Mokesčių esmė ir netiesioginiai mokesčiai

Įvadas Jokia šiuolaikinė valstybė negali išsiversti be mokesčių. Vyriausybės vykdomą socialinę, ekonominę ir fiskalinę politiką išreiškia toje valstybėje suformuota mokesčių sistema. Mokesčių politika yra sudedamoji valstybės fiskalinės politikos dalis. Mokesčiai ir mokesčių įstatymai – reikšminga aplinka, daranti didžiulę įtaką verslui. Mokesčiai yra svarbus valstybės finansų politikos įrankis. Didelės įvairovės negamybinėms funkcijoms vykdyti valstybei reikia daug kasmetinių išlaidų. Reikia palaikyti vidaus tvarką, stiprinti valstybės apsaugą, plėtoti švietimą, kultūrą, mokslą, sveikatos apsaugą, mokėti pensijas, palūkanas už paskolas, paimtas atlyginti ypatingoms išlaidoms, kurioms nepakako valstybės pajamų ir įplaukų, taip pat reikia išlaikyti didžiulį valstybės valdžios aparatą. Visiems šiems tikslams valstybė išleidžia didžiules pinigų sumas. Taigi valstybei reikia didelių finansinių išteklių, kurių pagrindinis formavimo šaltinis ir yra mokesčiai. Jie yra valstybės pajamų pagrindas . Mokesčiai – tai neišvengiama būtinybė, kurią nulemia būtinų valstybės funkcijų vykdymas, todėl aktualu panagrinėti netiesioginius mokesčius. Netiesioginiai mokesčiai sudaro didžiulę Lietuvos nacionalinio biudžeto pajamų dalį. Netiesioginiai mokesčiai, tiek iki Lietuvos integracijos į Europos Sąjungą (ES), tiek ir po to vaidina bene didžiausią reikšmę formuojant valstybės pajamų rezervo augimo šaltinį, todėl jų harmonizavimui ir suvienodinimui teikiamas nemažas dėmesys. Taigi, šio darbo tikslas – išsiaiškinti, kokia yra netiesioginių mokesčių sistema Lietuvoje, bei trumpai apžvelgti juos Europos sąjungos šalyse. Darbo tikslo siekiama iškeliant šiuos uždavinius: • išanalizuoti mokesčių sistemą, esmę ir mokesčių rūšis; • išnagrinėti netiesioginių mokesčių sistemą Lietuvoje, bei ES , bei atlikti jų prognozę; • išnagrinėti netiesioginius mokesčius kiekvieną atskirai apjungiant visus į bendrą sistemą; 1. Mokesčių esmė Mokesčių sistema - kiekvienai valstybei būdinga tarpusavyje susijusių, vienas kitą lemiančių mokesčių visuma, nustatyta sprendžiant apmokestinimui keliamus uždavinius; ji išreiškia vyriausybės socialinę, ekonominę ir fiskalinę politiką.1 Mokesčių sistema gali daryti įtaką prekių gaminimui, mokesčiai pasitelkiami tam tikrai veiklai skatinti. Mokesčiai padeda apsaugoti rinką nuo kai kurių prekių, kurias vyriausybė laiko žalingomis. Pavyzdžiui, apmokestinant cigaretes ir svaigalus akcizais, vienąkart siekiama surinkti lėšų į biudžetą ir sumažinti šių produktų vartojimą bei atpratinti žmones nuo rūkymo ir svaigalų vartojimo, nes tai žalinga sveikatai. Kiekviena mokesčių sistema yra tam tikras valstybės raidos rezultatas.2 Bene didžiausią įtaką valstybės biudžeto pajamoms turi keturi pagrindiniai mokesčiai – pridėtinės vertės mokestis, akcizai, pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis. Šalių mokesčių sistemoje dažnai išskiriami tiesioginiai ir netiesioginiai mokesčiai, kurie funkcionuoja Lietuvoje, kaip ir visose civilizuotose valstybėse. Tiesioginiai mokesčiai nustatomi mokesčių subjektų turtui bei pajamoms, jie imami tiesiai iš mokesčių mokėtojų. Šiuo atveju atsižvelgiama į mokesčių mokėtojų paja­mingumą ir šeimyninę padėtį, ir mokėtojas mokestį sumoka pats. Be to, kiekvienas mokėtojas tiksliai žino, kokią dalį valstybės išlaidų jis apmoka. Prie netiesioginių mokesčių priskiriami paslaugų bei prekių mokesčiai, jie įtraukiami į kainą ar tarifus (PVM, akcizai, muitai). Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčio sumą, kurią vėliau perduoda valstybei. Šiuos mokesčius vienodai moka turtingi ir vargingi žmonės, kai įsigyja prekę ar paslaugą. Kalbant apie šiuos mokesčius, pastebima, kad nesutampa asmuo, faktiškai apmokėjęs mokestį, ir asmuo, kurio pareiga šį mokestį įnešti į biudžetą. Šių mokesčių reali mokėjimo našta gula ant gyventojų pečių, nors formaliai juos sumoka verslo įmonės. LR mokesčių sistema derinama prie visame pasaulyje taikomų mokesčių. Mokesčių sistema nuolat keičiama ir tobulinama: tikslinamos mokesčių rūšys, mokesčių objektai, keičiamos tam tikros nuostatos, tarifai. PVM moka kiekviena gamybinio proceso grandis, o jo dydis nustatomas pagal vertę, pridėtą prie produkto atitinkamoje gamybinio proceso grandyje. Kiekvieną kartą, produkto vertei padidėjus, turi būti mokamas PVM. Šia savybe PVM skiriasi nuo kitų mokesčių. Lietuvoje PVM buvo įvestas 1994 05 01, tuo pagrindu, kad 1993 m. gruodžio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Akcizo mokestis apibūdinamas kaip prekybos mokestis už tam tikros prekės ar paslaugos pardavimą. Akcizo mokestis yra netiesioginis mokestis, kurį uždeda vyriausybė tam tikroms prekėms, daugiausia tabakui ir jo gaminiams, naftai ir jos produktams, kvepalams bei alkoholiniams gėrimams. Akcizo mokestis nustatomas kaip prekės ar paslaugų kainos procentinė dalis. Dažniausiai akcizo priedas prie gamintojo kainos skiriamas prabangos prekėms ar paslaugoms, nes jų paklausa nepriklauso nuo kainų lankstumo (elastingumo). Taigi šio mokesčio padidinimas, kuris yra valstybės iždo politikos sudedamoji dalis, ne tik padidina biudžeto pajamas, bet sumažina ir pirkėjų išgales pirkti kitas prekes ir paslaugas. Kai kurios valstybės gali pagaminti tai, ko kitos negali. Jos parduoda tai, ką pačios gamina, o perka tai, kas būtina pačiai valstybei. Eksportas ir importas sudaro šalies prekybos balansą. Jeigu daugiau eksportuojama, negu importuojama, vadinasi prekybos balansas yra aktyvus, teigiamas arba palankus; priešingu atveju prekybos balansas bus pasyvus, neigiamas. Mokestis, nustatytas muito tarifu, kuriuo apmokestinamos eksportuojamos ir importuojamos prekės vadinamas muitu. Muitinių daugiausia yra prie valstybių sienų. Dažniausiai muitas uždedamas importui. Tai yra mokestis arba rinkliava, imamas už importuojamas prekes ir padidinantis įvežamų prekių kainą. Muitai yra prekybos apribojimai, kuriuos naudoja valstybė, kad importuoti prekes iš kitų šalių būtų brangu. Nors dauguma vyriausybių ir pritaria laisvai prekybai, tačiau vietinės firmos jas įtikina, kad būtina panaudoti tam tikras apsaugos priemones prieš nebrangias ir dažniausiai geresnės kokybės importines prekes. Muitai vietiniams