Mokesčių esmė ir mokesčiai Lietuvoje

Įvadas Verslo samprata Verslas įvairiomis formomis klesti jau labai seniai. Jo užuomazgų galima apstebėti beveik visose kultūrose. Verslininkystės samprata kūrėsi stebint kasdieninę žmonių ūkinę veiklą. Kintanti socialinė aplinka sudarė sąlygas kurtus verslininkų bendrijoms. XVII a. jau atsižvelgiama į rizikos veiksnį. Verslininkas - asmuo sudaręs su valstybe sutartį, kurios įgyvendinimo vertė jau iš anksto aptarta. Toks žmogus finansiškai atsakydavo už sutarties sąlygų įvykdymą, o jei sutaupydavo pinigų skirtumą pasisavindavo. Pirmasis verslininkystės teoretikas yra XVIII a. pr. Anglijos ekonomistas R. Kantiljonas. Pasak jo, verslininkas – tai žmogus, kuris tam tikra kaina perka gamybos priemones, kad pagamintų atitinkamos produkcijos, siekdamas gauti pajamų, tačiau nežino, kokiomis kainomis parduos. Verslininkas traktuojamas kaip žmogus, veikiantis rizikos sąlygomis. Tik XX a. viduryje susiformavo šiuolaikinio verslininko novatoriaus samprata. Verslo uždavinys – reformuoti gamybos būdą, įdiegiant išradimus, o bendresne prasme – pritaikant technologines galimybes naujų prekių arba anksčiau parinktų prekių gamybai, tačiau naujais metodais, randant naujus žaliavų šaltinius arba gatavos produkcijos realizavimo naujas rinkas. Mokesčių esmė Absoliučiai laisvos rinkos nėra nei vienoje pasaulio valstybėje. Daugiau ar mažiau šalies ūkį visuomet valstybė veikia naudodama: 1) Teisinį reguliavimą ( įstatymų ir kitų teisės aktų leidyba); 2) Išlaidas ( vyriausybė daro išlaidas rinkoje pirkdama įvairias prekes bei paslaugas, užtikrinančias nepertraukiamą valstybinio sektoriaus darbą ir į vairių tikslinių vyriausybinių programų įgyvendinimą; tikslingai nukreipdama šias išlaidas, kurių sumos yra iš tikrųjų labai didelės, vyriausybė skatina gaminti tam tikras prekes ir teikti paslaugas, remia vietines įmones, kuria ir išlaiko darbo vietas; kita vyriausybės išlaidų rūšis yra transferinės (t.y. neatlyginamos) išmokos šalies piliečiams; ir šių vyriausybės išlaidų poveikis šalies ūkiui yra padidėjęs vartojimas); 3) Mokesčius; 4) Valstybinių įmonių steigimą ir valdymą ( valstybinės įmonės ne tik užtikrina strateginių prekių ir paslaugų teikimą šalies ūkiui ir piliečiams, potencialiai pavojingų sveikatai produktų gamybos bei realizavimo valstybinę priežiūrą, bet ir papildomas vyriausybės pajamas iš itin pelningų verslų). Mokesčiai – tai įvairūs privalomo pobūdžio mokėjimas į valstybės biudžetą. Juos moka pavieniai asmenys, įmonės, kiti ekonominiai subjektai, esantys šalies teritorijoje. Mokesčiai- sandorio tarp valstybės ir piliečio ( tam tikrais atvejais tarp valstybės ir verslo subjekto) išraiškos forma, kuriuo valstybė įsipareigoja piliečiams suteikti tam tikras paslaugas, o pilietis prisidėti prie visuotinio valstybės išteklių, reikalingų jos funkcijoms atlikti, mobilizavimo. Įstatymo numatyta mokesčio sąvoka: Mokestis – Mokesčių administravimo įstatyme mokesčio mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kad būtų gauta pajamų valstybės (savivaldybės) funkcijoms vykdyti (LR mokesčių administravimo įstatymas, 1995). Mokesčių, kaip užmokesčio už valstybės teikiamas visuomenines paslaugas, teorijos esmė yra ta, kad valstybė teikia paslaugas ir produktus, kurių niekas kitas nesiryžtų teikti už tą kainą (naudojimasis viešaisiais keliais) arba kurių niekas nesiryžtų pirkti (nacionalinis saugumas), arba kurie pagal savo prigimtį gali būti teikiami tik valstybės (valstybinis valdymas, administravimas), arba kito pobūdžio produktus ir paslaugas; valstybei už šį darbą ne tik turi būti atlyginama, bet ir turi būti suteikti ištekliai šioms funkcijoms, darbams atlikti. Mokesčiais surenkami reikalingi tokiai veiklai ištekliai. Mokesčių, kaip ekonomikos stabilizavimo priemonės, teorija teigia, kad valstybinis rinkos, ūkio reguliavimas yra būtinas, siekiant apnaikinti ar sušvelninti laisvos rinkos netobulumus ir pasiekti visuomeninės paklausos ir pasiūlos pusiausvyrą. Mokesčiais valstybė gali koreguoti ciklinius svyravimus, pasiūlos ir paklausos struktūrinius balansus, ūkio šakų patrauklumo skirtumus, socialinius reiškinius ir kitus makroprocesus, derindama privačius ir nacionalinius interesus. Trumpai apžvelgus mokesčių teorijas galima teigti, kad yra trys mokesčių funkcijos: fiskalinė, reguliavimo ir perskirstymo. Kiekvieno mokesčio loginę sistemą sudaro septynios struktūrinės dalys: mokesčio subjektas, mokesčio objektas, mokesčio