Motiejaus Valančiaus asmenybė

ĮVADAS Motiejus Valančius – viena iškilesnių XIXa. Lietuvos asmenybių. Nusipelnęs daugelyje gyvenimo sričių, Valančius ne tik pagerino tuometinės Lietuvos padėtį, bet taip pat buvo lietuviškos grožinės prozos pradininkas. Savo referate pristatysiu Motiejų Valančių iš trijų pusių: jo biografiją, veiklą ir kūrybą. Biografija Jus supažindins su svarbiais M. Valančiaus gyvenimo faktais, keliu į vyskupus, dalyje Veikla pristatysiu vyskupo veiklą Lietuvos žmonių naudai, jo pastangas ir gerus darbus, o Kūryboje apžvelgsiu jo nuopelnus lietuvių literatūrai. Pabaigoje rasite darbo išvadas ir literatūros, panaudotos ruošiant šį darbą, sarašą. BIOGRAFIJA Motiejus Valančius gimė 1801m. vasario 28 dieną (nors kai kurie šaltiniai teigia, jog M. Valančius gimęs vasario 16 dieną) Nasrėnuose, netoli Salantų. M. Valančius augo pasiturinčioje valstiečio šeimoje, nes tėvai sugebėjo visiems trims savo vaikams suteikti išsilavinimą. Tačiau tuometinėje Lietuvoje, norint gauti išsilavinimą, neužtekdavo būti paprasto ūkininko sūnumi. Šiems tekdavo arba tapti kokio nors bajoro įsūniais, arba pasikeisti pavardę, prieš ją prirašant raides G. D., kurios reiškė esant bajorų kilmės. Motiejaus Valančiaus pavardė buvo pakeista į Volončevski, prieš ją prirašytos raidės G. D. ir pridėtas vardas Kazimieras, idant tai dar bajoriškiau atrodytų. M. Valančius mokėsi Žemaičių Kalvarijos parapinėje mokykloje, kurioje visi mokytojai buvo vienuoliai, mokiniai buvo mokomi religinėje atmosferoje. Mokslus šioje mokykloje baigė 1821m.. 1822m. Valančius įstoja į Varnių kunigų seminariją, o ją baigęs, 1824m. buvo pasiųstas į Vilniaus vyriausiąją seminariją, kurioje mokėsi iki 1828m.. Vilniaus Universitetas padarė Valančiui didelę įtaką meilės Lietuvai ir jos žmonėms atžvilgiu. Tuomet Universitete dėstė tokios asmenybės kaip Lelevelis, Jaroševičius, Danilovičius ir kiti. Jie skatino tirti Lietuvos istoriją, kultūrą ir įkvėpė meilę Lietuvai daugeliui to meto rašytojų ir istorikų. Motiejus Valančius buvo labai stropus, kruopštus, gabus mokinys. Baigęs mokslus įgavo teologijos kandidato laipsnį, buvo įšventintas į kunigus ir paskirtas kepelionu ir tikybos mokytoju į Mozyriaus apskrities (Baltarusija) mokyklą, kurioje mokė iki 1834m.. Tuo metu Lietuvoje praūžė sukilimas, kurio metu labiausiai nukentėjo žemaičiai, ir rusų priespauda dar labiau padidėjo: katalikų tikėjimas buvo varžomas, atidarinėjamos rusų mokyklos, uždarytas Vilniaus Universitetas. 1834m. – 1840m. M. Valančius dirbo Kražių gimnazijos tikybos mokytoju, kapelionu ir bibliotekininku. Buvo mylimas mokinių, domėjosi istorija, gilino savo žinias – atostogų metu keliavo po Žemaitiją – norėjo geriau pažinti šį kraštą ir suartėti su žmonėmis, rinko žinias vėliau išeisiančiam veikalui “Žemaičių vyskupystė”, taip pat parašė Kražių mokyklos istoriją, tačiau šis rankraštis yra neišlikęs. Valančiaus asmenybė atkreipė dvasiškosios vyresnybės dėmesį, ir 1840m. jis buvo pakviestas dėstyti į Vilniaus dvasinę akademiją. 1842m. akademija persikėlė į Peterburgą, ir Valančius išvyko kartu. Peterburge bendravo su Simonu Daukantu, tačiau 1845m. susirgo ir grįžo į Žemaitiją. 