ĮVADAS
Kūno kultūra neatsiejama nuo visuomenės raidos, ji daro įtaką asmenybės pozityviosios socializacijos procesui, kuris plačiąja prasme suvokiamas kaip individo ir visuomenės sąveika, padedanti žmogui perimti elgsenos normas ir dvasines vertybes, o visuomenei – kultūros paveldą (Coelho, 1999; Bitinas, 2004; Vilkas, 2006). Lietuvos bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose (2003) ryški pozicija, kad nuo fizinių gebėjimų ir funkcinių galių stiprinimo būtų einama prie vertybinių orientacijų formavimo, teigiamo požiūrio į kūno kultūros pamokas. Tai glaudžiai susiję su motyvacija kaip asmenybės veiklos bei elgesio vidinių reguliatorių vyksmu (Jovaiša, Vaitkevičius, 1987). Mokslininkai (Fiurst, 1998, Myers, 2000) teigia, kad norint žinoti, kodėl mokinys vienaip ar kitaip elgiasi, būtina ištirti jo motyvaciją, vidines priežastis, dėl kurių kas nors daroma arba vienaip ar kitaip elgiamasi (Miškinis, 2006).Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai (Blauzdys, Bagdonienė, 2007) atskleidžia, kad fizinė veikla kūno kultūros pamokose glaudžiai susijusi su fizinės veiklos motyvacija apskritai. Pasak R. Malinausko (2003), kiekvieno asmens motyvų sfera labai skiriasi. Ji diferencijuojama pagal jų sudėtį, hierarchiją, stiprumą bei pastovumą.
Motyvų stiprumui ir pastovumui turi reikšmės daug veiksnių, pvz., socialinis gyvenimas, kryptingas asmenybės ugdymas ir pan. Mokinių dalyvavimo kūno kultūros pamokose motyvacija taip pat priklauso ir nuo jiems būdingo natūralaus poreikio judėti, emocinio fizinių pratimų patrauklumo, ambicijų siekimo, asmeninės garbės (Kirjonevas, 1991) ir kt. Taigi, galima teigti, kad motyvai gali būti susiję su: 1) aktyvios veiklos procesu ir / arba 2) veiklos rezultatu kūno kultūros pamokose. Mokinys ne tik tenkina fizinio aktyvumo poreikį, patiria įspūdžių, bet ir / arba siekia save tobulinti, išreikšti ir įtvirtinti, patenkinti materialinius ir dvasinius poreikius.
Fizinės veiklos procese itin svarbūs ir pedagoginiai etiniai principai, kurie turi fundamentalią reikšmę kūno kultūros mokymui(-si).
KŪNO KULTŪROS SAMPRATA
Kūno kultūra ir sportas šiuolaikinėje visuomenėje yra reikšminga kultūros dalis ir svarbus veiksnys formuojant harmoningą asmenybę, nes sudaro sąlygas asmeniui pažinti save, realiai vertinti savo kūną, fizines galimybes ir jėgas, ugdyti fizinę bei dvasinę ištvermę, individualumą, tikėjimą sėkme siekiant fizinės bei dvasinės sveikatos (Tamošauskas, 2000). Kūno kultūra visuomenės požiūrių ir veiklų suma susijusi su žmogaus fiziniu vystymusi išugdymu (Stonkus, 2002). Pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje teigiama, jog kūno kultūra apima šias sritis (žr.1pav.)
Šį darbą sudaro 5449 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!