šaltinis, apmokestinamas vienetas, mokesčio tarifas, mokesčio lengvata, mokesčio ėmimo būdas, mokesčio nustatymo metodas. MOKESČIO LOGINĖ SISTEMA Mokesčio subjektas, arba mokesčio mokėtojas, įstatymu įpareigotas mokėti mokesčius, gali būti juridinis arba fizinis asmuo. Mokesčio objektas – tai įstatymais apmokestintos prekės ir paslaugos, įvairių rūšių fizinių ir juridinių asmenų pajamos, įvairus kitas fizinių ir juridinių asmenų turtas, tam tikros veiklos rūšys, teisė naudotis ribotais ištekliais, finansinių operacijų rezultatai ir kt. Mokesčio šaltinis – tai mokesčio subjekto pajamos, iš kurių mokamas mokestis. Apmokestinamasis vienetas – yra ta mokesčio objekto dalis, kuriai nustatomas mokesčio tarifas. Piniginis apmokestinimo vienetas yra litas (doleris, euras ir t.t.). natūrinis (daiktinis) yra hektaras (žemės mokestis), etilo alkoholio koncentracijos litre laipsnis (akcizas). Mokesčio tarifas – yra mokesčio dydis už kiekvieno apmokestinamo objekto vienetą. Mokesčio tarifas gali būti pastovus arba procentinis. Proporcinis mokesčio tarifas – nesvarbu, kokia mokesčio objekto apimtis, mokesčio tarifas kiekvienam apmokestinamam vienetui išlieka pastovus. Progresinis mokesčio tarifas – didėjant mokesčio objektui, mokesčio tarifas tolygiai didėja ir taikomas visai mokesčio bazei. Degresinis mokesčio tarifas – didėjant mokesčio objektui, mokesčio tarifas auga mažėjančiu netolygiu greičiu. Regresinis mokesčio tarifas – didėjant mokesčio objektui, mokesčio tarifas mažėja. Mokesčio ėmimo būdas – visi mokesčiai gali būti suskirstyti į tiesioginius arba netiesioginius. Tiesioginiai mokesčiai yra tokie mokesčiai, kuriuos moka fiziniai ir juridiniai asmenys tiesiogiai iš savo pajamų. Netiesioginiai mokesčiai – tokie mokesčiai, kuriais apmokestinamos prekės ir paslaugos, vartotojams jas įsigijant ir vartojant. Mokesčio nustatymo metodas – vienas iš trijų: 1) prie pajamų šaltinio, apmokestinant pajamas jų susidarymo ar gavimo vietoje, pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokestis nuo priskaityto darbo užmokesčio; 2) pagal pajamų deklaraciją, apmokestinamos mokesčio mokėtojo pajamos pagal mokesčio mokėtojo oficialų pareiškimą apie per ataskaitinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas; 3) pagal kadastro duomenis, mokestis nustatomas pagal tam tikrais principais suklasifikuotų mokesčio objektų tipą. Mokesčio lengvatos – tai laikinas ra nuolatinis nukrypimas nuo mokesčio normatyvinės struktūros. Mokesčių lengvatomis stengiamasi palengvinti mokesčių naštą socialiai remtiniems asmenims, skatinti atsirasti tam tikrus verslus, pageidaujamų investuotojų gausėjimą ir pan. Mokesčiai Lietuvoje Lietuvos Respublikoje mokesčių skaičių, tarifus, mokesčių subjektus ir objektus bei kitus su mokesčiais susijusius klausimus reglamentuoja LR mokesčių administravimo įstatymas bei atskirų mokesčių įstatymai. Pagal Mokesčių administravimo įstatymą administruojami šie mokesčiai: Pridėtinės vertės mokestis Akcizas Gyventojų pajamų mokestis Pelno mokestis Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis Žemės mokestis Mokestis už valstybinius gamtos išteklius Naftos ir dujų išteklių mokestis Mokestis už aplinkos teršimą Konsulinis mokestis Žyminis mokestis Prekyviečių mokestis Atskaitymai nuo realizavimo pajamų pagal LR kelių fondo įstatymą Paveldimo ar dovanojamojo turto mokestis Privalomojo sveikatos draudimo įmokos Nuompinigiai (užmokestis) už valstybinės žemės ir valstybinio vandens fondo vandens telkinių nuomą Įmokos į Garantinį fondą Valstybės rinkliava Azartinių lošimų mokestis Mokesčiai už pramoninės nuosavybės objektų registravimą Cukraus išlyginamasis mokestis Cukraus virškvočio mokestis Valstybinio socialinio draudimo įmokos Prekių apyvartos mokestis Gyventojų pajamų mokestis Priimtas naujas gyventojų pajamų mokesčio įstatymas. Jis apkeitė Laikinąjį fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą. Kokybiškai naujas, struktūrizuotas, pats mokestis yra aiškesnis ir geriau suderintas su ilgą mokestinę istoriją turinčių Europos valstybių analogiškais mokesčiais. Gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai yra pajamų gavę gyventojai, o mokesčio objektas yra gyventojo gautos pajamos. Gyventojų pajamų mokesčio tarifai yra du – 15 proc. ir 33 proc. 