Mokesčių istorija Lietuvoje

I dalys Rusijos imperijos ir kaizerinės Vokietijos okupacijų meto mokesčiai 1795 m. prie Rusijos imperijos prijungus beveik visą Lietuvą (išskyrus Užnemunę), buvo įvedama rusiškai mokesčių sistemai analogiška apmokestinimo tvarka. 1796 metais baigtas mokesčių mokėtojų surašymas. Apmokestinamuoju vienetu tapo „revizinė siela" - vyriškos lyties gyventojas. paprastumo principu. Taigi 1915 m. lapkričio mėn. buvo nustatyti tokie mokesčiai: proporcinis žemės, progresinis nuomos arba nuomos vertės bei Dirklių, pramonininkų ir laisvų profesijų žmonių už žemės sklypus, esančius riesto vietovėse, mokamas prekybos bei pramonės verslo mokestis. Nereikia pamiršti ir atgaivinto pagalvės mokesčio, kuriuo vėl buvo apmokestinti /yriškos lyties gyventojai nuo 15 iki 60 metų amžiaus. Didžiausią lyginamąjį >vorį bendroje tiesioginiais mokesčiais surinktoje pajamų sumoje sudarė temės mokestis (1916 metų duomenimis - apie 38 proc. visų tiesioginių mokesčių pajamų sumos) [12, 133]. Nagrinėjant tuometinių netiesioginių mokesčių grupę, galima pasakyti, ad tuo metu ypač svarbūs buvo fiskaliniai monopoliniai mokesčiai degtinės, tabako, degtukų, cukraus, druskos ir kt.). Pavyzdžiui, 1916 m. Rytų rašte vien tik iš papirosų monopolio buvo surinkta 2,5 karto daugiau nei iš iemės mokesčio ir 3 kartus daugiau nei iš pagalvės. Tačiau fiskaliniai nonopoliai ypač apsunkino tų prekių vartotojų padėtį, padidindami jų kainas r taip sumažindami pirkėjų perkamąją galią. Tuo metu veikusių muito nokesčių dėka būdavo surenkama daugiau kaip pusė visų iš netiesioginių nokesčių surenkamų įplaukų [12, 133]. Apskritai, kaip ir iki šiol nagrinėtais laikotarpiais, daugiau pajamų lūdavo surenkama netiesioginiais mokesčiais. Vokietijos okupacijos metu jų plaukos viršijo tiesioginių mokesčių įplaukas net 4 kartus [12, 133]. Papildomai, be jau minėtų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių, jetuvai buvo įvestas žyminis mokestis, turgaus rinkliava, kelionės leidimų inkliavos. Valdžiai nesugebant subalansuoti pajamų su išlaidomis būdavo /ėdami tam tikri vienkartiniai mokesčiai arba žymiai padidinami veikiančių šelpimą penki Biržų kaimai buvo apmokestinti daugiau kaip 5 tūkst. markių kontribucija), baudos, rekvizicijos. Baudos būdavo skiriamos už įvairiausius dalykus, pavyzdžiui, už prekybą žąsimis, nepagarbą okupantams, laiškų į kitas vietoves rašymą ir kt. Karinis iždas būdavo papildomas ir emituojant beverčius pinigus. Tuo metu Lietuvoje ilgiau ar trumpiau cirkuliavę tiek Rusijos, tiek Vokietijos pinigai, tiek ostpinigiai buvo vienodai blogi ir jie Lietuvos ekonomikai bei gyventojams padarė milžiniškų nuostolių. Taigi Lietuvos mokesčių sistema Vokietijos okupacijos metu yra akivaizdus pavyzdys, kaip kraštas gali būti alinamas per mokesčių sistemą. Nepriklausomos Lietuvos mokesčių sistema ir jos ypatumai 1918 metais vokiečiams patyrus didžiulį pralaimėjimą ir perorga­nizavus Vokietijos vyriausybę, naujoji valdžia paskelbė, kad pripažįsta tautų apsisprendimo laisvę. Atkuriant Lietuvos valstybingumą, iškilo didžiulis lėšų poreikis. Todėl urėjo būti daug dėmesio skiriama teisingos ir efektyvios mokesčių sistemos, aip pat jos funkcionavimą užtikrinančios įstatymų bazės kūrimui, 'agrindinis tikslas buvo pakankamų biudžeto pajamų užtikrinimas ir verslo veiklos skatinimas. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį galima būtų sąlyginai padalinti į lu etapus: iki nacionalinės valiutos lito įvedimo ir po lito įvedimo. 