Motiejaus Valančiaus švietėjiška veikla

Motiejaus Valančiaus (1801-1875) – Žemaičių vyskupas, teologas, religinių raštų autorius, rašytojas, istorikas, švietėjas. Jis dažnai vadinamas „ryškiausia žvaigžde mūsų XIX a. istorijos danguje“ (Vaclovas Biržiška), kurio įtaka prasiskverbė į visas Lietuvos gyvenimo sritis. Jis vadinamas ir tautos blaivintoju, ir sumaniu kovotoju prieš rusifikaciją, ir lietuvių grožinės prozos pradininku.
„Žemaičių vyskupo Motiejaus Valančiaus vyskupavimas sutapo su liūdnu ir tamsiu laikotarpiu lietuvių tautai, kada buvo iškilęs pavojus net jos tautinei bei religinei tapatybei. Toje sunkioje ir pavojingoje padėtyje vyskupas Valančius buvo ne tik rūpestingas ir išmintingas tikinčiųjų ganytojas, bet ir tikras moralinis savo tautos vadovas. Plačiai pagarsėjo jo energingi kreipimaisi į kunigus ir į krikščionis tėvus, kad pilnai suprastų savo atsakomybę perduoti jaunosioms kartoms drauge su tėvų tikėjimu visą kultūrinių bei religinių tautos tradicijų turtą“ (Popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas Lietuvos vyskupams Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejaus proga).
Šio mano darbo tikslas ir yra išsamiai apžvelgti bei įvertinti M. Valančiaus švietėjišką veiklą bei šios veiklos įtaką tolimesnei lietuvių tautos egzistencijai. Taip pat, kad geriau suprastumėme, kokia padėtis vyravo tuo metu Lietuvoje, reikia įsigilinti į to meto Lietuvos švietimo situaciją bei visuomenės išsilavinimo lygį. Savaime suprantama, kad norint išsamiau išanalizuoti M. Valančiaus, kaip organizatoriaus veiklą, reikia apibūdinti jo asmenybę, kuo jis išsiskyrė iš kitų, kokie buvo jo siekiai. Tai būtų mano darbo uždaviniai.
1. XIX amžiaus švietimo situacija Lietuvoje
1.1. 1803 - 1831 metai
Pagal 1803 m. nuostatus parapinės mokyklos paliktos prižiūrėti bažnyčiai (parinkti mokytoje, kontroliuoti mokyklos darbą), bet drauge pageidaujama, kad jos atsiskaitytų ir vidurinių mokyklų vedėjams. Universitetas ir bažnytinė vadovybė mokyklų klausimais nuolatinio ryšio nepalaikė. Parapinėmis mokyklomis rūpinosi kai kurie vidurinių mokyklų vedėjai, universiteto skiriami vizitatoriai, apskrities mokyklų garbės globėjai, renkami iš bajorų, ir pavieniai klebonai, bet daugiausia - patys valstiečiai ir smulkieji bajorai. Tokia pradinių mokyklų padėtis atsiliepė tolesnei jų raidai ir lėmė tipus.
Užnemunėje mokyklą globoti turėjo vadinamasis elementarinės mokyklos patronatas, kurį sudarė klebonas, dvarininkas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!