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas taikomas šioms pajamų grupėms: • Pajamoms iš paskirstytojo pelno; • Jūrininkų, sportininkų, atlikėjų pajamoms, gautoms už tiesioginę jų veiklą; • Honorarams, pajamoms, gautoms pagal autorinę sutartį; • Pajamoms iš turto nuomos, turto pardavimo ar perleidimo nuosavybėn; • Pensijų išmokoms, išmokoms pagal gyvybės draudimo sutartis, grąžinamoms gyventojų sumokėtoms gyvybės draudimo ir pensijų įmokoms pagal nutrauktas ar apsibaigusias tokio pobūdžio sutartis. Visoms kitoms pajamoms taikomas 33 proc. pajamų mokesčio tarifas, išskyrus pajamas gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (patentą), už kurį mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis pagal veiklos rūšį. Pelno mokestis Pelno mokesčio mokėtojai yra visi juridiniai asmenys, įregistruoti LR teisės aktų nustatyta tvarka, bei užsienio valstybių juridiniai asmenys ar organizacijos, kurių buveinės yra užsienio valstybėse ir kurie įsteigti arba kitaip organizuoti pagal užsienio valstybių teisės aktus. Šio mokesčio objektas yra apmokestinamosios pajamos. Skaičiuojant apmokestinamąsias pajamas pirmas žingsnis yra nustatyti visa mokesčio mokėtojo ( Pelno mokesčio įstatyme jis yra vadinamas „apmokestinamuoju vienetu“) pajamas. Nustačius pajamas, įstatymas leidžia atimti: neapmokestinamąsias pajamas, kurias sudaro gauta parama ir labdara, gautos draudimo išmokos, bankrutavusio vieneto pajamos, gautos pardavus turtą pajamos dėl ilgalaikio turto ir vertybinių popierių perkainojimo, atlikto teisės aktų nustatyta tvarka, netesybos, gautas žalos atlyginimas ir kai kurios kitos pajamos; leidžiami atskaitymai, t.y. visos praktiškai patirtos įprastinės tokiai veiklai sąnaudos, būtinos pajamoms uždirbti ar ekonominei naudai gauti; ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai, kuriuos sudaro ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo, remonto ir rekonstravimo sąnaudos, komandiruočių sąnaudos, reklamos ir reprezentacijos sąnaudos, natūralios netekties nuostoliai, mokesčiai, beviltiškos skolos, įmokos darbuotojų naudai, specialieji kredito įstaigų ir draudimo įmonių atidėjimai, parama, narių mokesčiai, įnašai ir įmokos, mokestinio laikotarpio nuostoliai. Gauta suma apmokestinama 15 proc. pelno mokesčio tarifu (jei tai LR mokesčio mokėtojas) ir 10 proc. pelno mokesčio tarifu, jei tai užsienio valstybės mokesčio mokėtojas. Jei įmonė teikia labdarą ir paramą, tai suteiktosios labdaros ir paramos suma (ne daugiau kaip 40 proc. apmokestinamojo pelno dydžio) mažinamas apmokestinamasis pelnas. Iki atskiro LR Seimo sprendimo tam tikra veikla užsiimančių juridinių asmenų apmokestinimas yra specifinis: • Žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių įmonių juridinių asmenų pelno mokesčio tarifas 10 proc. (jei žemės ūkio produkcija ir paslaugos sudaro 50 proc. ir daugiau); • Laisvųjų ekonominių zonų įmonių pelnui 5 metus nuo įmonės įregistravimo dienos taikomas 80 proc. mažesnis; kitus 5 metus 50 proc. mažesnis pelno mokesčio tarifas; jeigu užsienio investuotojui priklauso ne mažiau kaip 30 proc. tokios įmonės įstatinio kapitalo ir yra investuotas 1 milijono JAV dolerių ar didesnės vertės užsienio kilmės kapitalas, šiai įmonei 5 metus taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas, o kitus 10 metų – 50 proc. mažesnis pelno mokesčio tarifas. • Saviskolos bendrijoms nuo 2003 sausio 1 d. pelno mokesčio tarifas sumažinamas 70 proc.; • Juridiniai asmenys, kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, turi teisę į suamžintą pelno mokesčio tarifą (50 proc. ar daugiau įmonių realizavimo pajamų turi sudaryti pajamos už pačių pagamintą produkciją): tarifas mažinamas „laipteliais“ net iki 100 proc., atsižvelgiant į riboto darbingumo asmenų skaičių įmonėje. Įmonių ir organizacijų nekilnojamojo turto mokestis Mokesčio objektas yra LR teritorijoje juridiniams asmenims nuosavybes teise priklausantis nekilnojamasis turtas, išskyrus žemę, orlaivius ir laivus. Mokesčio mokėtojai – juridiniai asmenys, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas LR teritorijoje. Metinis mokesčio tarifas – 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Numatytos lengvatos – nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinama (atrinkta tik tai, kas gali būti aktualu verslo įmonėms): • Kapinių ir laidojimo paslaugoms naudojami pastatai, statiniai ar jų dalys; • Invalidų draugijų ar jų įmonių naudojamas nekilnojamasis turtas; • Žemės ūkio įmonėms priklausantis nekilnojamasis turtas; • Laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas; • Nekilnojamasis turtas, esantis bankrutavusios įmonės balanse; • Nepriimti