Pajamų ir pelno mokesčių objektai, tarifai, apskaičiavimo metodika ir įtaka subjektui

Įvadas Atkūrus nepriklausomybę, 1990 metais Lietuvai iškilo būtinybė transformuoti šalies ūkį iš planinės - ko­mandinės ekonomikos į rinkos ekonomiką.. Pirmasis žingsnis - pertvarkyti mokesčių sistemą - ji buvo kuria­ma iš naujo. Lietuvos mokesčių sistema formavosi kartu su kitomis ekonomikos reformomis - keitėsi nuosavybės formos, kainodara, bankų sistema, pinigų ir kredito stra­tegija ir kt. Daug tarptautinių organizacijų, vakarų vals­tybių specialistų teikė patarimus dėl mokesčių reformos. Tačiau įvairių šalių ekspertai neturi vienos nuomonės dėl gyventojų pajamų apmokestinimo dydžio. Palyginti per trumpą laiką buvo pakeista dauguma mokesčių įstatymų, nutarimų, aiškinamųjų raštų. Dėl to mokesčių sistema tapo gremėzdiška ir sunkiai supranta­ma. 1998 metais mokesčių sistemą "gerai" vertino 4,5 procentai, “patenkinamai” 54,7 procentai, "blogai"- 40,7 procentai įmonių vadovų ir savininkų [21]. Pajamų ir pel­no mokesčių klausimais yra rašę Lietuvos ir užsienio mokslininkai ir specialistai, kaip: B.Bracewel, K.Lukaševičius, V.Gronskas, P.Navikas, J.Vėlyvis, G.M.Pajuodienė, B.Šapyro, N.Tideman, K.Valužis, E.Leontjeva, L.Jehle. Labai daug mokslininką ir gamybininkų disku­sijų šukele Barri o Bracewellio (Milnes). Lietuvos laisvo­sios rinkos instituto (I.LRI), N.Tidemano pasiūlymas pa­naikinti pajamų ir pelno mokesčius, nes tai esą žalingiau­si mokesčiai Lietuvoje dėl daugiaaukščio apmokestinimo, painaus apskaičiavimo, brangaus administravimo, dideliu tarifų, nesunkaus mokesčių mokėjimo išvengimo ir kt.[7;8]. Straipsnio autorė pakankamai išsamiai ir argumentuotai pasisako prieš pajamų ir pelno mokesčių pa­naikinimą, nes netikslinga prarasti esamą pastovų iždo šaltinį ir nurodo daug šių mokesčių tobulinimo galimy­bių. Straipsnyje analizuojami pajamų ir pelno mokesčių trūkumai, jų nemokėjimo priežastys ir tobulinimo gali­mybės. Tyrimo objektas. Pajamų ir pelno mokesčių objektai, tarifai, apskaičiavimo metodika ir įtaka subjektui. Straipsnio tikslas. Atskleisti pajamų ir pelno mokesčių trūkumus bei privalumus, numatyti šių mokesčių tobulini­mo galimybes perspektyvoje. Tyrimo metodika. Analizuojant pajamų ir pelno mo­kesčių trūkumus, prognozuojant šių mokesčių tobulinimo galimybes, naudotas monografinis, loginės analizės, sinte­zės metodas, mokesčių praktikos studija, patirties apiben­drinimas, analogijų taikymas, statistinių duomenų įverti­nimas. Pajamų ir pelno mokesčių raida Lietuvos mokesčių sistemos reforma buvo pradėta 1990 m. birželio 26 dieną, priėmus LR valstybinės mo­kesčių inspekcijos įstatymą. 1990 m. liepos 31 dieną priimtas LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstaty­mas, pakeitęs anksčiau galiojusį mokestį už pagrindi­nius fondus ir laisvo pelno likučio mokestį. Priimti už­sienio investicijų, mažų įmonių įstatymai. Nustatytas pelno mokesčio tarifas 35 procentai apmokestinamojo pelno. Nuo 1991 m. liepos 1d, tarifas sumažintas iki 29 procentų, o nuo 1993 m. liepos 1d. pelno daliai, panau­dotai investicijoms, tarifas sumažintas iki 10 procentų. Iki 1997 m. balandžio l d. daug lengvatų turėjo užsienio investicijos, vietiniai investuotojai lengvatų neturėjo, ir tuo įteisintos skirtingos apmokestinimo sąlygos mokes­čių mokėtojams. Nuo 1997 m. apmokestinamos naujos veikios kryptys (užsienio valstybių įmonių gautos paja­mos, loterijas rengiančių įmonių pajamos). LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas daug kartų pildytas, keistas. Nuo 1998 m. liepos 2d. įteisinta galimybė nuostolius perkelti ne trejus, bet penkerius metus, pel­nas,. panaudotas investicijoms, - neapmokestinamas. Nuo 2000 m. sausio l d. pelno mokesčio tarifas - 24 procentai 1990 m. spalio 5 diena priimtas LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas vietoj galiojusio gyventojų pajamų mokesčio įstatymo. Asmeninės pajamos apmokestinamos visame pasaulyje ir sudaro 10-15 pro­centų BVP, biudžeto mokestinėse pajamose - apie 30 pro­centų. Nors įstatymas ir laikinas, bet jau keliolika kartų keistas ir papildytas. Pajamos, susijusios su darbo santy­kiais, iki 1994 m. gegužės l d. buvo apmokestintos dife­rencijuotu tarifu nuo 10 iki 33 procentų. Nuo gegužės 1d. pereita prie bendro 33 procentų tarifo. Fizinių asmenų pa­jamos ir įregistruotos komercinės -ūkinės veiklos apmo­kestinamos labai nevienodai. Individualios, personalinės įmones moka pajamų mokestį LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Individualios įmonės, skirtingai negu juridinės įmonės, įplaukas regist­ravo tik vienu pinigų principu, t. y. produkcija, prekės ir paslaugos buvo laikomos parduotos, už jas gavus pinigus. Todėl pajamų mokesčio deklaracijoje įplaukos už parduo­tas prekes vadinamos bendrosiomis įplaukomis. O sąnau­dos šiose įmonėse registruojamos duomenų kaupinio būdu, neatsižvelgiant į pinigų išleidimo momentą. 