gyventojams leidžia parduoti savo produktus, nedalyvaujančius konkurencinėje kovoje su pigiai pagamintais užsieniniais. Nelaimei, būtent vartotojams dėl šių muitų tenka mokėti aukštesnes kainas už vietinius produktus. Skirtingai negu tarifai, muito mokestis pirmiausia yra priemonė vyriausybei gauti pajamas, o ne būdas apsaugoti šalies gamintojus nuo užsienio konkurencijos. Muitai yra dviejų pagrindinių rūšių: fiskaliniai muitai ir apsauginiai muitai. Jei muitai imami tik dėl to, kad valstybės iždas gautų daugiau pajamų, tai jie vadinasi fiskaliniai, arba finansiniai muitai. Valstybė juos naudoja savo pajamoms didinti. Jeigu muitais norima pašalinti užsienio šalių gaminių konkurenciją savo krašto prekėms, tai bus protekciniai, arba apsauginiai muitai. Jie imami, kad apsaugotų kurią nors šalies pramonės šaką nuo užsienio konkurencijos. 2. Netiesioginiai mokesčiai „Netiesioginiai mokesčiai – tai mokesčiai už prekes ir paslaugas, kurie paslėpti prekės ar paslaugos kainoje“. Tokiu būdu, netiesioginius mokesčius moka asmenys, išleisdami savo pajamas prekėms ir paslaugoms. Atrodytų, kad kiekvienas asmuo galėtų išvengti netiesioginių mokesčių, nepirkdamas atitinkamų prekių ir paslaugų. Tačiau gyvenime šių mokesčių išvengti neįmanoma, kadangi beveik visa plataus vartojimo prekių ir paslaugų apimtis apmokestinama netiesioginiais mokesčiais. Tai tokie mokesčiai (daugiausia masinio vartojimo reikmenų ir paslaugų kainų priedai), kurių reali mokėjimo našta gula ant gyventojų pečių, nors formaliai juos sumoka įmonės. Pavyzdžiui, akcizo mokestį moka alkoholinių gėrimų gamintojai, o iš tiesų jį sumoka šių gėrimų vartotojai. Skiriamos šios netiesioginių mokesčių rūšys: PVM, muitai ir akcizai. Metai 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 Nacionalinio biudžeto įplaukos, mln. Lt. 5758 6720 8237 9377 8983 8723 9878 8900 9624 10404 14153 Netiesioginių mokesčių surinkimas, mln. Lt. 2776 3329 4783 5197 4977 4771 5288 5491 5591 5836 7034 Netiesioginių mokesčių surinkimas 1995–2005 m. Šaltinis: LR Statistikos departamentas ir LR Finansų ministerija 2.1 Pridėtinės vertės mokestis (PVM) Vienas iš netiesioginių mokesčių – tai PVM, kuriuo apmokestinama pridėtinė vertė, t. y. skirtumas tarp prekių ir paslaugų parduodamosios ir perkamosios vertės įvairiose gamybos stadijose. Pagrindinis šį mokestį reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas3, PVM objektą apibrėžia kaip atlygintiną prekių tiekimą bei paslaugų teikimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, atliekamą asmenų jų vykdomos ekonominės veiklos metu. PVM objektas taip pat yra prekių importas. Prekės suprantamos kaip bet kokie daiktai, įskaitant numizmatinės paskirties pinigus, bei visų rūšių energija (elektros, šilumos, dujų ir kita). Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl civilinių teisių objekto, jeigu šis sandoris pagal šį įstatymą nelaikomas prekių tiekimu. Pavyzdžiui, paslaugų teikimui priskiriamas programinės įrangos pardavimas ar kitoks perdavimas, statybos darbai, nuoma ir t.t. PVM už prekes ir paslaugas apskaičiuojamas: • pardavėjui (paslaugos teikėjui) išrašius pirkėjui (paslaugos gavėjui) sąskaitą-faktūrą arba kitą dokumentą už parduodamas prekes (teikiamas paslaugas); • PVM apskaičiuojamas, kai prekė perduodama (paslauga suteikiama) arba gaunamas atlygis už patiektą prekę (suteiktą paslaugą), priklausomai nuo to, kas įvyko anksčiau; • apskaičiuojant importo skolą muitinei pagal Muitinės kodeksą, kai prekės importuojamos; • tais atvejais, kai visiškas ar dalinis atlygis mokamas prieš prekių perdavimą ar paslaugų suteikimą, PVM apskaičiuojamas, kai gaunamas toks atlygis (bet tik tada, kai pagal sutartį šios prekės bus perduotos ar paslaugos suteiktos ne anksčiau kaip po 12 mėnesių nuo sandorio sudarymo dienos). Pagrindiniai PVM tarifai yra šie: • 18 procentų - visoms prekėms ir paslaugoms, išskyrus tam tikras įstatyme numatytas išimtis; • 5 procentai - keleivių vežimui, vaistams ir medicinos prekėms, knygoms, laikraščiams, žurnalams, vaistams, medicinos prekėms, viešbučio tipo paslaugoms, šviežiai atšaldytai mėsai ir kitoms įstatyme nurodytoms prekėms; • 9 procentai - gyventojams teikiamai šiluminei energijai, skirtai gyvenamosioms patalpoms šildyti, dehidratuotam ir denatūruotam etilo alkoholiui bei rapsų metilo (etilo) esteriui, pagamintiems laikantis Lietuvos Respublikos biokuro įstatymo, gyvenamųjų namų statybos, renovacijos, apšiltinimo ir projektavimo, inžinerinių tinklų statybos bei teritorijų tvarkymo paslaugoms, už kurias apmokama valstybės ir savivaldybių biudžetų, valstybės teikiamų lengvatinių kreditų ir valstybės specialiųjų fondų lėšomis; • 0 procentų – prekėms ir paslaugoms, jų eksporto atvejais, nurodytais Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VI skyriuje. Be to, kai kurios prekės ir paslaugos PVM yra neapmokestinamos, pavyzdžiui, susijusios su sveikatos priežiūra, taip pat socialinės, pašto, draudimo, kultūros bei sporto, švietimo bei mokymo paslaugos ir t.t. PVM mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio vienetai bei fiziniai asmenys įregistruoti PVM mokėtojų registre. Kriterijus, pagal kurį įmonės privalo registruotis PVM mokėtojų registre, yra įmonių pajamų apimtis už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas per paskutinius 12 mėnesių. Naujasis PVM įstatymas suteikia daugiau įgaliojimų mokesčių administratoriui išregistruojant mokėtojus iš PVM mokėtojų registro. Speciali PVM mokėtojų išregistravimo tvarka yra prevencinė priemonė, kuria siekiama išvengti piknaudžiavimų ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją bei pasiekti norimo PVM administravimo efektyvumo. Lietuva, siekdama narystės ES , 2002 m. kovo 5 d. priėmė naujos redakcijos PVM įstatymą Nr. IX-751, kurio nuostatos suderintos su pagrindiniu ES norminiu dokumentu PVM srityje – Tarybos šeštąja direktyva 77/388. Naujo įstatymo parengimą lėmė ir kitos priežastys. Viena iš svarbių aplinkybių yra naujojo Civilinio kodekso įsigaliojimas (2001-07-01), su kuriuo reikėjo suderinti kitus teisės aktus. Šiandien PVM taikomas daugelyje Europos šalių, visose ES šalyse, Japonijoje, Indijoje, Indonezijoje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Graikijoje ir kitose