Mokyklos tobulinimas ir efektyvumas

Efektyvumo žodis dažnai pasitaiko šiandieninėje švietimo retorikoje, kuris atskleidžia dabartines švietimo tendencijas. Todėl yra būtina susipažinti su efektyvumo sąvoka bei jos bendrais bruožais.
Norint nusakyti mokyklos efektyvumo bruožus, pirmiausia reikia apibrėžti efektyvumo sąvoką.
Deja, nėra visoms šalims narėms bendro šios sąvokos apibrėžimo. Pavyzdžiui, vienas iš apibrėžimų yra, kad efektyvumas – tai trokštamo tikslo ar rezultato gavimas. (Levine ir Lezotte 1990). Žinoma, reikia suprasti, kad visi turi sutarti dėl bendro tikslo. Tačiau dažnai mokyklos bendruomenėje tikslai išsiskiria , todėl tada kyla problemų ir dėl efektyvumo apibrėžimo. Juk ką mokytojai laiko svarbiais mokymosi rezultatais, nebūtinai gali pritarti mokiniai, tėvai, valdytojai ar vietos bendruomenė.
Lietuvių kalbos žodyne efektyvumas yra aiškinamas kitu žodžiu - veiksmingumas.
Efektyvumo klausimą nagrinėjo bei tyrinėjo daugelis pasaulio tyrėjų.(2) Jie bandė nustatyti, ar vienos mokyklos yra efektyvesnės už kitas, o jei taip, kokie veiksniai lėmė jų efektyvumą, ar moksleivių rezultatams turi įtakos nevienodi ištekliai, procesai ir organizacinė struktūra, ir daugelį kitų klausimų.
Edmons (1979), vienas pirmųjų mokyklos efektyvumo šalininkų, teigė, kad efektyvi mokykla yra ta, kuri gali sudaryti vargšams vaikams sąlygas įgyti žinias. Nuo tada daugelis tyrėjų pabrėžė lygybės svarbą. Iš esmės pagrindinė mokyklos efektyvumo judėjimo mintis yra ta, kad visi vaikai pajėgūs mokytis (Murphy 1992). Vėliau Mortimore dar labiau apibendrina: „ Efektyvi mokykla yra ta, kurios moksleiviai daro didesnę pažangą, negu būtų galima tikėtis iš kontingento“.
• siekia visų moksleivių pažangos, nepaisydami jų pradinių žinių ir aplinkos veiksnių;
• užtikrina, kad kiekvienas mokinys pasiektų aukščiausią galimą lygį;
• metai iš metų tobulėja.
Klasės, mokyklos ir sistemos procesų įtaka mokyklos efektyvumui. Daugelio tyrėjų duomenys parodė, kad klasių skirtumai lemia mokyklų skirtumus. Tačiau yra ir kitų veiksnių, pavyzdžiui, rajono lygmuo. Rosenholtz tvirtina, jog neįmanoma iš esmės suvokti mokyklos prigimties neišnagrinėjus platesnės jos aplinkos. Yra net pastebima tendencija, kad iniciatyvios mokyklos paprastai įsikūrusios iniciatyviuose rajonuose, o atsilikusios – atsilikusiuose rajonuose. Jei yra nusistovėję tam tikras rajono tvarkos ir mokyklos efektyvumo ryšys,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!