Mokesčiai ir jų rūšys

Prieš šešis tūkstančius metų vykstant karams reikėjo daug pinigų, kuriuos valdžia sukaupdavo, imdama mokesčius. Karams pasibaigus, mokesčių ėmimas paprastai nenutrūkdavo. Tačiau ankstesniais laikais nebuvo vientisos valstybės mokesčių sistemos. Dažniausiai buvo imamos duoklės natūra ar pinigais. Mokesčiai nuo duoklių atsiskyrė viduramžiais, suteikus Europos stambiesiems žemvaldžiams privilegijas (atleidimą nuo prievolės). Šiuo atveju duokles imdavo žemvaldžiai iš savo valdinių, o mokesčiai buvo mokami į valstybės iždą. Iš pradžių tai buvo daroma natūrine forma, kuri vėliau, plėtojantis piniginiams santykiams, įgavo piniginę formą .
• piliečio išsipirkimas nuo tolimesnio valstybes "kėsinimosi" į jo turtą.
Hobbes mokesčius dar vadino piktosios ramybės, arba taikos, kaina.
1. Visi valdiniai turi dalyvauti valdžios išlaikyme proporcingai tam pelnui, kurį kiekvienas gauna, būdamas valstybės globoje.
2. Mokesčio dydis turi būti tvirtas (griežtai nustatytas) ir kiekvienam mokėtojui aiškus.
3. Mokesčių mokėjimas turi būti patogus, t.y. renkamas tinkamiausiu mokėtojui laiku ir būdu.
4. Mokesčių surinkimo sąnaudos turi būti kuo mažesnės (mokesčių pigumas).
Iki šiol žinomiausios mokesčių teorijos yra šios:
l. Mokesčiai - apmoka už vyriausybės teikiamas paslaugas.
2. Mokesčiai - ekonomikos stabilizavimo priemonė.
3. Mokesčiai - pajamų išlyginimo įrankis.
Pirmosios teorijos šalininkai įrodinėja, kad mokesčiai yra kaip atlyginimas už šalies vyriausybės politinę, ekonominę bei socialinę veiklą. Pirmieji šią mokesčių teoriją propogavo A.Smitas ir D.Rikardas. Po Antrojo pasaulinio karo apie mokesčius panašiai aktyviai samprotavo Dž.Bjukanenas ir Dž.Hiksas bei kiti mokslininkai. Jie manė, kad valstybė įgyvendina savo politiką, atsižvelgdama į visų gyventojų interesus, o mokesčiai yra kaina už vyriausybės veiklą, vidinę ramybę ir saugumo garantiją.
Pagal teoriją 'Mokesčiai - ekonomikos stabilizavimo priemonė" pateisinama apmokestinimo netolygumas ir siekiama mokestinėmis priemonėmis didinti ekonomikos augimo tempus bei pertvarkyti visuomeninės gamybos struktūrą. Šios mokesčių teorijos pradininkas yra ekonomistas Dž. Keinsas, išdėstęs savo koncepciją 1936 m, išleistoje knygoje. Jo manymu, šalies ekonomika negali pati savęs reguliuoti. Jis teigia, kad siekiant sureguliuoti paklausą su pasiūla, reikia mažinti mokesčius tiems rinkos veikėjams, kurie gamina deficitinę produkciją, teikti jiems lengvumus kreditus ir didinti mokesčius tiems...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!