Pietų – Rytų regiono šalyse, Afrikoje, Amerikoje. Šalis Pradinė įvesta PVM norma, % Standartinė PVM norma, % Austrija 8 20 Belgija 18 21 Kipras Nėra duomenų 8 Danija 10 25 Suomija Nėra duomenų 22 Prancūzija 13,6 20,6 Vokietija 10 16 Graikija 18 18 Airija Nėra duomenų 21 Italija 12 19 Liuksemburgas Nėra duomenų 15 Olandija 12 17,5 Norvegija Nėra duomenų 23 Portugalija Nėra duomenų 17 Ispanija 12 16 Švedija Nėra duomenų 25 Didžioji Britanija 10 17,6 1 lentelė: Standartinės PVM normos skirtingose Europos šalyse Nuo 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvoje PVM įstatymo nuostatos turi būti tokios pačios kaip visose ES valstybėse. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. pasikeitė PVM apmokestinimo schema susijusi su mokesčių mokėtojo sandoriais, sudarytais su kitų ES šalių asmenimis. Prekių įvežimas arba išvežimas į/iš kitos ES valstybės narės nebelaikomas atitinkamai importu ir eksportu, nebeįforminami muitinės bendrieji dokumentai, nebeapskaičiuojamas importo PVM. Tačiau ne visos ES valstybių teritorijos yra traktuojamos, kaip vieninga ES rinka PVM tikslais. ES vieningos rinkos teritorija apima 25 ES valstybes nares, tačiau atskiros šių šalių teritorijos (PVM įstatyme apibrėžtos kaip trečiosios teritorijos) nėra traktuojamos Europos Bendrijos teritorija PVM tikslais, kurioje taikomos 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos 77/388/EEB nuostatos. Šiuo metu PVM – svarbiausias biudžeto pajamų šaltinis ir jį galima vadinti efektyviu mokesčiu, kurio administravimo ir kontrolės kaštai, palyginus su kitais mokesčiais yra mažesni. Mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, jį lengva surinkti. Lietuvoje taikomos tokios pačios PVM apmokestinimo procedūros, kaip ir kitose ES valstybėse. Iš PVM gaunamos pajamos, nežiūrint daug mažesnio tarifo, negu tiesioginių pajamų mokesčių, sudaro daug didesnę biudžeto pajamų dalį. PVM – tai universalus vartojimo mokestis, apimantis prekybą, gamybą, žemės ūkį, paslaugų teikimą. Šis netiesioginis mokestis, renkamas nuo kiekvieno pardavimo akto, pradedant nuo gamybinio ir paskirstymo ciklų, baigiant pardavimu vartotojui. Plačiąja prasme PVM apmokestinama visa privataus ir visuomeninio vartojimo sistema. Galima daryti išvadą, kad PVM labiausiai iš visų mokesčių atitinka mokesčiams ir jų sistemai keliamus reikalavimus ir kad šiuo mokesčiu įmanoma ir pageidautina pakeisti kitus jį dubliuojančius ir sistemą komplikuojančius mokesčius. Todėl, tinkamai sutvarkius PVM, galima jį palikti pagrindiniu biudžeto lėšų surinkimo įrankiu. 2.2 Muitai Muitai – tai dar vienas mokestis, kuris didina prekės vertę. Lietuvoje muitų politiką reglamentuoja LR Muitinės kodeksas, taip pat daugybė norminių aktų muitų klausimais. Muitų politika yra viena iš svarbiausių užsienio ekonominės politikos sudėtinių dalių. Lietuvoje muitų sistema yra gana stabili, kadangi su daugeliu valstybių sudarytos dvišalės ir daugiašalės užsienio prekybos sutartys, kas ir neleidžia dažnai kaitalioti importo muitų. Muito mokesčio subjektai yra juridiniai ir fiziniai asmenys, o mokesčio objektai – per ES sieną įvežamos