Mokytojo profesija ir socialinis vaidmuo

Apie savo mokytojus mūsų tėvams pasakojo seneliai, tėvai - mums. Su meile, pagarba, geru žodžiu prisimenami tie mokytojai, kurie šia profesiją pasirinko turėdami Dievo dovaną – pašaukimą.
Mokytojas – ugdymo specialistas, pedagogas. O pedagogais vadinami įvairių mokyklų, ikimokyklinių ugdymo įstaigų mokytojai, dėstytojai, auklėtojai, profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų pedagoginiai darbuotojai. Vadinasi bendriausia pedagoginio darbuotojo sąvoka – pedagogas.(V. Rajeckas. 2004).
Jei yra tekę sutikti mokytojų, turinčių pašaukimą būti mokytojais, tai jų niekada nepamirštame. Dažnai girdime kaip su pagarba tariama: „Menu mokytoją...“
Mokytojas – tai viena iš seniausių profesijų, nes žmogaus ugdymo poreikis atsirado kartu su žmogumi, suvokus vaiko pasirengimo gyvenimui svarbą. Pagrindinė priežastis, sąlygojusi labai ankstų mokytojo profesijos išsiskyrimą, buvo natūrali būtinybė perduoti naujoms kartoms svarbiausią visuomenės patirties dalį. (V. Rajeckas. 2004). Tik vystantis visuomenei, keičiantis ekonominio socialinio gyvenimo sąlygoms, keitėsi reikalavimai mokytojo kvalifikacijai ir profesinei veiklai, pasirengimo lygiui, lėmė mokyklų poreikį ir plėtrą.
Mokytojo profesijos šaknys
Žmonės, turintys mokytojo profesiją, visais laikais vaidino reikšmingą vaidmenį visuomenės gyvenime, nors jų padėtis įvairiose epochose buvo skirtinga.
Senovės Babilone ir Egipte mokytojais buvo privilegijuoti žmonės – žyniai.
Senovės Graikų mokytojai pedokribai buvo laisvai samdomi žmonės, filosofai. Šeimose vaikus mokė vergai vadinami paidagogai.
Romos imperijoje mokytojus skyrė imperatoriaus vardu. Jie buvo valstybės tarnautojai, privalėję rengti imperatoriaus valdžiai ištikimus valdininkus. Todėl Romos mokytojams valdžia teikė įvairių lengvatų.
Viduramžių ir feodalizmo laikais, kad svarbią vietą visuomenėje užėmė religiniai įsitikinimai, mokytojais buvo vienuoliai, dvasininkai, bažnyčios tarnai, riteriai. Amatininkų cechų ir pirklių gildijų mokyklose mokytojavo samdomi meistrai. Feodalų šeimose samdomi namų mokytojai – guvernantai mokė vaikus tinkamo to meto elgesio, aukštuomenės manierų, muzikavimo, rankdarbių, užsienio kalbų ir pan. Guvernantai sudarė aptarnaujančio personalo dalį.
Kapitalizmo epochoje, vystantis pramonei, reikėjo daugiau mokytų žmonių. Todėl sparčiai augo mokyklų skaičius, o mokytojo profesija tampa masine. Mokytojai neturėjo specialaus pasirengimo. Pradinėse mokyklose dirbo dvasininkai, buvę valdininkai, savarankiškai prasilavinę žmonės. Vidurinėse mokyklose dirbo mokytojai, baigę universitetus.
Pirmieji universitetai Vakarų Europoje įkurti XII amžiuje, o pirmosios...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!