1919 m. sausio 23 d. priimtas mokesčių įstatymas ir pradėta kurti nokesčių sistema. Ministerių Kabineto įsakymu įvesti mokesčiai, kurie buvo enkami carinės Rusijos laikais: žemės, nekilnojamojo turto miestuose, agrindinis prekybos ir pramonės įstaigų, paprastasis žyminis. Prie alstybinių mokesčių galėjo būti pridedami ir savivaldybių mokesčiai. Karo ir okupacijų nualinto ūkio, nuskurdintų gyventojų pajėgumas mokėti mokesčius ir paremti Lietuvos biudžetą buvo iŠ tiesų menkas. Kurį laiką Lietuvai teko nemažai skolintis tiek vidaus, tiek užsienio rinkoje. 1918 m. Valstybės Taryba Finansų ministerijai suteikė pirmąją 30 000 markių vidaus paskolą, Nuo 1919 metų pradėta skolintis užsienyje (JAV, Anglijoje, Prancūzijoje}. Lietuvos valstybės skola 1940 m. sausio l d. sudarė 134,1 mln. Lt Daugiau kaip pusė jos buvo užsienio skola [12,87]. 1922 m. spalio l d. Lietuvoje įvesta nacionalinė valiuta - litas. Jo įvedimas bei vykstantis ekonomikos augimas apsprendė ir tvirtesnį finansų pagrindą. 1923-1939 m. Lietuvos Respublikos pajamos padidėjo nuo 166 iki 362 mln. Lt (daugiau nei 2 kartus) [12, 87]. Dabar trumpai apžvelgsime pagrindinius to laikotarpio mokesčius, pačios mokesčių sistemos kitimo tendencijas. Analizę pradėsime nuo tiesioginių mokesčių. Valstybinio žemės mokesčio dydis priklausė nuo žemės rūšies. Jo dėka surenkamos įplaukos sudarė trečdalį visų tiesioginių mokesčių įplaukų. Kadangi žemė yra vienas iš svarbesnių ir labiau apčiuopiamų objektų, ją buvo stengiamasi apmokestinti iš karto. Nekilnojamojo turto miestuose mokestis buvo renkamas miestuose ir miesteliuose ir skaičiuojamas nuo turimo nekilnojamojo turto pajamingumo arba jo vertės. Jo įplaukos sudarė 7-15 proc. visų tiesioginių mokesčių surenkamų įplaukų [12, 88]. Be to, bežemiai ir mažažemiai, išskyrus savanorius, už gautą pagal Žemės reformą žemę 36 metus turėjo mokėti išperkamuosius mokesčius. Egzistavo ir su nekilnojamojo turto įsigijimu susiję mokesčiai: tai nekilnojamojo turto prikimo-pardavimo arba pripažinimo mokestis, apskaičiuojamas nuo pirkimo kainos, bei palaikų (palikimo) mokestis, kuris buvo progresinis ir kurio dydis priklausė nuo giminystės laipsnio. Pagrindiniu patentiniu mokesčiu buvo apmokestinamos prekybos, pramonės įmonės, suskirstant jas į tam tikras rūšis. Šio suskirstymo pagrindinis raktas buvo įmonės pajėgumas, kurį nustatydavo atsižvelgiant į jos išorinius požymius. Tarpukario nepriklausomoje Lietuvoje, be pagrindinio patentinio mokesčio, būdavo imami ir dažnai kaitaliojami verslo mokesčiai: pridedamasis valstybinis prekybos ir pramonės įstaigų mokestis (1919-1924 m.), amato, kredito, prekybos ir pramonės įstaigų bendrųjų pajamų mokestis (1921-1925), prekybos, pramonės, kredito ir amato pelno mokestis (1926-1931). 1931 m. pastarąjį mokestį pakeitė verslo pelno mokestis, kuris buvo imamas pagal įmonės gaunamą pelną. Neapyskaitinės įmonės, kurios neprivalėjo atsiskaityti viešai, mokestį mokėjo nuo grynųjų pajamų. Visoms įmonėms buvo taikomas neapmokestinamasis minimumas. Kapitalo pelno mokestį mokėdavo vertybinių popierių, duodančių tam tikrus nustatytus procentus, savininkai už gaunamas iš minėtų vertybinių popierių pajamas ir palūkanas bei gautas pajamas iŠ apyskaitinėms įmonėms suteiktų paskolų; tam tikras mokestis būdavo imamas iŠ palūkanų ir specialiųjų kontokorentinių (einamųjų) sąskaitų, įkeičiant vertybinius popierius. Draudimo (draudžiamo turto) mokestis imtas nuo kiekvieno tūkstančio litų draudimo premijos už privalomą valstybinį trobesių draudimą nuo ugnies [12, 88]. 