1998 m. rugsėjo 29 d. LR Seimas priėmė LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laiki­nojo įstatymo pataisas, įteisinančias dar vieną bendrųjų įplaukų pripažinimo būdą - pajamų uždirbimo momentą. Nuo 1999 m. sausio l d. LR fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinuoju įstatymu apmokestinami gauti divi­dendai ir akcijų, obligacijų bei kitų vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos. Dividendai apmokestinami 29 proc. tarifu, - akcijų, obligacijų ir kitų vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamos (išskyrus reinvestuotas į verty­binius popierius), viršijančios 12 PNM per metus, apmo­kestinamos 15 proc. tarifu. Akcijų, obligacijų bei kitų ver­tybinių popierių vertės padidėjimo pajamos - tai pajamos, gautos iš vertybinių popierių pardavimo ar kito perleidimo nuosavybėn ir įsigijimo kainų skirtumo. Vertybinių popie­rių įsigijimo kaina - tai išlaidos, patirtos įsigyjant vertybi­nius popierius, įskaitant sumokėtą komisinį atlyginimą bei mokesčius (rinkliavas), susijusias su jų įsigijimu. Vertybi­nių popierių pajamos - tai pajamos, gautos juos pardavus. Bet vertybinių popierių pajamos apmokestinamos ir nega­vus pajamų. Jeigu didinamas įstatinis kapitalas - fiziniams asmenims padidinama turimų akcijų nominali vertė arba didinamas jų skaičius,- tai šie asmenys, nors ir negavę už tas akcijas pinigų, yra priversti mokėti 20 proc. fizinių as­menų pajamų mokestį. Nuo 1999 m. sausio I d. svarbus pakeitimas įteisintas JAPM 8 straipsnio 8 dalyje. Čia teigiama, kad juridinių asmenų, kurių bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį neviršija l mln. litų ir vidutinis sąrašinis darbuotojų skai­čius neviršija 50 žmonių, apmokestinamajam pelnui tai­komas 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Atrodo, kad ši įstatymo pataisa sumažino pelno mokesčio tarifą. Bei ma­žos įmonės, kurių bendrosios pajamos per mokestinį lai­kotarpį neviršijo 500 tūkst. litų. vidutinis darbuotojų skai­čius neviršijo 50 žmonių ir gamybinės veiklos pajamos sudarė ne mažiau kaip 2/3 realizacinių pajamų, iki 1999 m. sausio l d. pirmuosius 2 metus nuo įmonės įsteigimo nau­dojosi lengvatiniu 8.7 proc. tarifu. Jei įmonė nežada didinti pajamų ir darbuotojų skaičiaus, nuo 1999 m. sausio l d. mokesčio tarifas padidinamas iki 15 proc., tai )ra padidėjo 6,3 punktais. Iš pagrindų pakeistas LR juridinių asmenų pelno mo­kesčio įstatymo 12 straipsnis, kuris numato pelno mokes­čio avansinių mokėjimų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Jeigu praėjusiais mokestiniais metais bendrosios pajamos neviršijo 100 tūkstančių litų, įmonė einamaisiais metais neprivalo mokėti pelno avansinio mokesčio. Pelno avansi­niai mokėjimai skaičiuojami: už pirmus 4 mėnesius – pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokėta laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį; 5-o 12 mėnesių- pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiška apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Pajamų ir pelno mokesčių trūkumai Juridinių asmenų pelno ir fizinių asmenų pajamų mokesčiai, kaip pagrindiniai mokesčiai kuriais yra apmokestinamos gyventojų pajamos, turi labai daug trūkumų: dideli mokesčių tari skatina slėpti pajamas, nepagrįstai didinti išlaidas, pajamų pripažinimas, avansiniai pelno į pajamų mokesčių mokėjimai - tai valstybės kreditavimai tai papildoma našta mokesčių mokėtojui [4;6]. Didžiausia Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo yda yra netikslios, paini pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklės. Apmokestinamojo pelno apskaičiavimo pagrindas - bendrosios pajamos (tai realizavimo pajamų ir nerealizacinių pajamų sumai) remiantis pajamų ir sąnaudų pripažinimo apskaitoje tvarką, pajamos už parduotą produkciją ir atliktas paslauga registruojamos apskaitoje nepriklausomai nuo jų gavimi laiko kaupimo principu. Produkcija laikoma parduota, išrašomas pardavimo dokumentas (sąskaita - faktūra, PVM