ar išvežamos prekės, išskyrus nuo importo ar eksporto muitų atleidžiamas prekes. Šiuo mokesčiu siekiama apsaugoti gamintojus ir vartotojus nuo užsienio prekių konkurencijos importuojant ir eksportuojant prekes, reguliuojant pasiūlą ir paklausą, saugoti šalies svarbius ar negausius gamtinius išteklius. Muitai gali būti imami dvejais būdais: • muitai gali būti imami tvirtais tarifais nuo tam tikro matavimo vieneto arba už tam tikrą vienetinę prekę; • muitai gali būti apskaičiuojami kaip tam tikras prekės kainos vienetas. Dėl muito įkalkuliavimo į kainą nukenčia ir vartotojai, ir gamintojai. Kuo mažesnė šalis, tuo labiau jos žmonėms ir įmonėms svarbu laisvai prekiauti, įsivežti pigesnes žaliavas. Importo muitai šią teisę atima, priversdami mokėti brangiau. Eksporto muitais šiek tiek iškraipomos konkurencijos sąlygos bei gamintojų orientyrai. Kiekvienos valstybės muitų politikoje svarbus šio mokesčio elementas yra muitų tarifas. Muitų tarifas – susistemintas bendrųjų muitų importuojamoms į LR muitų teritoriją bei eksportuojamoms iš jos prekėms normų rinkinys. Muitų tarifai būna labai įvairūs. Pagal tarifų dydį muitai skirstomi į fiskalinius, protekcinius ir statistinius. Fiskaliniais muitais vadinami tokie muitai, kuriais siekiama padidinti biudžeto pajamas ir nesiekiama užkirsti kelio įvežamoms prekėms. Protekciniai vadinami tokie muitai, kuriais siekiama šalies gamintojus apsaugoti nuo užsienio konkurencijos. Tuo tikslu nustatomi aukšti muitų tarifai. Šiuo atveju fiskaliniai interesai nustumiami į antrąją vietą. Statistiniais muitais vadinami tokie muitai, kurie imami ne fiskaliniais sumetimais, o pergabenamų per sieną prekių statistinės apskaitos sumetimais. Muitai yra efektyvi priemonė, norint ištaisyti nepalankų mokėjimų balansą, nes prekių importas apribojamas uždedant prekėms mokesčius. Įvedus muitų sistemą, importuojamų prekių kainos padidėja tokia suma, kokio dydžio yra muitas, ir jų įvežimas tada pristabdomas. Daugiausia muitais apmokestinamos tos prekės, kurias šalis gali gaminti pati, bet muitai taip pat gali būti naudojami siekiant sumažinti importą ir tų prekių, kurių šalis negali pasigaminti – jei ji nori sumažinti jų vartojimą (pavyzdžiui, narkotinės medžiagos). 2.3 Akcizas Kitas netiesioginis mokestis yra akcizas. Akcizo mokestis yra svarbus papildant nacionalinio biudžeto pajamas. Šio mokesčio surinkimo išlaidos gana mažos, palyginus greitai patenka į iždą, paprastai surenkamos ir kontroliuojamos. Tarptautinė ir Lietuvos patirtis įrodė, kad akcizas neskatina taupymo, racionalaus išteklių naudojimo ir nepanaikina įpročių, kuriems norima užkirsti kelią. Dabartinis akcizų įstatymas yra suderintas su ES ir tarptautinių organizacijų reikalavimais. Akcizai naudojami visose ES šalyse. Kaip taisyklė, jie renkami prie PVM, kuriuo apmokestinamos atitinkamos prekės ir paslaugos. Akcizų harmonizavimas, nežiūrint šio mokesčio surinkimo paprastumo, susijęs su specifiniais sunkumais. Pirmiausia, akcizais apmokestinamos plataus vartojimo prekės ir jų harmonizavimas paliečia praktiškai visų sluoksnių interesus. Antra, atskirose ES šalyse akcizai