1928 m. buvo pradėtas rinkti papildomas draudimo priežiūros mokestis iš draudimo įstaigų nuo gyvybės draudimo ir visų kitų draudimo rūSių surinktų premijų sumos. donojo Kryžiaus draugijai. 1930 m. įvestas degtukų monopolis 35 metams buvo perduotas švedų degtukų akcinei bendrovei - Kroigerio koncernui. Rinkliavų grupe! priklausė žyminis (imamas už turto savininko pasikeitimo aktus bei įvairius sandorius) ir veksetinis žyminis mokestis, taip pat teismo, plentų ir vieškelių, uostų ir vandens kelių, mokslapmigių, patentų ir kitos rinkliavos. 1936-1938 metais taip surinkta apie 6-7 proc. biudžeto pajamų [12,90]. Apibendrinant duomenis, pateiktus apie nepriklausomos Lietuvos mokesčių sistemą, galima daryti išvadą, kad nemaža mokesčių našta krito ant gyventojų pečių ir ji nuolatos didėjo. Sudėjus žemės, nekilnojamo turto, darbo pajamų mokesčio, fiskalinių monopolių ir akcizų dalis, gaunami tokie rezultatai: 1925 m. Šie mokesčiai sudarė 60,1 proc. visų mokestinių įplaukų, 1930 m. - 48,8 proc., 1935 m. - 58,2 proc., 1939 m. - 66,3 proc. Lietuvos mokesčių sistema Sovietų Sąjungos sudėtyje Vadinamuoju planinio socialistinio akio laikotarpiu leistuose spaudiniuose buvo teigiama, kad 1940 m. Lietuvoje įvesta sovietinė mokesčių sistema, kurios pagrindinis bruožas - sunkių mokesčių likvida­vimas ir mažesnių įvedimas bei lengvatų taikymas darbo žmonėms ir jų atleidimas nuo tam tikrų mokesčių (pavyzdžiui, valstiečiai buvo atleisti nuo nesumokėtų mokesčių ir baudų), didinant mokesčius turtingiesiems ir priverstinai išieškant nesumokėtus senuosius mokesčius. Taigi finansų sistema kito iŠ esmės, kadangi ja buvo siekiama įgyvendinti aprašytąją klasinę politiką. Lietuva savarankiškos mokesčių sistemos nebeturėjo ir visi joje esantys objektai buvo apmokestinami centralizuotai. Kaip buvo keičiama Lietuvoje veikusi mokesčių sistema? 1940 m. rudenį padidintas verslo pelno mokestis privačioms prekybos ir pramonės įmonėms 50-100 procentų, amatininkams, dirbantiems su samdomais darbininkais, - 25 procentais [12, 93]. Socialistinio ūkio sektoriaus apmokestinimas atskiriamas nuo privataus sektoriaus apmokestinimo, panaikinant pirmajai mokesčių mokėtojų kategorijai verslo mokesčius, akcizus, patentinį ir kitus mokesčius ir vietoje jų įvedant naujus: • valstybinėms įmonėms ir organizacijoms - apyvartos mokestį ir , atskaitymus iŠ pelno; • kooperatinėms bendrovėms ir organizacijoms - apyvartos ir pajamų mokesčius. Nuo 1941 m. sausio l d. pajamų mokesčio tarifai skyrėsi atsižvelgiant į tai, ar mokesčio subjektas „kapitalistinis elementas", ar kooperatinis sektorius. Pastarajam tarifas buvo dvigubai mažesnis. Tuo tarpu privatus sektorius dar papildomai turėjo mokėti verslo mokestį ir padidintą rinkliavą butų statybos bei kultūros reikalams. Gyventojai mokėjo pajamų, žemės mokesčius. Nuo 1940 m. rudens vietoj panaikintų gyventojų darbo pajamų mokesčio, atskaitymų valstybės biudžetui subalansuoti, butų mokesčių ir kitų įvedamas Sovietų Sąjungoje veikęs pajamų mokestis ir rinkliava butų statybos ir kultūros reikalams. 1940 m. padidinamas žemės mokestis turintiems didesnius ūkius bei tiems, kurie nuolat naudojo samdomą darbo jėgą, o valstiečiai atleidžiami nuo dar nesumokėtų išperkamųjų mokesčių. 