Mokyklos savivalda

II.1. Organizavimas...................................................................................................5
II.2. Pritaikymo problemos........................................................................................6
III. SAVIVALDOS STRUKTŪRA...........................................................................8
IV. IŠVADOS............................................................................................................9
VI. LITERATŪROS SĄRAŠAS..............................................................................10
I. ĮVADAS
Mokyklos savivaldą galimą apibūdinti įvairiai, tačiau tiksliausiai ją įvardinti galima kaip tam tikrą mokyklos valdymo formą demokratiškoje visuomenėje. Savivaldos kaip metodo nauda yra labai ryški jaunosios kartos auklėjime. Pagrindinis savivaldos tikslas paruošti jauną žmogų gyvenimui demokratiškoje, humaniškoje visuomenėje. Taip pat savivalda kuria mokyklinio gyvenimo tradicijas, bendruomenės santykių atmosferą, vienas kito palaikymą ir t.t.
Šiame darbe stengiausi atskleisti mokyklos savivaldos privalumus, veiksnius, kurie reikalingi savivaldai įgyvendinti, jos organizavimo aspektus, pritaikymo problemas, struktūrą ir kt. Rašydama darbą naudojausi Lietuvos švietimo reformos gairėmis bei R. Dobranskienės monografija Mokyklos bendruomenės vadyba.
II. MOKYKLOS SAVIVALDA
Mokykla – pagrindinė jauniausios kartos ugdymo ir švietimo institucija, ne vienam moksleiviui tapusi tarsi antraisiais namais, kuriuose praleidžia didžiąją dalį savo laiko. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme mokykla apibrėžiama, kaip švietimo institucija turinti savivaldos teisę. Savivaldą būtų galima apibūdinti ir kaip mokyklos valdymo formą, ir kaip vieną iš asmenybės ugdymo metodų. Nors mokinių savivaldos užuomazgas galima rasti dar Platono bei Aristotelio laikų pedagogikoje, ypač aktualu tai pasidarė renesanse, kai buvo iškelta savarankiškos, laisvos asmenybės idėja, tačiau savivaldos formuluotė subrendo tik stiprėjant demokratijai. Nes išties tik demokratiškosios visuomenės glėby yra galimas pilnavertis mokyklos savivaldos funkcionavimas. Jau XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje vykdant švietimo reformas Vakarų Europoje bei JAV buvo labai akcentuojama, kad siekiant ryškesnių pasikeitimų visuomenėje, pirmiausi juos reiktų įgyvendint mokyklose. O tuo laikotarpiu savivaldos principas buvo sietinas su savarankiškumo, kritinio mąstymo, pareigos ir atsakomybės jausmų ugdymu jaunosiose kartose. Savivaldos praktikos pirmieji taikytojai savo praktine veikla įrodė, jog tik pačių vaikų savivalda gali ugdyti atsakomybę, pareigos jausmą. R. Dobranskienė savo knygoje „Mokyklos bendruomenės vadyba“ iškelia pagrindinius dalykus, kurie trukdo savivaldos principui mokyklose realizuoti:
1) paplitusios autokratinės valdymo formos mokyklose;
2) mokyklinio gyvenimo inercija, rutina, smulkmeniškumas;
3) nepakankama mokytojų kvalifikacija ir menkas dėmesys savišvietai, savikūrai, mokslo teorijos nuvertinimas;
4) siauras požiūris į mokinių savivaldą, griežtas moksleivių veiklos reglamentavimas;
5) silpni...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!