Moters vaizdavimas XX amžiaus lietuvių literatūroje

Moters vaizdavimas XX amžiaus lietuvių literatūroje.
XX a. literatūra yra ypatinga, nes joje slypi daug aktualių temų. Tuo metu kaip tik buvo pradėta rašyti katastrofų literatūra, sovietmečio literatūra, nepriklausomos Lietuvos literatūra, imta plačiau nagrinėti svarbios temos. Būtent tai XX a. lietuvių literatūrą padarę išskirtinę. Svarbu paminėti, kad XX a. literatūroje ne tik nagrinėjamos svarbios ir aktualios temos, bet nagrinėjami ir moterų paveikslai. Moterų paveikslus aprašo tokie rašytojai, kaip J. Tumo-Vaižgantas, Antano Škėma ir Vinco Mykolatis-Putinas. Taigi, remdamasis šių rašytojų kūriniais, aptarsiu, kaip yra vaizduojama moteris XX amžiaus lietuvių literatūroje.
Moteris XX a. literatūroje vaizduojama kaip darbšti ir turtingos sielos asmenybė. Tokia moteris anuomet laikyta pavyzdžiu kitoms moterims. Apie tokios šviesios, darbščios ir turtingos sielos moters paveikslą rašė ir XIX–XX a. Lietuvos rašytojas, literatūros istorikas, kritikas ir kunigas J. Tumas Vaižgantas savo žymiausioje apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės“. Kūrinį rašytojas parašė jau būdamas įgudęs rašyti ir pakankamai išpopuliarėjęs. Būtent todėl tai vienas geriausių šio rašytojo kūrinių, kuriuo jis siekė parodyti sodžiaus žmogaus širdies švelnumą, būdo gerumą ir galų gale nelaimingą jo pabaiga. Viena iš pagrindinių šios apysakos veikėjų buvo Severija, kitų švelniai vadinama Severiūte. Severija savo prigimtimi labai artima Mykoliukui. Juos abu siejo širdies jautrumas, grožio jausmas. Severiūtė buvo kupina jaunystės žavesio ir švelnumo. Ji buvo labai darbšti, rytais rinkdavo grybus, švarindavo savo namą. Tačiau mylima Mykoliuko, kuris ją mylėjo tokią, kokia ji yra, jo atsižada, pasirinkdama kitą kūrinio veikėją – Rapolą Geišę, ir taip parodo savo kitokią pusę. Severiūtė turėjo stiprų šeimos jausmą, ji žinojo, kad Mykoliukas, būdamas tik ,,dėde“, negalės suteikti jai prieglobsčio. Tačiau tikriausiai už tai likimas nepasigailėjo ir pačios Severiūtės. Ji taip pat tampa ,,dėdiene“, kuri irgi niekinama ir varinėjama. Severija pradeda lankytis karčemoje kartu su kitais kaimo vyrais. Galiausiai Severija paguodą randa maldoje. J. Tumui-Vaižgantui savo kūrinyje ,,Dėdės ir dėdienės“ labiausiai rūpėjo parodyti, kas vyksta žmogaus širdyje, kaip gyvenimo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!