. kovo 5 d. Nr. IX-751 Vilnius) [24] Šis Įstatymas nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, PVM mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu. Lengvatinis 9 procentų PVM tarifas taikomas gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis. 5. Konkurencijos reguliavimas. Įstaiga, vykdanti valstybinę konkurencijos politiką bei kontroliuojanti, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo [25] yra Konkurencijos Taryba [26]. Ji kontroliuoja, kaip įmonės, valstybės valdymo ir savivaldos institucijos laikosi Konkurencijos įstatymo nustatytų reikalavimų; nustato dominuojančios padėties nustatymo kriterijus bei tvarką, nustato ūkio subjektų rinkos dalį bei jų padėtį atitinkamoje rinkoje. Jos kompetencijoje yra valstybės valdymo ir savivaldos institucijų priimtų teisės aktų ar kiti sprendimų atitikimo Konkurencijos įstatymui analizė. Pati konkurencijos taryba tiria nesąžiningos konkurencijos veiksmus tik tais atvejais, jeigu šie veiksmai pažeidžia daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesus. Esant pagrindui, ji kreipiasi į valstybės valdymo ir savivaldos institucijas su reikalavimu pakeisti ar panaikinti teisės aktus ar kitus konkurenciją ribojančius sprendimus. Jeigu reikalavimas neįvykdytas, Taryba turi teisę valstybės valdymo institucijų sprendimus, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminius teisės aktus, apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, savivaldos institucijų sprendimus - apygardos administraciniam teismui. Konkurencijos taryba savaime pradėti tyrimą gali priimdama motyvuotą nutarimą, tačiau tyrimo dėl konkurenciją ribojančių veiksmų gali būti reikalaujama. Tai padaryti turi teisę: 1. ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų; 2. valstybės valdymo ir savivaldos institucijos; 3. ūkio subjektų ir vartotojų interesams atstovaujančios asociacijos ar sąjungos. Konkurencijos tarybos nutarimų rezoliucinė dalis skelbiama „Valstybės žiniose”. Remiantis Konkurencijos įstatymu, draudžiama ūkio subjektams atlikti veiksmus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, nesvarbu, kokio pobūdžio jų ūkinė veikla, išskyrus atvejus, kai šis įstatymas ar įstatymai, skirti atskiroms ūkinės veiklos sritims, numato išimtis. Šio įstatymo tikslas - saugoti sąžiningos konkurencijos laisvę Lietuvos Respublikoje. LR Konkurencijos įstatymas numato ir priemones, kaip kovoti su neteisėtais konkurencijos veiksmais. Tarkim ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo; 3) įpareigojimo paskelbti vieną ar kelis konkretaus turinio ir formos pareiškimus, paneigiančius anksčiau pateiktą neteisingą informaciją; 4) prekių, jų pakuotės ar kitų priemonių, tiesiogiai susijusių su nesąžiningos konkurencijos vykdymu, konfiskavimo ar sunaikinimo, jeigu kitaip negalima pašalinti pažeidimų. Nesąžiningai konkurencijai pagal Konkurencijos įstatymo nuostatas priskiriami veiksmai, kurie prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Konkurencijos įstatymas numato, kad nesąžiningos konkurencijos atveju ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami, turi teisę kreiptis su ieškiniu į teismą dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo ir/arba padarytos žalos atlyginimo. Tais atvejais, kai yra pažeidžiami daugelio ūkio subjektų ar vartotojų interesai, nesąžiningos konkurencijos atvejus tiria Konkurencijos taryba. Reikalauti pradėti konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimą turi teisę: • ūkio subjektai, kurių interesai yra pažeisti dėl konkurenciją ribojančių veiksmų, • valstybės valdymo ir savivaldos institucijos bei ūkio subjektų ir vartotojų interesus atstovaujančios asociacijos ar sąjungos. Konkurencijos įstatymas taip pat reglamentuoja tyrimą atliekančių pareigūnų veiksmų apskundimo tvarką, laikinojo pobūdžio priemonių taikymą, bylų dėl konkurenciją ribojančių veiksmų nagrinėjimo procesą, Konkurencijos tarybos nutarimų apskundimo tvarką bei atsakomybės už Konkurencijos įstatymo pažeidimus klausimus. 2.3 Teisiniai ir norminiai dokumentai, reglamentuojantys NT šaką Šiame skyriuje pateikiama susisteminta teisinių dokumentų, reglamentuojančių statybos šakos veiklą, informacija, esanti LR seimo duomenų bazėje (internetinė nuoroda

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!