yra valstybės monopolinės prekybos kai kurioms prekėms (pavyzdžiui, vyno ir tabako gaminiams Prancūzijoje) dalis. Trečia, akcizų harmonizavimas susijęs su atskirų šalių politika žemės ūkyje (vynas, cukrus, tabakas), energetikos ir transporto sferose, ES susitarimų su kitomis besivystančiomis šalimis (arbata, kava) sąlygomis. Negalima neatsižvelgti į skirtumus galiojančiuose standartuose, vartotojų interesų reikalavimuose, nacionalinėse tradicijose. Lietuvoje akcizų mokestį reglamentavo LR akcizų įstatymas, priimtas 1994 m. balandžio 12 d. bei vėlesni jo pakeitimai ir papildymai. Akcizo mokesčiu buvo apmokestinami alkoholio ir tabako gaminiai, kuras, tepalai, šokoladas ir maisto produktai, turintys kakavos, kava, bižuterija, prabangūs automobiliai, elektros energija, erotiniai ir smurtiniai spaudiniai, keleivių pervežimas avialinijomis. Nuo 2002 m. liepos 1 d. akcizais neapmokestinami tokie objektai, kaip kava, cukrus, šokoladas, elektros energija, bižuterija, prabangūs automobiliai, skysti parfumerijos, kosmetikos preparatai, tepalai. 2001 m. spalio 30 d. Seime priimtas naujos redakcijos akcizų įstatymas, o 2004 m. sausio 29 d. priimtas LR Akcizų įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1987, kuris įsigaliojo nuo 2004 m. gegužės 1 d., t. y. Lietuvai tapus ES nare. Šie įstatymai iš esmės skiriasi nuo buvusiojo. Akcizų objektas yra etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, apdorotas tabakas, energetiniai produktai (variklių benzinas, kuras, žibalas, gazolis), elektros energija (įstatymo nuostatos, susijusios su elektros energija, įsigalioja nuo 2010 m. sausio 1 d.). Šios prekės tampa akcizų objektu nuo pagaminimo, o importuotos prekės – kai atsiranda importo skola muitinei. Vadinasi, naujojo akcizų įstatymo tikslas buvo suderinti nacionalinę teisę akcizų srityje su atitinkamomis ES teisės nuostatomis, t. y. įgyvendinti privalomas ES teisės normas dėl akcizų. Įsigaliojęs naujasis LR akcizų įstatymas (2001) iš esmės pakeitė akcizų mokėjimo tvarką – asmuo, numatantis gaminti prekes, kurios pagal šį įstatymą yra akcizų objektas, verstis jų perdirbimu ir (arba) maišymu šiai veiklai privalo įsteigti akcizais apmokestinamų prekių sandėlį. Akcizais apmokestinamų prekių sandėlių esmė yra ta, kad kol prekės yra akcizais apmokestinamų prekių sandėlių sistemoje, akcizų mokėjimas yra atidėtas, o akcizų mokestis taikomas tik tada, kai prekės išleidžiamos laisvai cirkuliuoti. Akcizų mokėtojai yra apmokestinamųjų prekių sandėlių savininkai ir šių prekių importuotojai, taip pat bet kurie asmenys, pagaminę, isigiję ar importavę akcizais apmokestinamas prekes. Akcizų mokestis įskaitomas į valstybės biudžetą. Akcizų mokestinis laikotarpis – kalendorinis mėnuo, kuriam pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos mokesčio mokėtojas privalo vietos mokesčio administratoriui pateikti akcizų deklaraciją ir jos priedus. Nuo 1998 m. balandžio 10 d., žymiai padidinus tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir benzino akcizus, valstybės biudžeto pajamos pradėjo sparčiai mažėti. Vyriausybė, padidinusi akcizų tarifus, peržengė