Didžiausias ir svarbiausias valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai. Įvairių mokesčių pagalba apmokestinama tam tikras veiklos rūšis, reglamentuodama mokesčių mokėjimo tvarką, valstybė gali įtakoti ekonominę ir socialinę šalies gerovę.
Keičiantis šalies ekonominei ir politinei sistemai, mokesčių sistema taip pat turi keistis. Dabartinis ekonominių ir socialinių reformų etapas Lietuvoje reikalauja, kad būtų vykdoma tokia mokesčių politika, kuri atitiktų ekonomikos raidos gaires ir būtų perspektyvi, skatintų verslą, padėtų kelti gyventojų perkamąją galią. Tačiau garantuojant įplaukų į valstybės iždą stabilumą, mokesčiai neturėtų būti didinami. Dabar veikiantys mokesčių įstatymai neadekvatūs Lietuvos ekonominei situacijai ir realioms galimybėms. Esama mokesčių sistema neskatina gamybos, didėja juridinių asmenų įsiskolinimas iždui, daug įmonių stabdo savo veiklą.
Lietuvos mokesčių sistema dar tik kuriama. Atgavus nepriklausomybę bei keičiantis šalies ekonominei situacijai, mokesčių sistema taip pat neišvengiamai turi keistis.
Lietuvai iškovojus nepriklausomybę šalyje finansinis stovis buvo sunkus. Besikuriančiai valstybei reikėjo pinigų. Problema buvo iš kur jų gauti. Visose valstybėse karui pasibaigus buvo labai dideli mokesčiai. Tiems mokesčiams surinkti reikėjo turėti didelį ir efektyvų finansinį aparatą. Įvesti mokesčius nuo pajamų Lietuvoje buvo labai sunku, nes jokio jų surinkimo bei kontrolės aparato nebuvo, o jam sukurti reikėjo daug laiko.
Per pirmuosius dvejus nepriklausomybės metus, kol padėtis buvo nestabili, kol šalis neturėjo savo valiutos, ji daug nuosekliai ir kryptingai dirbo kuriant mokesčių sistemą.
Lietuvos biudžeto pajamų struktūroje žymią vietą užėmė mokesčiai ir rinkliavos. Tuo metu metinės iždo pajamos svyravo nuo 250 iki 300 mln. Lt. Netiesioginiai mokesčiai (muitai, akcizai), valstybės įmonių turto ir kapitalo pajamos bei tiesioginiai mokesčiai (žemės, nekilnojamo turto, verslo plano mokesčiai, darbo pajamų mokesčiai) buvo svarbiausios Lietuvos iždo pajamos. 1923-1939m. mokesčiais gauta 53-66 proc. iždo pajamų.
Svarbiausi tiesioginiai mokesčiai buvo valstybinis žemės mokestis. Jo metinės įplaukos sudarė 13-20mln. Lt. per metus, t.y. 33-55 proc. visų tiesioginių mokesčių pajamų.
Pagrindiniai asmeniniai mokesčiai buvo palikimo ir darbo pajamų mokestis. Pastarąjį mokestį nuo 1932 metų liepos mėn. 1d. turėjo mokėti visi Lietuvos piliečiai...
Šį darbą sudaro 7510 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!