naudoti statiniai; Pridėtinės vertės mokestis Pridėtinės vertės mokesčio objektas yra prekių gamybos, atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų procese sukurta ir realizuota pridėtinė vertė bei importuojamų prekių vertė. Čia „prekė“ suprantama kaip daiktai, numizmatiniai pinigai, energija, nekilnojamasis turtas (išskyrus žemę), o „paslaugos“ – kaip visų rūšių apmokami darbai ir patarnavimai, išskyrus tuos, kurie atliekami pagal darbo sutartį. Apmokestinamąją prekių ir paslaugų (išskyrus importuojamų) vertę sudaro : 1) Prekių ir paslaugų teikimo kaina; 2) Pakavimo, transportavimo, draudimo ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos; 3) Įmokos už įrenginių surinkimą; 4) Komiso, tarpininkavimo, aukcionų mokesčiai; 5) Įvairios į PVM sąskaitas faktūras neįrašytos nuolaidos ir priedai; 6) Prekių ir paslaugų pardavimo ir pirkimo kreditan išlaidos; 7) Akcizai, muitai ir kiti su prekių ir paslaugų realizavimu susiję mokesčiai; 8) Kitos išlaidos ir sumos, kurias prekių (paslaugų) pirkėjas sumoka prekių (paslaugų) pardavėjui. Importuojamų prekių apmokestinamąją vertę sudaro prekių muitinės vertės, importo muito ir akcizo suma. Šio mokesčio mokėtojai yra galutiniai vartotojai – tie, kurie įsigyja prekes (paslaugas), tačiau mokesčio mokėtojos vėl yra įmonės. Jei įmonės pajamos už parduotas prekes (suteiktas paslaugas) per metus sudaro ne daugiau 10 tūkst. Lt (neįskaitant pajamų, gautų už parduotą ilgiau kaip metus naudotą ilgalaikį turtą – automobilius, pastatus, technologinius įrenginius ir kt.), PVM skaičiuoti nereikia; jei metinės pajamos svyruoja nuo 10tūkst. Lt iki 100 tūkst. Lt, įmonė gali pasirinkti skaičiuoti jai PVM ar ne; jei metinės pajamos didesnės nei 100 tūkst. Lt, PVM skaičiuoti privaloma (tai netaikoma laisvosiose ekonominėse zonose įregistruotoms įmonėms – jos PVM nemoka). Kai atsiranda prievolė skaičiuoti PVM, įmonė teritorinėje mokesčių inspekcijoje privalo įsiregistruoti kaip PVM mokėtoja, o įsiregistravusi vesti PVM apskaitą. PVM tarifų yra keletas pagal tai, kokios prekės (paslaugos) yra apmokestinamos: 0% tarifas – eksportuotoms prekėms; eksportuotoms paslaugoms; tarptautiniam keleivių ir krovinių vežimui bei tarpininkavimui teikiant šias paslaugas; turizmo agentūrų ir kelionių agentūrų tarpininkavimo paslaugoms; lėktuvų ir laivų, vežančių keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais, aprūpinimui, komplektavimui, eksploatavimui, remontui ir nuomai; prekėms iš LR muitų teritorijos įvežamoms į muitų sandėlius, muito mokesčiais neapmokestinamas parduotuves, laisvąsias teritorijas ir laisvuosius sandėlius; 5% tarifas – maršrutinio keleivinio transporto paslaugoms Susisiekimo ministerijos ir vietos savivaldos institucijų nustatytais maršrutais; 9% tarifas – už gyventojams teikiamą šiluminę energiją, skirtą gyvenamosioms patalpoms šildyti; biokurui, pagamintam iš LR kilmės biomasės; 18% tarifas – visoms kitoms prekėms ir paslaugoms. PVM neapmokestinama: • Sveikatos priežiūros paslaugos, veterinarinio aptarnavimo paslaugos, vaistai, medicinos technika, vaistams gaminti naudojami įrengimai ir žaliavos, vaistinės prekės; • Vaikų darželių ir lopšelių, senelių ir invalidų pensionatų teikiamos socialinės paslaugos; • Švietimo, mokslo ir studijų institucijų, įregistruotų LRV nustatyta tvarka, teikiamos mokymo, mokslo, studijų paslaugos; • Draudimo, bankų ir kitų kredito įstaigų finansinės paslaugos, vertybinių popierių apyvarta, loterijų apyvarta, azartiniai lošimai; • Karstai, vainikai, laikinieji paminklai, laidojimo paslaugos; • Žurnalų, laikraščių, knygų, išskyrus erotinio ir smurtinio pobūdžio leidinių, spausdinimas, leidyba ir platinimas bei laikraštinis popierius; • Darbai ir paslaugos, kurie atliekami tradicinėms Lietuvos religinėms bendruomenėms ir bendrijoms ir už kuriuos apmokama iš paaukotų lėšų • Gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, šiltinimo ir projektavimo darbai, finansuojami iš biudžeto, valstybės lengvatinių kreditų, valstybės specialiųjų fondų lėšų; • Kultūros paminklų restauravimo ir konservavimo darbai, finansuojami iš biudžeto arba iš paaukotų lėšų; • Prekės, parduodamos parduotuvėse, kurioms netaikomas muitas; Apskaičiuojant PVM ypatinga yra tai, kad įmonės, kurios įsiregistravusios kaip PVM mokėtojos, turi teisę susigrąžinti iš biudžeto tą PVM dalį, kurią jos pačios jau sumokėjo, aki pirko iš kitų įmonių prekes ir paslaugas. Tarkime, mūsų įmonė A iš įmonės B pirko