Pinigų cirkuliacija Lietuvoje iki 1922 metų pinigų reformos

 PINIGŲ CIRKULIACIJA LIETUVOJE IKI 1922 M. PINIGŲ REFORMOS 1. KAIZERINĖS OKUPACIJOS EKONOMINĖS PASEKMĖS IR PINIGŲ CIRKULIACIJOS BRUOŽAI Lietuva nuo pat pirmųjų karo dienų atsidūrė karo veiksmų zonoje. Ji ilgiausiai išbuvo kaizerinės Vokietijos okupuota. Karas ir okupacija skaudžiai pakenkė ekonomikai, gyventojų materialinei būklei, ir kraštas jos padarinius dar ilgai jautė. Dėl įnirtingų mūšių Lietuvos teritorijoje smarkiai nukentėjo butų ūkio fondas ir negyvenamieji pastatai. Didžiuliai nekilnojamojo turto nuostoliai buvo Lietuvos gyventojų vargų kaizerinės okupacijos ir vėlesniais metais pradžia. Be to, buvo sunaikinta daug pasėlių, sodų rekvizuota žemės ūkio gaminių, gyvulių ir kt. Krašto ir gyventojų plėšimui buvo panaudota tiesiog visa priemonių sistema – finansai, mokesčiai, baudos, kontribucijos, rekvizicijos, prekyba, kainos, darbo užmokestis, pinigų cirkuliacija. Prekiniai ir piniginiai santykiai buvo sutvarkyti taip, kad jie pasitarnautų Lietuvos ištekliams ištraukti. Okupacijos metų prekybos ir pinigų cirkuliacijos svarbiausia ypatybė – prievartinis pobūdis. Prekyba buvo centralizuota ir monopolizuota vokiečių įstaigų rankose. Dėl rekvizicijų prekyboje klestėjo okupantų savivalė. Gyventojų perkamosios galios sumažėjo. Pinigų cirkuliacija Lietuvoje kaizerinės okupacijos metais buvo specifiška ir atspindėjo ypatingas to meto ekonomines, politines sąlygas. Kaizerinė Vokietija, siekdama apiplėšti okupuotą Lietuvą, panaudojo ne vien tiesiogines priemones, rekvizicijas, baudas, mokesčius, vienašališką muitų sistemą, bet ir pinigus, kaip užmaskuotą ekonominio alinimo priemonę. Nuo pat pirmųjų okupacijos dienų krašto apyvartoje, šalia nedaug nuvertėjusių, carinių rublių, pradėjo rodytis Vokietijos markės, kurias atgabeno kariuomenė. Todėl Lietuvoje įsigalėjo dviejų vienas nuo kito nepriklausomų piniginių vienetų – carinių rublių ir Vokietijos markių – cirkuliacija. Tokia ekonomiškai nenormali padėtis kiek ilgiau išsilaikyti negalėjo. Todėl 1915 m. lapkričio 11 d. Įsakymu oficialiai greta rublio įteisinama markių cirkuliacija Lietuvoje ir nustatomas jų kursas. Vokietijos markių paskelbimas teisėta mokėjimo priemone tik šiek tiek sumažino pinigų trūkumą, nes vidaus apyvarta vyko įprastais ir teisėtais rubliais. 1916 m. Pabaigoje ir vėlesniais metais Lietuvoje ypač trūko smulkių piniginių ženklų, ir kilo vadinamoji keitimo krizė. Cirkuliavusioms smulkioms carinėms monetoms nusistovi gerokai aukštesnis kursas. Vokiečių kariai buvo nepatenkinti esama pinigų padėtimi, todėl 1917 m. Vasario pabaigoje rublis pamažu pradedamas išstumti iš apyvartos. Cirkuliavusių Lietuvoje pinigų įvairovė, jų kursų nuolatinis svyravimas, skirtumas tarp rinkos ir valdžios kurso sudarė palankią dirvą spekuliacijai pinigais. Apskritai, ilgiau ar trumpiau Lietuvoje cirkuliavę tiek Rusijos ir Vokietijos pinigai, tiek ostpinigiai buvo vienodai blogi, ir jie Lietuvos ekonomikai ir gyventojams padarė milžiniškus nuostolius. 2. PINIGŲ CIRKULIACIJA LIETUVOS RESPUBLIKOJE IKI 1922 M. Kaizerinių okupantų įvesti Lietuvoje osto pinigai liko apyvartoje ir susikūrus Lietuvos Respublikai. 1918 m. spalio pradžioje reichstagas pripažino okupuotoms tautoms apsisprendimo teisę ir nutarė leisti joms kurti savo valstybes. Tuo remiantis 1918 spalio pabaigoje Lietuvos Tarybai leista sudaryti vyriausybę su įstatymų leidimo galia, užmegzti santykius su kaimyninėmis valstybėmis ir formuoti ginkluotą policiją. Vokietijos karinė valdžia Lietuvoje pakeičiama civiline. Vokietijos kariuomenė vis dar šeimininkavo krašte. Tokiomis sąlygomis negalėjo būti nei kalbos apie Lietuvos valdžios pajamas iš mokesčių ar vidaus paskolų. Sudarius pirmąją Laikinąją vyriausybę, krašto gyventojai laukė nacionalinių pinigų įvedimo, dar aktyviau negu ankstesniais metais ėmė boikotuoti ostpinigius. Tačiau 1919 vasarį Laikinosios Lietuvos vyriausybės įsakymu osto pinigai pavadinami auksinais, o 1/100 jų dalis – skatikais. Ostai arba auksinai buvo vidaus valiuta, tiesiogiai nepriiminėjama Vokietijoje. Perkant Vokietijoje ostus reikėdavo iškeisti į markes. Be auksinų, respublikoje cirkuliavo rusiški pinigai (caro, dūmos ir „kerenkos“). 1920 m. antroje pusėje rubliai išnyko iš apyvartos, pinigų cirkuliacija suvienodėjo. Įvedant 1922 m. litus, rubliai nebuvo keičiami į juos. Progresuojant auksinų nuvertėjimui, kaip kainų mastelis, mokėjimo priemonė ir sutarčių valiuta ėmė įsigalėti JAV doleris. Tam sąlygos susidarė, nes pokario metais iš JAV buvo siunčiamos stambios piniginės perlaidos it, be to, daug sugrįžusių emigrantų atsivežė dolerių. Be minėtų pinigų, cirkuliavusių visoje respublikos teritorijoje, lokaliai ir trumpą laiką kursavo Lenkijos markės, Latvijos ir Liepojos miesto rubliai, bermontininkų armijos markės. Latvijos ir Liepojos pinigai cirkuliavo Lietuvos šiaurės vakaruose iki 1921 m., kol šis regionas buvo prijungtas prie Lietuvos. Aptariant 1919-1920 m. Lietuvoje pinigų cirkuliaciją, 1920 metais seimo posėdyje pramonės, prekybos ir finansų ministras sakė: „

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!