Motyvacijos esmė ir trumpa teorijų apžvalga

Kiekvienas žmogus turi įgimtų savybių, gabumų, kurie, jam sąveikaujant su aplinka, kinta ir vystosi. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas ir tik su didelėmis išlygomis galima žmones jungti į grupes, turinčias bendrus siekius, interesus. Priklausomai nuo charakterio kiekvienas darbuotojas toje pačioje situacijoje dažnai elgiasi visiškai skirtingai. Todėl vadovas, norėdamas žmones motyvuoti siekti kokio nors tikslo, turi žinoti jų poreikius.
Motyvavimo sąvoka kilusi iš lotynų kalbos žodžio „movere” (judėti, versti).
Motyvacija – psichologinė savybė, lemianti asmens įsipareigojimo laipsnį.
Motyvavimas – valdymo proceso dalis, reiškianti poveikio žmonių elgesiui darymą.
Motyvacijos teorijos ir motyvavimo praktika labiausiai domisi sąmoningu žmogaus elgesiu, kurį elgesio skalėje aptinkame tarp refleksų (čiaudėjimas ar mirksėjimas) ir įpročių (rašymos stilius ir pan.). Ši žmogaus elgesio sritis vadinama įtaka (arba gebėjimas keisti individų elgesį).
Darbuotojų motyvacija yra sudėtingas reiškinys, todėl jam paaiškinti sukurta daug motyvacijos teorijų. Visos jos iš dalies yra teisingos, tačiau iki šiol nėra sukurtos visiems priimtinos motyvacijos teorijos. Tai galima paaiškinti tuo, kad pagrindinę žmogaus elgesio priežastį sąlygoja susidariusi situacija, kurioje jis atsiduria, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms ir tam tikru laiku. Kadangi motyvacija priklauso nuo individo, sąlygų, laiko, ji nėra pastovi, o nuolat kinta. Dėl tokio motyvacijos sudėtingumo neįmanoma vienareikšmiškai atsakyti, kaip geriausiai motyvuoti darbuotojus. Tačiau kiekvienas naujas požiūris praplečia supratimą ir suteikia papildomų galimybių praktiniam personalo motyvavimui.
Motyvacijos teorijos susiformavo XIX – XX amžiaus sandūroje, o jos pradininkas F. Tayloras.
Jis savo mokslinio darbo organizavimo teorijoje teigė, jog darbininkai užduotis atliks geriau, jei jų darbo užmokestis priklausys nuo jų darbo rezultatų – įvykdžius ir viršijus nustatytas normas, bus mokamas didesnis atlyginimas, o neįvykdžius – mažesnis. Visos vėlesnės motyvacijos teorijos vystėsi dviem pagrindinėm kryptimis: poreikių teorijos (arba motyvacijos turinį analizuojančios teorijos) ir proceso teorijos (arba motyvacijos procesą analizuojančios teorijos).
Taigi, motyvacijos teorijas galima būtų pavaizduoti tokioje diagramoje:
2 pav.: Motyvacijos teorijos
A. Maslou poreikių hierarchijos teorija
Kurdamas savo motyvacijos teoriją A. Maslovas pripažino, kad žmonės turi daugybę skirtingų poreikių, bet taipgi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!