prekių už 1180 Lt ir pardavė tas pačias prekes įmonei C už 1770 Lt. Kiek pridėtinės vertės įmonė A turi pervesti į biudžetą? (visos trys įmonės yra PVM mokėtojos, o prekėms taikomas 18 proc. tarifas) Pirmiausia apskaičiuojamas PVM, kurį mūsų įmonė A jau sumokėjo įmonei B, pirkdama prekes, ir kurį sumokėti biudžetui turi įmonė B: 1180 – 1180/1,18 = 180 Lt antra, ieškome PVM, kurį mūsų įmonei A sumokėjo įmonė C, pirkdama prekes, ir kurį mūsų įmonė turėtų sumokėti biudžetui: 1770 – 1770/1,18 = 270 Lt trečia, randamas skirtumas, kurį mūsų įmonė A įmokės į biudžeto sąskaitą: 270 – 180 = 90 Lt Muitai Lietuvos Respublikos muitų tarifų įstatymas ir kiti teisės aktai numato atvejus, kai nuo muitų mokėjimo yra atleidžiama A Nuo importo muitų atleidžiama: 1) Nuolatinę gyvenamąją vietą keičiančių ir persikeliančių iš kitos valstybės į LR fizinių asmenų asmeninis turtas; 2) Vedybų atveju importuojami daiktai; 3) Paveldėjimo būdu įgytas asmeninis turtas; 4) Buitiniai daiktai, skirti antraeilei gyvenamajai vietai apstatyti; 5) Besimokančiojo drabužiai, mokymosi reikmenys ir kiti jo kambariui apstatyti reikalingi daiktai; 6) Nedidelės vertės siuntos, kurių muitinė vertė neviršija 400 litų; 7) Nekomercinio pobūdžio mažos siuntos; 8) Gamybos priemonės ir kita įranga, importuojama, kai įmonė nutraukia savo veiklą kitoje valstybėje ir perkelia ją į LR, jeigu jos buvo naudojamos ne mažiau kaip vienerius metus ir importuojamos ( viena ar keliomis siuntomis ) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo tos dienos, kai įmonė nutraukė savo veiklą užsienio valstybėje. Muitiniai reikalinga pateikti gamybos priemonių bei įrangos sąrašą ir dokumentus, įrodančius veiklos nutraukimo aktą, bei perkeliamo turto priklausomybę asmeniui, kurio vardu registruojama Lietuvoje, jos registravimo Lietuvoje pažymėjimas bei dokumentai, patvirtinantys įmonės įstatinio kapitalo formavimą ar padidinimą. 9) Žemės ūkio produktai, importuojami LR žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurie juos gavo (išaugino) savo naudojamuose sklypuose, esančiuose užsienio valstybėse ir besiribojančiuose su LR, ir neapdoroti (išskyrus tai, kas paprastai daroma nuėmus derlių ar gavus produktus) žemdirbystės, gyvulininkystės, bitininkystės, sodininkystės ir miškininkystės produktai, taip pat žemės ūki produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veikla vykdoma užsienio valstybėje, įvežama sėkla, trąšos ir dirvai bei derliui apdoroti skirti produktai, taikomi šių asmenų naudojamuose sklypuose, esančiuose Lietuvoje ir besiribojančiuose su at užsienio valstybe. Šiais atvejais muitinei turi būti pateiktas vienerius metus galiojantis Žemės ūkio ministerijos leidimas; 10) Nekomercinio pobūdžio daiktai keleivių asmeniniame bagaže; 11) Švietimo, mokslo ir kultūros medžiaga, mokslo reikmenys ir įranga įvežami nekomerciniais tikslais; 12) Bandomieji gyvūnai ir moksliniams tyrimams skirtos biologinės bei cheminės medžiagos, naudojamos įmonių ir organizacijų, kurių pagrindinė veiklos sritis – švietimas ir moksliniai tyrimai, ir jie neauginami ir negaminami Lietuvoje; 13) Žmogaus kilmės terapinės medžiagos ir kraujo grupių bei audinių tipų nustatymo reagentai, transplantacijai skirti žmogaus organai, skirti pagal veiklos pobūdį juos naudojančioms Lietuvos įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms; 14) Labdaros ir paramos siuntos, taip pat daiktai skirti neįgaliems asmenims, nukentėjusiems nuo nelaimių ir kt.; 15) Tarptautiniuose sporto renginiuose naudojami vaistai ir vaistinės medžiagos; 16) Garbės apdovanojimai; 17) Tarptautiniais santykiais gautos dovanos ir skirti daiktai; 18) Monarchams ar valstybių vadovams naudotis skirti daiktai; 19) Prekybos skatinimo tikslams importuojami daiktai, pateikus muitinei renginio organizatoriaus sudarytą ir su Finansų ministerija suderintą daiktų sąrašą; 20) Tirti, analizuoti ar bandyti skirtos prekės; 21) Siuntos autoriaus teises ir pramonines bei komercines patentines teises ginančioms organizacijoms; 22) Turizmo informacinė literatūra, skirta nemokamai platinti, jeigu joje yra ne daugiau kaip 25 proc. komercinės reklamos, taip pat informacinė medžiaga, skirta ne platinti, o oficialių nacionalinių turizmo organizacijų darbui; 23) Įvairūs dokumentai ir informacija ar vaizdui perduoti naudojamos laikmenos; 24) Papildoma medžiaga, reikalinga prekėms apsaugoti, kai sandėliuojamos ir transportuojamos iš užsienio; 25) Kraikas ir parašai, reikalingi