Ilgą laiką ES neturėjo bendros mokslo politikos, tačiau nesuderinti šaliųnarių veiksmai vedė prie dubliavimosi ir neracionalaus išteklių naudojimo. Be to, moksliniams tyrimams tampant vis sudėtingesniais, įvairesniais ir apimančiais vis naujas ir naujas mokslo sritis bei veikiant pasaulinei konkurencijai, imta siekti mokslinių tyrimų politikos koordinavimo ir mokslinio potencialo telkimo europiniame lygmenyje.
Mokslinių tyrimų ištakos siekia 1960 m., kuomet buvo pasirašyta EURATOM sutartis. Panašiu laiku atsirado ir OECD (Organisation for Economical Cooperation and Development, ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, EBPO) bendroji mokslo ir eksperimentinės plėtros (MTEP) koncepcija. 1984 m. buvo priimta ESPRIT programa (European Strategic Programme For Research In Information Technologies), kuria siekta skatinti fundamentinius tyrimus mikroelektronikos srityje, turėjusioje suteikti Europai konkurencinį pranašumą pasaulyje. 1984 m. prasidėjo ES bendrosios mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (BP) arba ang. Framework programes (FP).
Taigi bėgant metams ir priimant vis naujus narius Mokslui, moksliniams tyrimams ir technologiniai plėtrai buvo skiriamos vis didesnės investicijos. Per pastaruosius 20 metų investicijos ženkliai išaugo: pirmosios BP biudžetas (1984-1987) buvo 3 250 mln., ketvirtosios BP (1994-1998) - 13 215 mln, penktosios BP - 14 960 mln., o šeštosios BP – 17 500 mln. eurų. Dabar jau ruošiama 7 BP programa, kuriai planuojama skirti dvigubai daugiau lėšų.
1986 m.. Single European Act įtvirtino mokslą kaip prioritetinę ES veiklos sritį. 2003 m. pasirodęs Investing in research: an action plan for Europe (toliau ES Veiksmų planas) aiškiai apibrėžė tikslus kurių turi būti siekiama, kad būtų užtikrintas Europos Sąjungos konkurencingumas bei efektyvi plėtra. Ypatingas dėmesys šiame Veiksmų plane buvo skirtas Barselonos ir Lisabonos tikslų įgyvendinimui.
Barselonos tikslas. 2002 m. kovo mėn. Barselonoje susitikę ES valstybių vadovai susitarė, kad iki 2010 m. investicijos į R&D (Tyrimus ir Plėtrą) turi padidėti nuo 1,9% BVP iki 3% BVP, o du trečdaliai naujų investicijų turėtų ateiti iš privataus sektoriaus. Tam, kad pasiekti šio tikslo viešojo sektoriaus investicijos į mokslą kasmet...
Šį darbą sudaro 14241 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!