sąskaita - faktūra). Pinigai negauti, o pajamos kaupiamos ir turi būti mokamas pelno mokestis. Tai papildoma našta įmonei. Užuot šiuos pinigus panaudojusi, įmonė turi jas atiduoti valstybei. Dividendų ir akcijų, obligacijų bei kitų vertybini popierių vertės padidėjimo pajamų apmokestinimas - mokesčių naštos perkėlimas galutiniams vartotojams. Kartu su šiuo apmokestinimu mažėja gyventojų pirkimo pajėgumas. Neišvengta gyventojų pajamų dvigubo apmokestinimo. Gyventojas už gautas jau apmokestintas darbo pajamas, dividendus pirks jam reikalingas PVM, akcizais apmokestinamas prekes. Dividendų ir akcijų, obligacijų bei kitų vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamų; apmokestinimas - tai mokesčių bazės išplėtimas; kartu turėtų mažėti kitų mokesčių tarifai. Lietuvoje išvengia dividendų dvigubo apmokestinimo tokiu būdu: įmonė sumoka pelno mokestį nuo apmokestinamo pelno, o vė­liau mokesčio, tenkančio dividendams, suma mažina praėjusio laikotarpio pelną. Šis mokestis išskaičiuojamas metams pasibaigus (kai išmokami dividendai), o pelno mokestis buvo mokamas avansu visus metus. Valstybė, apmokestinusi investicijas nuliniu tarifu, įvedė apmokestinimą akcijų, išduodamų fiziniams asmenims, kapitalizuojant pelną. Užsienio šalių juridinių asmenų apmokestinimas sprendžiamas priklausomai nuo dividendų apmokestinimo, jų dvigubo apmokestinimo mažinimo. Šiuo požiūriu yra šios apmokestinimo sistemos [17;p.25-26]: 1. Klasikinė sistema, kuri numato dvigubą dividendų -apmokestinimą. 'Korporacijų "pelnas, skirtas divi­dendams išmokėti, apmokestinamas 2 kartus - kor­poracijų ir akcininkų lygia (JAV, Liuksenburgąs, Olandija, Šveicarija, Belgija); 2. Dvigubo apmokestinimo sumažinimas korporacijų : lygiu, kai pelnas, išmokėtas dividendais, apmokes­tinamas žemesniu tarifu, arba atleidžiama nuo ap­mokestinimo (Švedija, Ispanija, Islandija); 3. Dvigubo apmokestinimo sumažinimas akcininkų lygiu, kai suteikiamas mokestinis kreditas (Prancūzija, Airija, Didžioji Britanija), ir dalinis dividendų atleidimas nuo mokesčių (Austrija, Kanada, Danija, Portugalija); 4. Dvigubo apmokestinimo pašalinimas - korporacijų lygiu, kai pelnui, skirtam dividendams išmokėti, taikomas nulinis mokesčio tarifą, ir akcininkų lygiu, kai suteikiamas mokestinis tarifas. Apskaičiuojant apmokestinamąjį rezultatą, iš bendrųjų pajamų atimamos ir išperkamosios nuomos būdu įsigyto ilgalaikio materialinio turto remonto sąnaudos, jeigu per mokestinį laikotarpį jos neviršijo 50 proc. šio turto įsigiji­mo vertės. Jei remonto vertė viršija nurodytą dydį arba jei atliekami minėto turto rekonstravimo darbai, tai remon­tuoto ar rekonstruoto turto įsigijimo vertė didinama visa remonto ar rekonstravimo darbų verte. Norint apskaičiuoti kiekvieno remontuojamo ar rekonstruojamo objekto remonto ar rekonstravimo išlaidas, reikės šias išlaidas ap­skaityti pagal kiekvieną remontuojamą ar rekonstruojamą objektą. Vadinasi, buhalteris turės daugiau papildomo dar­bo, ir apskaita taps dar sudėtingesnė. Nevienoda bus ir nuomojamo turto įsigijimo vertė, kadangi įmonės, pirkda­mos vienodą objektą iš skirtingų pardavėjų, įsigis jį skirtinga kaina. Indeksuojant tokį vienodą turtą, kai skirtinga įsigijimo vertė, į sąnaudas bus įtrauktos jau padidėjusios dėt indeksacijos leistinos remonto išlaidos. Lietuvos mokesčių politika skatina naujas investicijas. Ši lengvata yra tik dalinė. Investicija nelaikomas lengvųjų automobilių įsigijimas yra neargumentuotas ir nepagrįstas.. Žemės ūkio įmonės pelno negauna arba jis labai mažas, todėl pasinaudoti investicijų apmokestinimo nuliniu tarifu, negali. Žemės ūkio produkciją gaminančių juridinių asmenų ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių specializuotų įmonių pel­no mokesčio tarifas - 10 proc. apmokestinamojo pelno (Vyriausybė kasmet atleidžia nuo šio mokesčio). Jeigu že­mes ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui dalis reali­zavimo pajamose mažesnė kaip 50 proc., pelnas apmokes­tinamas 24 proc. tarifu (atėmus investicijoms panaudotą pelną). Tai, žinoma, neskatina kaimo žmonių užsiimti kita veikla. O ir žemės ūkio kooperatyvai, perdirbantys savo narių supirktą žemės ūkio produkciją, privalo sumokėti 24 proc. nuo apmokestinamojo pelno. Pagal LR fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą žemės ūkio produkciją gaminančių ir paslaugas žemės ūkiui teikiančių ūkinių bendrijų, individualių (personalinių) įmonių, kurių įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas bendrose realizavimo įplaukose sudaro daugiau kaip 95 proc., pajamos mokesčiu neapmokesti­namos. Jeigu įplaukos už realizuotą žemės ūkio produk­ciją ir Žemės - ūkio paslaugas bendrose realizavimo įplaukose sudaro nuo 75 iki 95 proc. pajamos apmokestina­mos 5 proc. tarifu. Jeigu įplaukos už realizuotą žemės ūkio produkciją ir žemės ūkio paslaugas bendrose reali­zavimo įplaukose sudaro nuo 65 iki 75 proc., pajamos apmokestinamos 10 proc. tarifu. Kitais atvejais imamas 24 proc. pajamų mokestis ( investicijos neapmokestina­mos). LR Žemės ūkio ekonominių santykių valstybinio re­guliavimo įstatyme apibrėžta "žemės ūkio subjekto" są­voka - tai “ūkininkų ūkiai”, Žemės ūkio bendrovės ir kitos įmonės, įregistruotos LR įstatymų nustatyta tvarka, taip pat ir kiti žemės ūkio paskirties žemės naudotojai, gami­nantys prekinę žemės ūkio produkciją. Metinės įplaukos iš prekinės žemės ūkio produkcijos ir paslaugų žemės ūkiui realizavimo turi sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų"[12]. Finansų ministerija "žemės ūkio subjekto" veiklą susiaurino, tai įvertindama pagal Eko­nominės veiklos rūšių klasifikatorių. Buvusios žemės ūkio bendrovės, kooperatyvai virto perdirbamosios pra­monės, transporto, prekybos ir kitokios veiklos įmonė­mis, dėl ko prarado žemės ūkiui teikiamas lengvatas. Ūkininkų ūkiai ir kiti individualūs ūkiai nelaikomi ūkio subjektais, jie augina ir realizuoja žemės ūkio produk­ciją kaip fiziniai asmenys. Todėl pagal LR fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymą ūkininkai yra atleisti nuo pajamų mokesčio už pajamas, gaunamas, pardavus savo ūkyje užaugintą produkciją. Jeigu ūkininkas verčiasi kita veikla, jis turi įregistruoti įmonę ir mokėti pajamų mo­kestį įstatymo nustatyta tvarka arba įsigyti tai veiklai pa­tentą. Čia neatsižvelgiama į tai, kad žemės ūkio veikla yra sezoninė ir, užsiimant laisvu nuo žemės ūkio laikotarpiu kita veikla, būtina atsižvelgti į mokesčių lengvatas. Taip galėtų būti išspręstas nedarbas kaime. Iš dalies neteisingi pelno mokesčio avansiniai mokėji­mai, kurie apskaičiuojami iš praėjusio laikotarpio duome­nų. Susidaro situacija, kai negaunama pinigų už parduotas prekes, o mokestis turi būti apskaičiuojamas ir mokamas per metus nes, išrašius pardavimo dokumentus, pripažįs­tamos pajamos, o ne gauti pinigai. Mokesčių nesumokėjus, skaičiuojami delspinigiai. Tokia situacija verčia naudoti kreditus, o kartu atsiranda papildomų išlaidų palūkanoms, kurių dydį veikia daugelis faktorių. Paprasčiausias pavyz­dys - Lietuvos įmonių santykiai su Rusija. Rusijos 1998-1999 m. ekonominės krizės neigiami pokyčiai pasireiškia ir finansų srityje. Todėl, sutrikus atsiskaitymams, neišven­giama įtakos ir Lietuvos įmonių finansams, o kartu ir Lie­tuvos finansų sistemai. Pinigai negauti, o pajamos pripa­žįstamos, ir skaičiuojami mokesčiai; šie nesumokami — skaičiuojami delspinigiai, įmonė, nesumokėjusi mokesčių, turi pateikti dokumentus, įrodinėti, kad tai įvyko ne dėl jos kaltės. Ji turi apsiginti pati. Netinkami pelno mokesčio avansiniai mokėjimai (jie yra netgi žalingi) toms įmonėms, kurių einamųjų metų pelnas sumažėjo, palyginti su užpraejusiais ir pra­ėjusiais metais. Toks mokesčio mokėjimas neatitinka įmonės realios padėties - realių rezultatų. Žinoma, įmo­nės gali pelno avansinį mokestį mokėti pagal apskai­čiuotą tų metų kiekvieno mėnesio pelno mokesčio sumą. Tai bus ne pelno mokesčio avansiniai mokėjimai, o pel­no mokestis pagal veiklos rezultatus. Bet šis mokesčio mokėjimo pasirinkimas ypač netinkamas didelėms įmo­nėms, kadangi sunku tiksliai apskaičiuoti kiekvieno mė­nesio pelną ir pelno mokesčio apyskaitą pateikti bei mokestį sumokėti iki kito mėnesio penktos darbo die­nos. Toks mokesčio mokėjimas pagal faktiškus rezulta­tus ypač apsunkintų buhalterių darbą, nes JAPM 15 straipsnis numato atsakomybę už neteisingą pelno mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą. Ypač neteisingas avansinis pelno mokesčio mokėjimas žemės ūkio įmonėse. Vyriausybė nustatė atsiskaitymo ter­minus už supirktą žemės ūkio produkciją, ir šie terminai yra labai ilgi. Nors pinigai bus ilgai negauti, pelno mokes­tis turi būti mokamas avansu. Mokesčių mokėtojai įvairiais būdais stengiasi ne­mokėti mokesčių. Vienas iš būdų yra lengvatą gavimas, kitas - sąnaudų didinimas, o trečias - iš viso nemokėli mokesčių - jų išvengti. Vienas iš mokesčių