pervežamiems gyvūnams; 26) Kuras ir tepalai, esantys transporto priemonėse, reikalingi jas eksploatuojant, bet ne daugiau kaip 20 litrų vienai transporto priemonei; 27) Karstai bei laidojimo urnos su mirusiųjų palaikais ir laidojimo papuošimais; Ir kt. B Nuo eksporto muitų atleidžiama: 1) Nedidelės vertės siuntos, kurių muitinė vertė neviršija 400 Lt;] 2) Naminiai gyvūnai, eksportuojami, kai LR ūkio produkcijos gamintojai nutraukia savo veiklą LR ir ją perkelia į kitą valstybę, apteikus muitinei reikiamus dokumentus; 3) Žemės ūkio produktai, eksportuojami žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra užsienio valstybėje; 4) Sėkla, eksportuojama žemės ūkio produkcijos gamintojų, kurių pagrindinė veiklos vieta yra LR teritorijoje, skirta naudoti savo sklypuose. 5) Pašarai, reikalingi pervežamiems gyvūnams; 6) Pagal SAM išduotus leidimus eksportuojamos liaukos ir kiti organai, naudojami farmacijos produktams gaminti bei organų terapijai. C nuo importo ar eksporto muitų atleidžiama: 1) Užsienio ir Lietuvos valiuta bei vertybiniai popieriai; 2) Atsargos laivams ir orlaiviams vežantiems krovinius ir keleivius tarptautiniais maršrutais ir tarptautinio susisiekimo traukinių atsargos; 3) Į parduotuves, kurioms netaikomas muitas, pristatomos prekės; 4) Prekės, laikinai įvežamos į muitų teritoriją arba laikinai išvežamos iš jos perdirbti ir perdirbtos grąžinamos (tik pagal atitinkamas sutartis); 5) Prekės, importuojamos į LR muitų teritoriją ir eksportuojamos iš jos tarptautinėse sutartyse nustatytais atvejais bei LRV nutarimu. Pagal apskaičiavimo būdą muitai yra vertybiniai, specifiniai ir mišrieji. Vertybiniai muitai skaičiuojami procentais nuo prekių muitinės vertės; specifiniai – taikant muitų tarifų normas prekės mato vienetui; mišrieji – derinant vertybinių ir specifinių muitų apskaičiavimo metodus. Akcizai Akcizas – prekybos mokestis, nustatomas kaip prekių ir paslaugų kainos dalis. Mokesčio mokėtojas yra vartotojas, o įmonė tik veda šio mokesčio apskaitą, „surenka tą mokestį iš vartotojų, perkančių apmokestintas prekes, ir perveda susidariusią mokesčio sumą į biudžetą. Akcizu apmokestinamos prekės yra etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, kuras Akcizo įstatymas nustato ir kitus akcizų objektus šalyje gaminamoms ir į šalį importuojamoms prekėms, kurioms taikomas akcizas: 1) Kava, šokoladas, maisto produktai su kakava; 2) Bižuterija, aukso ir sidabro gaminiai, išskyrus dirbtinę bižuteriją ir monetas; 3) Prabangūs lengvieji automobiliai; 4) Elektros energija, išskyrus, kai ji pagaminta iš biologinės kilmės kuro 5) Erotinio ir smurtinio pobūdžio leidiniai; 6) Visų rūšių tepalas, išskyrus bioalyvas; 7) Cukrus, įskaitant cukrų, esantį produktuose; 8) Skysti parfumerijos, kosmetikos, tualetiniai preparatai, kuriuose esanti etilo alkoholio koncentracija viršija Vyriausybės nustatytus minimalius etilo alkoholio koncentracijos dydžius. Laisvosiose zonose veikiančios įmonės akcizų nemoka. Prekyviečių mokestis Prekyviečių mokesčio mokėtojai yra įmonės, eksploatuojančios prekyvietes, kuriose yra vietų paskirta prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis. Prekyviečių mokesčio objektai yra prekyvietės plotas (kvadratiniais metrais), įrengtų prekybos vietų skaičius, kioskų ir automobilių stovėjimo vietų skaičius, skirta prekiauti ne žemės ūkio produkcija ir ne maisto prekėmis. Prekyviečių mokesčio šaltinis – įmonių, eksploatuojančių prekyvietes, surinktos rinkliavos iš prekyvietėse prekiaujančių įmonių bei asmenų. Prekyviečių mokesčio tarifai mėnesiui 1 kv. m. prekyvietės ploto. Be ploto, skirto prekiauti žemės ūkio produkcija ir maisto produktais Prekybos vietai, neįskaitant vietų, skirtų prekiauti žemės ūkio produkcija ir maisto produktais Vienai kiosko vietai ir vienai automobilio stovėjimo vietai Vilniaus m. 6Lt 60Lt 100LT Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių m. 4Lt 40Lt 80LT Alytaus, Birštono, Druskininkų, Marijampolės, Neringos ir Palangos m. 3Lt 30Lt 60LT Rajonų centruose 2Lt 20LT 40LT Kituose miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse 1Lt 10LT 20LT Miestų ir rajonų valdybos, atsižvelgdamos į prekyviečių darbo laiką. Prekių struktūrą, prekybos intensyvumą bei kitus veiksniu, gali mokesčio tarifą didinti arba mažinti iki 70 proc. Socialinio draudimo mokestis Socialinio draudimo mokesčio mokėtojai ( aktualūs versle) yra: • Įmonės, samdančios darbuotojus, arba turinčios darbuotojų narystės