1845m. M. Valančius buvo paskirtas Varnių seminarijos rektoriumi, kurią ir pats kadaise baigė. Valančius atvyko į prasto mokymo lygio, drausmės ir auklėjimo stokojančią seminariją, tačiau savo atsidavimu ir darbu jam pavyko įvesti tvarką šioje mokykloje. Negana to, M. Valančiui pavyko įtikinti dvasinės akademijos rektorių, tuomet nustatinėjantį seminarijos programas, jog Žemaičių seminarijoje būtų leista naudoti žemaičių, o ne lenkų kalbą. Šiuo savo gyvenimo laikotarpiu Valančius parašė veikalą “Žemaičių vyskupystė”. Šiame veikale nagrinėjama kultūros istorija Lietuvoje, ir jis yra išlaikęs savo vertę iki šių dienų. Taip pat nereiktų pamiršti, jog šis veikalas parašytas ne lenkų, bet gimtąja Valančiaus kalba. 1847m. Rusijai, pasirašius konkordatą, reikėjo paskirti vyksupus į tas vyskupijas, kuriose jų dar nebuvo, ir Holovinskis, kuriam buvo pavesta surasti kandidatus, nurodė Valančių, kaip tinkamiausią kandidatą į Žemaičių vyskupus. Taigi 1850m. M. Valančius tampa vyskupu, 1859m. įšventintas Žemaičių vyskupu Italijoje, 1860m. – Peterburge. VEIKLA Motiejus Valančius buvo pirmasis Žemaičių vyskupas, kilęs iš “paprastų žmonių”. Dėl savo valstietiškos kilmės, tauraus būdo, visuomeninės veiklos, meilės paprastiems žmonėms jis susilaukė didelio populiarumo liaudyje. Valančius lankė savo vyskupijos žmones, stengėsi su jais suartėti, lankydamas parapijas vengė didelių iškilmių. Nepaisant to, jo vardas jau buvo plačiai pasklidęs po Lietuvą, žmonės gerbė vyskupą, jį mylėjo. Toks Valančiaus garbinimas labai nepatiko rusų valdžiai, ir Vilniaus general – gubernatorius kreipėsi į Valančių, klausdamas, kodėl jis leidžia būti lydimas iš parapijos į parapiją minios žmonių. Į šį general – gubernatoriaus raštą Valančius atsakė: “Prisipažįstu, jog tai man jokio malonumo nedaro, sukelia tiktai dulkes ir trukdo kelyje , jie neatsisakė nuo senoviško Žemaičių vyskupijos papročio; pagaliau įsitikinau, kad to papročio pakeitimą jie būtų palaikę dideliu įžeidimu,”.(Binkis K., 1935m. 18psl.). Lankydamas parapijas, Motiejus Valančius stropiai prižiūrėjo, jog visur būtų laikomasi tvarkos, kunigai tinkamai eitų savo pareigas, piniginiai reikalai būtų tvarkomi sklandžiai, buvo nustatyta nauja kunigų kalėdojimo tvarka ir kt. Bažnytiniai reikalai Lietuvoje ėmė taisytis. Valančius taip pat perėmė bažnyčių restauravimo, remontavimo, naujų bažnyčių statymo klausimus. M. Valančiaus iniciatyva, 1855m. Katedra buvo sutvarkyta ir išpuošta. Valančiaus vyskupavimo metu Lietuvoje buvo pastatyta apie 50 bažnyčių. Valančius taip pat rūpinosi kunigų pragyvenimu. Taigi galime daryti išvadą, jog M. Valančius rūpinosi viskuo, kas buvo susiję su bažnyčia. Nepaisant to, jog Valančius rūpinosi visais bažnytiniais reikalais, jis taip pat nepamiršo Lietuvos visuomenės švietimo. Dar lankydamas parapijas, vyskupas skatino kunigus steigti parapijines mokyklas, pamokslaudamas ragino žmones mokyti vaikus skaityti. Motiejus Valančius yra pasakęs: “Visiems kunigams yra žinomas mano reikalavimas, kad prie kiekvienos parapijinės bažnyčios

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!