sistemos trūkumų ir yra jų lengvatos. Informacija apie tai, kiek dėl lengvatų praranda iždas, tiesiogiai nerenkama ir ne­analizuojama. Mokesčių lengvata dažniausiai apibrė­žiama kaip Vyriausybes nuolaida, taikoma mokesčiu mokėtojams, mokestinei bazei, mokesčių normai, tam tikro konkretaus tipo mokesčių dydžiui, palyginti su tuo, ką numato mokesčių įstatymai. Mokesčių lengvatos yra Įteisintos ir kai kuriuose įstatymuose. Mokesčių leng­vatų vaidmuo priklauso nuo to, kokia našta slegia mo­kesčių mokėtojus. Kuo didesnė mokesčių našta, su­prantama, didesnis poreikis lengvatoms. Esant mažai mokesčių naštai, tokio poreikio mokesčio mokėtojams nėra, nes mokesčius sumokėti nesunku. Daugumoje už­sienio šalių dažniau mokesčiai mažinami, negu įveda­mos konkrečios mokesčių lengvatos. Užsienio šalių mokslininkai konstatuoja, kad konkrečios mokesčių lengvatos turi daugiau trūkumų negu pranašumų. Pelno mokesčio arba jo dalies išvengti nesunku. "Kuo didesnis mokestis, tuo labiau apsimoka jo vengti. Rizika tampa naudinga - tokie rizikos dėsniai. Mokesčio mažinimas didinant sąnaudas yra prieinamas ir realus būdas, nes pagaminti pigesnę prekę darbo našumo ar sąnaudų mažinimo keliu įmonėms neapsimoka, kadangi didele pelno dalį reikės atiduoti mokesčių mo­kėjimais. Siekti didesnio darbo našumo, didesnių darbo pajamų, didesnio pelno neskatina pati mokesčių sistema. Stengtis neverta. Pelno, pajamų mokesčiai daro žalą ekonomika, ir ši žalą akivaizdi; riboja įmonių kūrimą, nes dideli mokesčiai riboja apsisprendimą įmones kurti; neskatina dirbti, o kartu - taupyti ir investuoti; dideli administravimo kaštai, Didelės baudos, jų nediferencijavimas, veda įmones prie bankroto, įmonė, sumokėjusi dideles baudas, neturi pinigų veiklai tįsti, ir priversta bankrutuoti. Lietuvoje fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatyme laikomas proporcinis pajamų apmokestinimo principas, kai tuo tarpu kitose šalyse dažniausiai taikoma progresinė apmokestinimo sistema. Dėl proporcinio pajamų apmokestinimo nukenčia mažas ir vidutines pajamas gau­nantys asmenys -jiems mokesčių našta didelė,- o apsau­gomi daug uždirbantys asmenys. Tuo proporcinis pajamų apmokestinimo principas užtikrina horizontalų mokesčio teisingumą, bet nepakankamai užtikrina vertikalų. Išsivysčiusiose rinkos šalyse laikomas individualus pajamų apmokestinimas (Vokietija, Airija, JAV) ir šei­mos pajamų apmokestinimas (Danija, Kanada, Suomija. Graikija), o kai kuriose šalyse numatytas kombinuota; apmokestinimas (Norvegija). Pajamos apmokestinamos pagal mokėtojo nurodyta sumą. Šalyse su individualaus apmokestinimo sistema numatyta teisė vienam iš sutuokti­nių pasinaudoti kito sutuoktinio nepasinaudotomis leng­vatomis. Per pastaruosius du dešimtmečius išryškėjo individualių pajamų apmokestinimo tendencija (Švedija. Austrija, Olandija, Suomija, Italija). Lietuvos gyventojų pajamų apmokestinimo tobulinimas Lietuvos mokesčių sistema galėtų būti keičiama dvi kryptimis. Vieni autoriai siūlo tobulinti mokesčių sistema daugiau praktiškai (tai pramonininkai, verslininkai), statant visos mokesčių sistemos viršutinės ribos dydį, būtų galima užtikrinti tam tikras garantijas, mažinant t kesčių normatyvus, išplečiant apmokestinimo bazę neapmokestinant užsienio investicijų. Kiti autoriai numato daug platesnio masto reformą - iš viso panaikinti pelno mokestį, kaip ekonomikos augimo stabdį, sukurti stabilia paprastą, aiškią mokesčių sistemą. Už pelno mokesčio panaikinimą pasisako LLRI ir teigia, kad pelno mokestis turi šiuos trukumus: - pelno mokestis mokamas avansu nuo planuojamo pelno dydžio, todėl įmonės nuolat kredituoja biudžetą, - neskaidri sąnaudų pripažinimo tvarka, todėl ginčytina apmokestinimo bazė, apmokestinamas ne tik pelnas, bet ir sąnaudos; - nepagrįsta bei daug darbo reikalaujanti amortizacijos apskaičiavimo tvarka; - reinvestuotas pelnas, kuriam taikomas lengvatinis tarifas, apibrėžtas itin siaurai, dalis investicijų ap­mokestinama bendru tarifu; - dėl skirtingų pelno ir pajamų mokesčio tarifų, taip pat dėl gausybės lengvatų legaliai išvengiama mo­kesčio, todėl jis neatlieka pagrindinės fiskalinis funkcijos, o tampa reguliavimo - ir neteisingos konkurencijos įrankiu; - dvigubos ir sudėtingos apskaitos procedūros di­dina mokesčių apskaičiavimo, mokėjimo ir admi­nistravimo kaštus, mokestis tampa visai neefek­tyvus; - pelno mokestis neturi ekonominio pagrindo, apmo­kestinimo subjektas yra