pagrindu ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės arba kooperatyvai; • Asmenys, turintys darbo santykių ( t.y. samdomieji darbuotojai); • Individualių įmonių savininkai, nuomininkai, TŪB nariai, KŪB tikrieji nariai; • Patentus įsigiję asmenys. Mokesčio objektas yra pajamos iš darbo santykių ir pajamos iš verslo. Mokesčio tarifai: • Darbdavys (draudėjas) už apdraustuosius (draudžiamuosius) asmenis moka bendrą valstybinio soc. draudimo įmokų 31 proc. nuo priskaitytų su darbo santykiais susijusių pajamų tarifą, kuris skirstomas į atm tikras proporcijas pagal atskiras draudimo rūšis: pensijų draudimui tenka 22,5 proc.; ligos ir motinystės. Motinystės (tėvystės) draudimui – 3 proc.; draudimui nuo nedarbo – 1,5 proc.; nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų soc. Draudimui – 1 proc.; sveikatos draudimui 3 proc. nuo atskaitytų pajamų. • Asmenys, turintys darbo santykių, papildomai moka 3 proc. soc. Draudimo tarifą. • Individualių įmonių savininkai bei asmenys, įsigiję patentus privalomai draudžiasi tik bazinei pensijai gauti (kitomis draudimo rūšimis šie verslininkai gali draustis savanoriškai), šiuo atveju draudimo įmokos tarifas yra 50 proc. patvirtintos bazinės pensijos. • Individualių įmonių avininkai, individualių įmonių nuomininkai, tikrieji ūkinių bendrijų nariai ir tikrieji komanditinių ūkinių bendrijų nariai draudimo įmokas moka patys. Įmokos į Garantinį fondą Įmokas į Garantinį fondą moka visos įmonės, viešosios įstaigos, bankai ir saviskolos bendrijos. Šio mokesčio objektas yra samdomų darbuotojų pajamos, o subjektas ra įmonė. Šį mokestį moka įmonė iš savo pajamų, o mokesčio tarifas yra 0,2 proc. LR garantinio fondo įstatymas nenumato įmonėms jokių mokesčio lengvatų. Garantinio fondo lėšos naudojamos išmokoms bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojams, nutraukusiems darbo santykius su šiomis įmonėmis, taip pat darbuotojams, kurie tęsia darbo santykius su bankrutuojančia įmone, kai įmonė joms yra įsiskolinusi. Įmokos už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra Nuo įmokų kelių priežiūros ir plėtros programai finansuoti ūkine ir komercine veikla užsiimanti įmonė atleidžiama tokiais atvejais: 1) Jei įmonė yra žemės ūkio subjektas; 2) Kūrybinės sąjungos įkurta įmonė, jei ji kūrybinės sąjungos poreikiams sunaudoja ne mažiau kaip 50 proc. uždirbto pelno. 3) Jei įmonėje dirba ne mažiau kaip 50 proc. riboto darbingumo darbuotojų ir jos realizavimo pajamas sudaro pajamos, gaunamos tik už pačios įmonės pagamintą produkciją; 4) Laisvosiose zonose įregistruota ir veikianti įmonė. Atskaitymai į kelių priežiūros ir plėtros programą priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio: 1) Juridiniai asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi žemiau išvardytomis veiklomis – iki 0,5 proc. pajamų; 2) Juridiniai asmenys, kurie verčiasi prekybos veikla – iki 0,3 proc. pajamų; 3) Juridiniai asmenys, kurie verčiasi suskystintų dujų, skirtų automobiliams realizavimu – iki 0,1 proc. pajamų; 4) Kredito įstaigos, išskyrus Lietuvos banką, - iki 1 proc. pajamų, gautų iš maržos už kitas paslaugas. Įmonės, transporto priemonių savininkės, moka tokio dydžio metinį mokestį už naudojimąsi keliais: 1) Už krovinines kelių transporto priemones, kurių bendroji masė iki 3,5 t., metinis mokestis yra 250-500 Lt.; už transporto priemones, kurių bendroji masė nuo 3,5 iki 12 t., metinis mokestis yra 300-600 Lt; už tokias pačias transporto priemones reikia mokėti 100-200 Lt mokestį, jei įmonės veikla – žemės ūkis; sunkesnės transporto priemonės ir kainuoja „brangiau“: 12-15 t. – 300-400 Lt; 15-23 t. – 440-640 Lt;; 23-29 t. – 820-1000 Lt; 29-33 t.- 1300-1700 Lt; 33-40 t. – 1850-2450 Lt; bendroji masė per 40 t. – 2260-3000 Lt. (pažymėtina. Kad nuo 2004 m. mokestis atitinkamai bus iki 880 , 1980, 2600, 3870, 5080, 6690 Lt); autobusai nuo 2004 m. apmokestinami 350 Lt/m.(8 vietos keleiviams, 5 t. bendroji masė) iki 1000 Lt/m. (daugiau nei 22 keleivių vietos). 