optimalią mokesčių normą, pateko į pavojingą zoną ir pasiekė apmokestinamos bazės tašką, nuo kurio apmokestinimo bazė ir mokestinės pajamos sparčiai mažėja. Pavyzdžiui, AB „Stumbras“ pardavė 21 procento mažiau produkcijos nei pernai per tą patį laikotarpį. Praktika rodo, kad svarbiausius mokesčių elementus turėtų nustatyti tik Seimas, o ne visada mokestinius išteklius taupanti Vyriausybė, ir kartu abi institucijos turėtų sekti, analizuoti mokesčių tarifus, mokestinių įplaukų ir apmokestinamosios bazės nefunkcinės priklausomybės pakitimus, kad ekonomika nepakliūtų į pavojingą zoną. IŠVADOS Mokesčiai nėra vien valstybės iždo papildymo priemonė. Jie atlieka tam tikrą socialinį -ekonominį vaidmenį krašto ūkyje. Mokesčių pagalba paskirstoma ir perskirstoma bendrasis vidaus produktas ir nacionalinės pajamos. Kuo daugiau mokesčių surenkama į nacionalinį biudžetą, tuo didesnės galimybės socialinėms programoms įgyvendinti, didinti socialines piliečių garantijas. Tuo tarpu mažesnės mokestinės įplaukos į biudžetą sąlygoja socialiai pažeidžiamiausių šalies gyventojų skurdą ir didžiulę visuomenės narių pajamų nelygybę. • Pagrindinis mokesčių tikslas – skatinti siekti ekonominių rezultatų, – tokių, kaip ūkio stabilumas, jo augimas, visiškas užimtumas, kadangi nuo to priklauso ekonominis efektyvumas. • Lietuvoje administruojami 25 mokesčiai. Norint išlaikyti tvirtą ir efektyvią mokesčių sistemą, ją būtina nuolat derinti prie visame pasaulyje taikomų mokesčių. Mokesčių sistema privalo būti nuolat keičiama ir tobulinama: tikslinamos mokesčių rūšys, mokesčių objektai, keičiamos tam tikros nuostatos, perskaičiuojami ir tikslinami tarifai. • Lietuvai tapus ES nare, jos mokesčių sistema derinama su šioje sąjungoje funkcionuojančia mokesčių sistema, priimtais prioritetiniais apmokestinimo principais ir kitais mokesčių sistemos kūrimo aspektais. • Atsižvelgiant į didžiąją dalį reikalavimų, keliamų ES narėms ir asocijuotoms narėms mokesčių srityje, LR Finansų ministerija teigia, kad tie reikalavimai daugiausia yra susiję su netiesioginiais mokesčiais. • Lietuvos mokesčių sistemos būdingas bruožas – aukštas netiesioginių mokesčių lygis. Netiesioginiai mokesčiai sudaro daugiau kaip 50 procentų viso nacionalinio biudžeto pajamų, dėl ko jie tampa svarbūs ir neišvengiami. • Pateikti LR Statistikos departamento duomenys rodo, kad netiesioginių mokesčių surinkimą 90,63 proc. lemia gyventojų darbo užmokestis ir importo apimtys. Likusiems veiksniams lieka nedidelė 9,37 proc. dalis. • Apie 98 proc. visų netiesioginių mokesčių sudaro PVM didžiausią dėmesį reikėtų skirti būtent jo tobulinimui. Reikėtų panaikinti PVM lengvatas, nustatyti vieningą šio mokesčio tarifą, bei akcizo mokestis (30,3 proc.). NAUDOTA LITERATŪRA 1. ALEKNEVIČIENĖ, Vilija. (2005) Finansai ir kreditas. Vilnius: Enciklopedija. 268 p. 2. BUŠKEVIČIŪTĖ, Eugenija; PUKELIENĖ, Violeta. (1998) Valstybės mokesčių sistema. Kaunas: Technologija. 221 p. 3. Statistikos departamentas prie LR Vyriausybės. Statistika.[Žiūrėta 2007-01-11 d.]. Prieiga prie interneto:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!