juridinis asmuo (teisinė fik­cija), nors jis turi savininkus, gaunančius iš jo veiklos pajamas, kurios ir galėtų būti apmokestina­mos. Pelno mokesčio destruktyvų pobūdį byloja ir tai, kad nesumokėti bei atidėti mokesčiai daugiau kaip du kartus viršija biudžeto įplaukas iš šio mokesčio. Virdžinijos politechnikos instituto ekonomikos pro­fesorius N.Tidemanas teigia, kad "pelno mokestis turi didelę perviršinę naštą, nes žmonės randa įvairiausių būdų sumažinti privalumus mokėti mokesčius, mažin­dami procesų ekonominį efektyvumą". Jie gali ne­kurti įmonių, mažiau dirbti, įmonių kapitalą formuoti iš paskolų, o ne iš akcijų, Milnes Ekonomikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis B.Bracevičius nurodo principinius argumen­tus už pelno mokesčio panaikinimą, tiesioginį ir netiesioginį mokesčio poveikį. Tiesioginis poveikis - tai, kad mo­kesčio mokėjimą galima perduoti į priekį nuo prekybininko klientui ir atgal. Netiesioginis poveikis - tai mokėtojo pa­dėties pablogėjimas, sumokėjus mokestį. Apmokestinant dividendus ir akcijų, obligacijų bei kitų vertybinių popierių vertės padidėjimo pajamas, pa­žeidžiamas mokesčių neutralumo principas, nes suda­romos sąlygos kreditų, akcijų ir draudimo rinkų sąlygos (palūkanos už indėlius bankuose, draudimo išmokos pajamų mokesčiu neapmokestinamos). Apmokestinus dividendus, nelygioje padėtyje mokesčių atžvilgiu atsi­duria individualios įmonės ir akcinės bendrovės. Indivi­dualios įmonės dividendų neskaičiuoja, o akcinėse ben­drovėse dividendai mokami, ir jie apmokestinami. Ekonomines, mokslinės literatūros studijos parodė, kad ne tik LLRI, bet ir daug mokslininkų, ekonomistų pa­sisako už pelno mokesčio panaikinimą. Profesorius N. Tidemanas teigia, kad Lietuva turėtų panaikinti pelno mo­kestį ir elgtis su įmonės pajamomis kaip su akcininkų pa­jamomis. Profesorius nurodo šiuos pelno mokesčio trūkumus: jie neskatina kurti įmonių, užuot taupus ir investavus, galima mažiau dirbti, galima pinigus investuoti kitose šaly­se, ten kurti įmones, kapitalą gali formuoti iš paskolų, o ne iš akcijų leidimo ( pajamos bus gaunamos ne pelno, o pa­lūkanų pavidalu). Apmokestinus dividendus, pajamos iš investicijų, susilygintų su pajamų, susijusių su darbo san­tykiais, apmokestinimu. Už pelno mokesčio panaikinimą pasisako ir Barris Bracewellis (Milnes). Jis teigia, kad Lietuvoje pelno mo­kesčio panaikinimas galėtų apsimokėti neieškant kitų fi­nansavimo šaltinių. Pelno mokesčio panaikinimo išlaidos - šio mokesčio įplaukos. Šios įplaukos bus surenkamos iš PVM, FAPM ir kitų mokesčių. Kokio nors mokesčio pa­naikinimas padidina kitų mokesčių mokestinę baze, bendra mokesčių našta sumažėja, sumažėja šešėlinės ekonomikos veikla, atsiranda daugiau dirbančiųjų. Įmonių pelno mo­kestis siūlomas panaikinti dviem etapais: - sumažinti ar panaikinti įmonių apmokestinimą, o įmonės pajamas apmokestinti baziniu tarifu; - panaikinti fizinių asmenų pajamų mokestį ir suma­žinti ar panaikinti įmonių pelno mokestį. Bet pelno mokestis nepanaikinamas dėl dviejų prie­žasčių: - pirma - vyriausybės išlaidos nuolat didėja ir mo­kesčio principas lieka antroje vietoje (nes pirmoje vietoje yra jokių principų nepaisantis naujų mokes­čių įplaukų šaltinių ieškojimas); • antra - pelno mokestis yra fiskalinės iliuzijos auka, nes įmonės yra juridiniai asmenys, o ne rinkėjai, to­dėl manoma, kad politiniu požiūriu įmonių pelno mokestis yra nepavojinga priemonė įplaukoms di­dinti, nepaisant visos jo daromos žalos. Kiti autoriai pasisako prieš pelno mokesčio panaiki­nimą ir teigia, kad, atsisakius pelno mokesčio, būtų su­ardyta kitų mokesčių bazė. Pelno mokesčio dalis biu­džeto mokestinėse įplaukose liudija, kad pelno mokes­čio vaidmuo yra dramatiškai sumenkinamas. Bet. "apmokestinant juridinių asmenų pajamas, tiesiogiai ar ne­tiesiogiai yra paliečiami fizinių asmenų, kurie vertina mokesčių sistemų efektyvumą ir palankumą verslo plė­tojimui, priima sprendimus dėl kapitalo investavimo, interesus". Mokslininkai kelia klausimą - ar galime atsisakyti pelno mokesčio apskritai, nekreipdami dėmesio, kur bus panaudotas neapmokestintas pelnas. Neapmokestintas pelnas gali turėti įtakos darbuotojų darbo apmokėjimo lygiui, nuo kurio priklauso ir fizinių asmenų pajamų bei socialinio draudimo įmokų apimtys, t.y. gali sukelti nepageidaujamas socialines pasekmes (gali pagilinti turtinę diferenciaciją, padidinti socialiai remtinų žmonių skaičių ir pan.). Kol