2) Už specialiąsias kelių transporto priemones, kurios skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti, bet ne kroviniams vežti, metinis mokestis yra 200-500 Lt. Mokestis už aplinkos teršimą Šio mokesčio objektai yra trys: • Į aplinkią išmetami teršalai; • Tam tikri gaminiai (padangos, akumuliatoriai, gyvsidabrio lempos, galvaniniai elementai, variklių degalai, tepalai, oro filtrai, amortizatoriai); • Pripildyta pakuotė ( metalinė, stiklinė, plastmasinė, popierinė, kartoninė, kombinuota ir kt. rūšių). Mokesčio mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš stacionarių taršos šaltinių, kuriems privaloma turėti gamtos išteklių naudojimo leidimą su nurodytais teršalų išmetimo į aplinką normatyvais; taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys, teršiantys aplinką iš kilnojamų taršos šaltinių, naudojamų ūkinei ir komercinei veiklai; trečioji šio mokesčio mokėtojų grupė – tai visų įpakuotų produktų gamintojai ir importuotojai. Apmokestinamųjų teršalų ir pakuočių sąrašai bei mokesčio tarifai nustatyti šio įstatymo priedėliuose ir jie yra labai skirtingi. Nuo taršos mokesčio iš kilnojamųjų taršos šaltinių atleidžiami tie asmenys, kurie transporto priemonėse turi įrengę dujų neutralizavimo sistemas, transporto priemones naudoja žemės ūkyje, kurie transporto priemonėse naudoja biokurą ir patentininkai, naudojantys asmenines transporto priemones. Nuo mokesčio už taršą gaminiais ir pakuotėmis atleidžiami tų gaminių ir įpakuotų produktų eksportuotojai; apmokestinamųjų gaminių ir apmokestinamomis pakuotėmis įpakuotų produktų gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos šiomis atliekomis mokesčio, jei jie vykdo LRV nustatytas tokių atliekų tvarkymo užduotis, pakartotinai naudoja tas atliekas, perdirba jas arba sunaudoja tas atliekas energijai gauti. Žemės mokestis Šio mokesčio objektas – privati žemė, o mokėtojai – privačios žemės savininkai. Mokesčio tarifas metams - 1,5 proc. žemės vertės. Naftos ir dujų išteklių mokestis Mokesčio objektas yra LR teritorijoje ir jos ekonominėj zonoje Baltijos jūroje išgaunama nafta ir dujos. Mokesčio mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, nustatyta tvarka išgaunantys naftą ir dujas LR teritorijoje ir Baltijos jūroje. Bazinis mokesčio tarifas – 20 proc. išgautos naftos ir dujų pardavimo kainos, bet ne mažiau negu LRV nustatyta kontrolinė kaina. Mokestis už valstybinius gamtos išteklius Mokesčių objektas yra valstybiniai gamtos ištekliai. Mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, išgaunantys LR valstybinių gamtos išteklių. Mokesčių tarifai nustatomi pagal paimtų gamtos išteklių kiekį ir kokybę. Kiekvienam gamtos ištekliui tie tarifai yra skirtingi. Žyminis mokestis Mokesčio mokėtojai yra juridiniai ir fiziniai asmenys. Žyminis mokestis imamas už ( aktualūs versle): • Tranzitu vežamų per muitų teritoriją prekių apsaugą, kurią atlieka policija, ir atitinkamų dokumentų išdavimą; • Leidimo prekiauti šaunamaisiais ginklais, medžiokliniais peiliais. Dujiniais pistoletais, šaudmenimis, dujiniais balionėliais, pneumatiniais pistoletais, arbaletais, spalvoto dauginimo technika išdavimą, registravimą; • Leidimo pasigamint antspaudus ir spaudus išdavimą; • Masinės, informacinės priemonės steigimą, perregistravimą, atitintamų dokumentų išdavimą, steigimo liudijimo dublikato išdavimą, taip pat už konsultacijas valstybės paslapčių ar viešai neskelbtinų žinių apsaugos klausimais; • Įmonių ir organizacijų įregistravimą, jų perregistravimą ir atitinkamų dokumentų išdavimą, už įmonių visų tipų organizacijų registravimo duomenų ir dokumentų naudojimą; • Licencijos išdavimą ir perregistravimą; • Leidimo importuoti ir prekiauti alkoholio produktais išdavimą ir perregistravimą; • Vaistų ir vaistinių medžiagų įrašymą į Valstybinį vaistų registrą; • Vertybinių popierių emisijos įregistravimą , paskelbimą ir atitinkamų dokumentų išdavimą; • Leidimo atlikti sprogdinimo darbus išdavimą; • Leidimų steigti parduotuves, kurioms netaikomas muitų mokestis, išdavimą; • Viešųjų pirkimų tarnybos prie LRV teikiamą informaciją iš pirkimo procedūrų ataskaitų; Žyminio mokesčio tarifus atskirais nutarimais nustato LRV. Konsulinis mokestis Konsulinio mokesčio mokėtojai yra užsienio ir LR juridiniai asmenys, užsienio valstybių piliečiai ir LR piliečiai, asmenys be pilietybės už LR ribų užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento, LR diplomatinių reikalų atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje teikiamas konsulines paslaugas, atliekamus notarinius veiksmus ar išduodamus juridinę galią turinčius dokumentus. Konsulinio mokesčio objektai: • Vizų išdavimas, pratęsimas ( kai įmonė apmoka už savo partnerių užsieniečių kelionės išlaidas); • Dokumentų pareikalavimas iš LR įstaigų, dokumentų legalizavimas (įmonės filialams užsienyje); • Atliekami notariniai veiksmai ir konsulinės paslaugos

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!