XVIII a. monetų apyvarta dabartinės Lietuvos teritorijoje, XVIII a. pirmosios pusės monetų apyvarta Lietuvoje, XVIII a. vidurio monetų apyvarta Lietuvoje, XVIII a. antrosios pusės monetų apyvarta Lietuvoje, Rekvizicijų sistema bei jos padariniai, Pagrindiniai pinigų cirkuliacijos bruožai vokiečių okupacijos metais, Pinigų cirkuliacija Lietbele ir Lietuvos laikinoji vyriausybė, Kitų pinigų cirkuliacija Lietuvoje, Pagrindiniai finansinės krizės Lietuvoje 1919-1921 m. bruožai ir jos įveikimo priemonės, Infliacija Lietuvoje 1919-1922 m., IŠVADOS, LITERATŪROS ŠALTINIAI
Mokslinių šaltinių nagrinėjančių Lietuvos pinigų apyvartą senesniais laikotarpiais iš ties nėra daug. Kadangi apie ankstesnių monetų (pinigų) apyvartą Lietuvoje mes daugiausiai galime sužinoti tik iš atrastų lobių. Remdamiesi lobių sudėtimi, numizmatikos tyrinėtojai dažniausiai akcentuodavo tik kokios monetos buvo Lietuvos apyvartoje, tačiau išsamiau neanalizuodavo jų cirkuliacijos trukmės, kiekio, regiono specifikos, atsiradimo priežasčių bei vaidmens įvairiais laikmečiais. Tik XX a. pabaigoje Lietuvos numizmatai ir archeologai M. Balčius ir E Ivanauskas, o vėliau ir kiti, pradėjo vis pačiau nagrinėti ir skelbti pavienius radinius. Didžiausią vaizdą galima susidaryti apie tuometinę apyvartą iš mažo nominalo monetų, nes būtent tokios monetos dažniausiai būdavo pametamos. Priešingai pavieniams monetų radiniams lobiuose, dažniausiai buvo kaupiamos didesnio nominalo monetos. Susieję lobiuose atrastas monetas su atsitiktinai pamestomis (mažo nominalo) monetomis, galime išsamiau paanalizuoti apie to laikmečio pinigų apyvartą Lietuvoje.
nauja savų pinigų emisija.
Vertėtų panagrinėti šios tris etapus išsamiau.
XVIII a. pirmosios pusės monetų apyvarta Lietuvoje
XVIII a. pirmoje pusėje Lenkijos ir Lietuvos valstybė beveik nekaldino savų monetų. Valdant Augustui II (1697 – 1733), išleistų monetų tiražas buvo labai nedidelis, tad šalyje pagrinde cirkuliavo ankstenių valdovų ir užsienio valstybių monetos. Ištyrinėjus XVIII a. pr. lobius, buvo pastebėta, kad tuo metu apyvartoje vyravo: mažo nominalo - variniai, Jono Kazimiero Lietuviški ir Lenkiški šilingai ir gausūs šių monetų falsifikatai. Tarp vidutinės vertės monetų dominavo Lenkijos Jono Kazimiero
ir Jono III Sobeskio bei Prūsijos Frydricho Vilhelmo šeštokai. Iš stambesnių nominalų monetų išsiskiria tų pačių valstybių bei valdovų ordai bei lenkiški auksiniai. To laikmečio lobiuose taip pat dažnai, bet ne po daug, rasta ir įvairių kitų valstybių vidutinių ir stambių nominalų monetų. Tos monetos kildinamos iš Ispanijos Nyderlandų bei Torūnės, Jungtinių Nyderlandų provincijų.
Didžioji dauguma, to laikmečio lobių, rastų užsienio valstybių monetų yra nukaldintos XVII a. antroje pusėje, tačiau pasitaikė ir XVIII a. kalimo monetų. Didžiausią dalį sudarė Švedijos monetos – erės. Plačiau panagrinėjus tų monetų kalimo laikmetį, numizmatikos tyrinėtojai padarė...
Šį darbą sudaro 6640 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!