neįgyvendinta reali socialinės apsaugos sistema, kurį laiką reikia atsisakyti pelno mokesčio panaikinimo idėjos. K.Lukaševičius siūlo įmones atleisti nuo pelno mokesčio, įvedant pelno mokesčio koeficientą (darbo užmokesčio augimo koefi­ciento ir darbo užmokesčio ir pelno santykio koeficiento sandauga). Tai paaiškinama tuo, kad įmonės, didindamos darbo užmokestį, sieks taip pat didesnio pelno ir, pasiekusios arba viršijusios šį normatyvą - pelno mo­kesčio koeficientą, būtų atleistos nuo pelno mokesčio. Kaip nurodo P.Navikas, pagrindinė mokesčių našta tenka piliečiams, gyvenantiems iš darbo pajamų (58 proc.), o piliečiams, gaunantiems pajamų iš versle nau­dojamo turto, našta mažesnė (32 proc.). Autorius nurodo, kad piliečių, gyvenančių iš darbo pajamų, našta per pen­kerius metus padidėjo 6 punktais, arba 11 proc., o verslo subjektų sumažėjo 12 punktų, arba 27 proc. Dažniausiai pelno mokesčio panaikinimas siejamas su investicijų problema ir šešėline ekonomika. Investi­cijas apmokestinus nuliniu tarifu, atrodytų, kad pelno mokesčio panaikinimo problema turėtų išnykti. Deja, taip nėra. Mokslininkai, politikai, taip pat LLRI nėra sumodeliavę šio mokesčio pakeitimo ekonominių ir so­cialinių pasekmių, ir pelno mokesčio panaikinimą sieja su Vakarų šalių pelno apmokestinimo siaurinimu.[5J. Valstybė, atsisakiusi Šių pajamų, jas turės kokiu nors būdu kompensuoti. Atrodo, kad valstybė vykdo mokesčių mažinimo politiką, bet, neapmokestinus investicijų, apmokestinamos akcijų pajamos. Panaikinus pelno mo­kestį, fizinių asmenų pajamos taps pagrindinis apmo­kestinimo objektas. Manoma, kad, panaikinus pelno mokestį ir apmokes­tinus tik dividendus, gali iškilti konfliktų tarp stambių ir smulkių akcininkų. Stambūs akcininkai gaunamas paja­mas (darbo užmokesčio forma) gali didinti iki jiems no­rimo dydžio, ir nebus suinteresuoti išmokėti dividendus, nes nebus poreikio. Smulkūs akcininkai bus suinteresuoti gauti dividendus, nes jų pajamos mažos. Šios pajamų apmokestinimo nelygybės būtų galima išvengti, jeigu paliekama pajamų dalis būtų ne dovanojama kapitalo savininkams, bet kapitalizuojama kaip valstybės dalis arba suteikiama jiems kaip mokestine grąžintina paskola, arba atitinkamai mažinamas darbo pajamų mokestis [15]. Manau, kad ir ateityje valdžia numato skriausti mažas ir vidutines pajamas begausiančius asmenis, o gins daug uždirbančių žmonių kišenes, Vyriausybė patvirtino Mokesčių teisinės bazės su­tvarkymo programą kurioje teigiama, kad ji bus pagrįsta mokesčių teisingumo, lygybės, neutralumo, aiškumo ir viešumo principais. Teisingumo principas reikalauja, kad visi piliečiai skirtų vienodą savo pajamų dalį valstybės funkcijoms- Daugelyje šalių didesnes pajamas gaunantys asmenys turi mokėti didesnius mokesčius- Lietuvoje -atvirkščiai: samdomi darbuotojai moka tris kartus dau­giau (26,8 proc.,), negu piliečiai, gaunantys pajamas iš versle naudojamo turto kapitalo (9.1 proc.). Vyriausybės mokesčių politika, palanki tik stambiems turto savinin­kams, nes numato apmokestinti tik vartojimui skirtas pa­jamas ir panaikinti kapitalo pajamų (pelno) mokestį. Kiekvienas litas, išleidžiamas duonai, pienui, drabužiams ir kitoms prekėms, apmokestinamas, o kapitalo pajamos, skirtos kaupimui, - neapmokestinamos. Tiek vargšas, tiek turtuolis, neatsižvelgiant į gaunamas pajamas, turi mokėti vienodai. Turtuolis visų gautų pajamų negalės išleisti dėl žmogaus ribotų asmeninio vartojimo fizinių galimybių, todėl bus priverstas kitas pajamas investuoti į verslą, kad didintų savo turtą ir gautų kapitalo pajamas. Manoma, kad panaikinus pelno mokestį ir padidinus vartojimui skirtų pajamų mokesčio tarifą iki 29 procentų, pablogės personalinių įmonių būklė. 1997 metais persona­linė įmonė uždirbo vidutiniškai 16 tūkst. litų, arba 1300 litų grynųjų pajamų per mėnesį. Personalinės įmonės savi­ninkai darbo užmokesčio negauna, todėl uždirbtos pajamos naudojamos jų šeimai išlaikyti. Panaikinus pelno mokestį, personalinių įmonių savininkai vietoje 15 ar 24 proc. turės mokėti 33 proc. pajamų mokestį. Praktinis mokesčių sistemos tobulinimas, mūsų nuo­mone, priimtinesnis dėl keleto priežasčių: - sumažinus mokesčių normas, mažesnes pajamas gaunantys asmenys bus saugesni, ir nebus pagrindo slėpti pajamas, kartu bus užkirstas kelias šešėlinės ekonomikos kūrimui; - pelno mokestį panaikinus, Lietuva pirmautų, nes iki šiol nė viena šalis šio mokesčio nepanaikino. Ne­aišku koks bus Europos