Netiesioginiai mokesčiai Prancūzijoje

Pasaulyje šiuo metu vyrauja mokesčių tarifų mažinimo tendencija. Ekonominė praktika įrodo, kad, pagrįstai sumažinus mokesčiu tarifus ir dėl to padidėjus gamybos apimčiai, gali padidėti ir organizuotos politinės bendruomenės gaunamu pinigų suma.
Prancūzijoje artimiausiais metais mokesčių tarifai turėtu augti, nes, didinant socialines išmokas, sparčiai didės ir išlaidos. Ateitis parodys, ar tokia politika efektyvi. Tikslios šios srities prognozės yra sudėtingos, nes šiuolaikiniu ekonominiu žinių požiūriu, mokesčiu politika dėl daugelio veiksnių yra ne tik mokslas, bet ir menas.
Darbo objektas – netiesioginiai mokesčiai Prancūzijoje ir jų poveikis šalies ekonomikai.
Darbo tikslas- netiesioginiai mokesčiai Prancūzijoje ir jų poveikis šalies ekonomikai.
Darbo metodai – įstatymų bei teorinės literatūros analizės metodai, sisteminės bei loginės analizės metodai.
Europos anglies ir plieno bendrijos, 1957 m. Europos ekonominės bendrijos ir 1957 m. Euratomo steigia­mosios sutartys (toliau - Sutartys) ir sudaro tą pirmi­nį konstitucinį pagrindą ES veikti savo vardu. Nors nėra taisyklės, aiškiai draudžiančios priimti kokią tei­sės normą, kurios neaprėpia Sutartys, visuotinai pri­pažinta, kad pagal Europos Bendrijos1 (EB) sutarties 3 ir 249 (189) straipsnių sąlygas bet kokią Bendrijos teisės normą privaloma pagrįsti Sutarties nuosta­tomis. ES kompetencija apmokestinimo srityje labai ne­vienalytė, nes EB sutartyje įtvirtintas nevienodas tei­sinis pagrindas valstybių narių tiesioginiams ir ne­tiesioginiams mokesčiams derinti. Štai EB sutarties 93(99) straipsnis suteikia Tarybai teisę priimti teisės aktus, reikalingus apyvartos, akcizo mokesčiams ir kitokioms netiesioginio apmokestinimo formoms su­derinti. Vadinasi, valstybės narės labai aiškiai pritarė ES kompetencijai reglamentuoti tokius valstybių na­rių mokesčius kaip PVM, akcizai ar muitai.
Aiškaus teisinio pagrindo (analogiško EB su­tarties 93(99) straipsniui), leidžiančio Tarybai su­derinti ir tiesioginius mokesčius, EB sutartyje nenu­statyta. Valstybės narės sąmoningai vengė perleisti ES kompetenciją tiesioginio apmokestinimo srityje šiuo atžvilgiu siekdamos dar išlaikyti savo suvere­nitetą. Kadangi tokia politika lėmė didelius verslo sąlygų skirtumus valstybėse narėse, tiesioginis ap­mokestinimas jose buvo pradėtas derinti tomis teisi­nėmis priemonėmis, kurios buvo skirtos kitoms sri­tims suderinti.
Pavyzdžiui, EB sutarties 94(100) straipsnis pasi­rodė esąs labai naudingas derinant teisės aktus tada, kai pati...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!