1941 m. žemės mokestis pakeičiamas griežtos progresijos 0,9-55 proc. žemės ūkio mokesčiu [12,93]. Kalbant apie sovietinę mokesčių sistemą, negalima pamirSti ir papildomų, paslėptų sovietinių mokesčių, surenkamų iŠ gyventojų savanoriškų" paskolų pavidalu. Paskolų sąlygas nuolat keisdavo, o galiausiai jų grąžinimo laikas būdavo nukeliamas, neatsižvelgiant į infliaciją. 1941 m. Lietuvą užėmė hitlerinė Vokietija ir pagrindiniai darbai dėl finansų sistemos perėjo Reicho įstaigoms, jų komisarui Rygoje ar Kaune. 1941 m. spalio 18 d. išleistame Reicho komisaro potvarkyje „Dėl mokestinių priemonių Rytų krašte" brėžiama nauja mokesčių sistemos kryptis, kartu reikalaujant mokėti ankstesnius mokesčius. Lietuvos mokesčių ypatumai 1941-1944 m. 1 . žemes mokestis - proporcinis, nustatomas atsižvelgiant į žemes rusi Tiesioginiai raokcsfiii 2. nekilnojamojo turto mokestis (miestuose) pagal gaunamos arba galimos gauti nuomos dydi 3. algų mokestis - progresinis, nustatytas neapmokestinamasis minimumas 4. vietos gyventojų pajamų mokestis - įvestas asmenims, besiverčiantiems verslais, laisvomis profesijomis, namų savininkams 5. bendrovių mokestis 6. vokiečių pajamų mokestis - pagal vokiečių pajamų mokesčio teise, taikant lengvatas 7. vokieCių korporacijų mokestis - mokamas į Generalinio komisaro kasą 8. kapitalo pelno mokestis, jį dalies ir palikimo mokestis, tačiau jų dėka surenkamos sumos buvo nereikšmingos 1 . kaimo gyventojų asmens mokestis - mokėjo kaimo gyventojai nuo Tiesioginiai s* v i vaidybiniai 16 iki 60 metų (moterys - iki 30 metų), kurie nemokėjo pajamų ar algų mokesčio mokesčiai 2. valsčiaus gėralų mokesti* 3. verslo mokestis j 1 . ._ r 4. savi vaidybiniams mokesčiams dar priklausė pramogų mokestis, mokestis ui arklius, karves, jaučius (miestuose), mokestis už šunis, aulo vežimų mokestis, dviračių mokestis, kurortinė rinkliava, žemės mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio priedas valsčių ir apskričiu savivaldybėms Vietoj* sovietinio apyvartos mokesčio nuo 1942 m. vasario l d. įvestas universalus akcizo pobūdžio 2-3 proc. apyvartos mokestis. Buvo imami degtinės, alaus bei tabako mokesčiai, įvesti trys fiskaliniai monopoliai: spirito, saldžiųjų medžiagų ir draskos. Įvedamas Rytų sritims Reicho muitu įstatymas su pakeitimais.____ To laikotarpio biudžetas buvo vadinamas „bėdos biudžetu". Vokiečių administracija mažino vietines reikšmes išlaidas ir kuo daugiau lėšų nukreipdavo militaristiniams reikalams. 1944-1945 m. Lietuvą užėmė Raudonoji armija ir Lietuvos finansai vėl pateko į Sovietų Sąjungos finansų sistemą. 1989 m. Lietuvos valstybiniame biudžete dominavo pajamos iš valstybinių ir kooperatinių įmonių pajamų (93,7 proc.) [12, 95]: apyvartos mokestis, gamybinių fondų ir darbo išteklių mokestis, valstybinių įmonių ir organizacijų pelno mokesčiai, laisvojo pelno likučių įmokos, kooperatinių bei visuomeninių įmonių ir organizacijų pajamų mokestis, kolūkių pajamų mokestis. Sovietų Sąjungoje buvo siekiama didinti finansų poveikį Okininkavimui, jo efektyvumui bei pakeisti įmonių finansinius santykius su valstybe, daugiau derinant įmonių mokesčius į biudžetą su įmonių gaunamomis lėšomis iŠ biudžeto. Buvo pertvarkyti pelno atskaitymai, kuriuos pakeitė trys pelno mokesčiai: • gamybos fondų įmokos, mokamos tvirtai nustatytais procentais nuo nirimų gamybos fondų vertes; ."• '

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!