Sąjungos požiūris į pelno mokesčio panaikinimą, nes Sąjungos šalyse pelno mokesčio tarifas gana aukštas. Lietuvos mokesčių sistemos stabilumą užtikrins mažesnės, bet pasto­vios pajamos; - skatina nedidelių įmonių korimą, nes gaunant mažą pelną, verslo pradžioje jis apmokestinamas žemu ta­rifu. Mūsų nuomone, panaikinti pelno ir pajamų mokesčių netikslinga, nes visos Europos Sąjungos šalys savo mokes­čių sistemą grindžia tiesioginiais ir netiesioginiais mokes­čiais bei progresiniu apmokestinimu, kadangi tai yra hu­maniškiau ir ekonomiškai naudingiau visuomenei: demok­ratiška, kai mažiau pajamų gaunantys asmenys moka pa­jamų mokesti mažesniu tarifu, o didesnes pajamas gau­nantys asmenys - didesniu tarifu. Fizinių asmenų pajamų mokestis galėtų būti diferen­cijuotas, nustačius atskirų pajamų intervalams progresines mokesčio normas. Pritariu habil. dr. B. Šapyro siūlymui nustatyti mažiausiaf tris mokesčio tarifų dydžius: mažiau­sioms, vidutinėms ir didžiausioms pajamoms [19]. Nusta­tyti neapmokestinamą minimumą, kuris atitiktų minimalią algą, užtikrinančią gyvenimo minimumą. Neapmokestina­mąjį minimumą taikyti ir smulkaus verslo įmonėms. Siū­lymas pereiti prie vienintelio PVM (panaikinus pajamų ir pelno mokesčius) neturi analogų pasaulinėje praktikoje. Šiam žingsniui nepritarė • TVF, nes turėtų būti mažesnis biudžeto deficitas. Nėra pasaulyje valstybės, kur mokesčių našta būtų perkelia gyventojams. Išvados l. Išanalizavus pelno ir pajamų mokesčių taikymą, atskleisti šie jų trūkumai: • įteisinus pajamų registravimą kaupimo princi­pu, valstybė kredituojama: pinigai negauti, o mokesčiai turi būti sumokėti. Tai papildoma našta įmonei, kai, negavus pinigų, mokestis; • dideli pajamų ir pelno mokesčių tarifai lengvatų poreikį, skatina nepagrįstai išlaidas, neskatina kurti įmonių, taupyti ir vestuoti. Nėra verslo pajamų ir pelno mol čių tarifų diferenciacijos, o tai naujų įmonių kūrimo; • pajamų ir pelno mokesčių administravinu labai brangus, o mokesčių mokėjimo išvemj nesunku - sudaromos sąlygos šešėlinės eki nomikos klestėjimui; • painus ir sudėtingas pajamų, pelno, taip pat mokesčių apskaičiavimas bei brangus jų ai ministravimas. Netikslinga panaikinti pajamų ir pelno mokesti nes jų neapmokestinimas gali turėti įtakos: • darbuotojų darbo apmokėjimo lygiui (indiv dualių įmonių savininkai ir stambūs akcinis kai pajamas vartojimui gali didinti iki jiem reikiamo dydžio); • turtinės diferenciacijos gilėjimui ( vargšai turtuoliai apmokestinami vienodais tarifais); • socialiai remtinų žmonių gausėjimui; • biudžeto pastovaus šaltinio praradimui; • Europos Sąjungos požiūriui (visose ES pelno mokestis išlikęs). Siekiant pajamų ir pelno mokesčių siūlome: • sumažinti pajamų ir pelno mokesčių taniai (didėtų legalios pajamos, į biudžetą patektą pastovūs mokesčiai, sumažini Šešėlinė eko­nomika); • nustatyti neapmokestinamąjį minimumą, ati­tinkantį minimalią algą, užtikrinančią gyve­nimo minimumą; • siekiant išspręsti nedarbą kaime, numatyti mo­kesčių lengvatas smulkiam verslui kaime (že­mės ūkis yra sezoninė šaka — tam tikrais sezo­nais žemės ūkio gamybinė veikla nevyksta); • sumažinti pajamų ir pelno mokesčių tarifus naujai susikūrusių įmonių pajamoms ir pelnui jų veiklos pradžioje. Mažesni mokesčių tarifai ypač pagerins naujai susikūrusių įmonių padėlį (dalį uždirbtų pinigų nereikės atiduoti mokesčių forma); • diferencijuoti fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifus keliais dydžiais pagal pajamų interva­lus. Minimali alga, užtikrinanti gyvenimo mi­nimumą, turėtų būti neapmokestinama.' Suma­žinus mokesčių naštą, mažesnes pajamas gau­nantys asmenys bus saugesni, nebus reikalo slėpti pajamas. Neapmokestinamąjį minimumą taikyti ir smulkaus verslo įmonėms; • pajamų ir pelno mokesčių tarifai turėtų būti vienodi;. • kiekvieno verslo tikslas - gauti pajamų ir pelno. Mokesčių sistemos stabilumą 'užtik­rinti mažesniais, bet pastoviais (taip pat ir pelno) mokesčiais; supaprastinti pajamų ir pelno, o kartu ir mokes­čių apskaičiavimą, mažinti jų administravimo išlaidas. Ar Mokesčių inspekcija taps verslo poflnere?//Mokesčių ži-nios.l999.Liep 12-18. . gneeivel B. Mokesčiųpotilika ir pu/irtu//LiUs 1996. Liepos 30. 3 Bnceml B. Mokesčių politika ir patirtis//Lit>s.l996.Kagp.l. 4 Ekonomikos augimą skatintų teisinga ir paprasta mokesčių siste- mall Apskaita ir kontrolė. 1 996.Saus.24. ii/

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!