Baltijos šalių pelno mokesčių sistemos bei jų lyginamoji analizė

Summary The taxation system in Lithuania takes up 20 various taxes. The order of taxation by certain taxes is established only by the corresponding taxation law or Resolution approved by the Government of the Republic of Lithuania or other legal act based on the taxation law. The present taxation system with many taxes and tax deductions, lots of differentiated trait’s and oblique calculation methods give presumption for the government to interfere into air! spheres of people's economic and even personal activity. Therefore, the costs of taxation administration have increased significantly, with amount to 500 million Lt. However, in concepts and regulations of the taxation systems approved by the Government, where the basic principles of new taxation law projects are stated, actually there is not a single principle declared by the government. For the new reformed taxation system to ensure the even distribution of load of taxes and effective use of the resources, to comply with the macroeconomic aims and serve them, and also to be easy and not expensive to administrate, it is suggested, first of all to refuse the profit tax and values added tax for the legal entities and instead introduce one integrated income tax. Then tax accounting, calculating and payment to the budget would simplify in the companies. By releasing managers and accountants of the companies from the huge and unnecessary paper work, up to 0.5 milliard and ignore of the monetary assets "Thrown away" could be saved. It is also suggested not to approve the new project law of income tax and property declaration for the inhabitants and to essentially amend and supplement the law of taxation administration. Basically, the whole legal taxation base should be reformed (by maximal liberalization). Only on the basis of scientifically grounded concept of taxation system reform it would be possible to avoid the mistakes and delusions of the reform. Santrauka Darbe nagrinėjamos apmokestinimo naštos problemos Baltijos šalyje. Finansinės krizės pasekmėms mažinti darbo tema tikrai aktuali. Apmokestinimo tam tikra mokesčiu tvarką nustato tik atitinkamas mokesčio įstatymas arba jo pagrindu priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, arba jo pagrindu priimtas kitas teisės aktas. Administruojant muitų ir socialinio draudimo mokesčius, taikomos tik Mokesčių administravimo įstatymo normos, reglamentuojančios mokesčio mokėtojo turto arešto tvarką. Visus išvardytus mokesčius, įmokas, rinkliavą ir kt. administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Pridėtinės vertės mokestį ir akcizus taip pat administruoja Lietuvos Respublikos muitinė, tačiau tik tiek, kiek muitinei pavesta pagal Lietuvos Respublikos muitinės kodeksą Pridėtinės vertės mokesčio ir Akcizų įstatymus. Taigi siekiant, kad nauja reformuota mokesčių sistema užtikrintų tolygų mokesčių naštos pasiskirstymą ir efektyvų išteklių panaudojimą, atitiktų makroekonominius tikslus ir jiems tarnautų o taip pat būtų nebrangiai ir lengvai administruojama, dabartinės gremėzdiškos ir neefektyvios mokesčių sistemos pagrindiniai esminiai pertvarkymai ir pakeitimai turėtų būti tokie: 1. Pirmiausia, reikėtų atsisakyti juridinių asmenų pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ir jų pagrindu įvesti vieną integruotą juridinių asmenų pajamų (įplaukų) mokestį. Įvadas Tyrimo duomenys rodo, jog nuo 1997 iki 2010 metų Lietuva pagal ekonominės laisvės lygį kilstelėjo tik per 2 pozicijas - iš 62 į 60 vietą. Tuo tarpu Latvija lentelėje pakilo iš 60 į 47 vietą. Geriausius rezultatus Baltijos regione ir vėl parodė Estija, šoktelėjusi iš 57 į 35 vietą. Per dvejus metus Estija pasistūmėjo aukštyn per 22 pozicijas, Latvija - per 13 pozicijų, o Lietuva - tik per 2 pozicijas. Lietuva lygiuojasi vienoje vietoje su šiomis šalimis: Haičiu, Malta, Nikaragva, Uganda ir Zambija. Lietuva reformas dažnai vykdo tik tiek, kiek reikalauja tarptautinės organizacijos, siekdama užsitikrinti jų paramą, tačiau retai mėgindama pakreipti jas verslui ir gyventojams naudinga linkme. Srityse, dėl kurių tarptautinių institucijų tiesioginė įtaka nėra didelė, Lietuvoje apskritai nereformuojamos: tai - sveikatos apsauga, pensijų sistema, švietimas, žemės ūkis. Be to, derėdamasi su Europos Sąjunga, neretai Lietuva mechaniškai perkelia ES reikalavimus į savo teisės aktus, ne visais atvejais įvertina jų pasekmes Lietuvos visuomenei ir kartais nepagrįstai suvaržo gyventojų ir verslo galimybes. Darbo objektas – Baltijos šalių pelno mokesčių sistemos ir jų lyginamoji analizė. Darbo tikslas – išanalizuoti Baltijos šalių pelno mokesčių sistemas padaryti jų lyginamąją analizę. Darbo tikslai ir uždaviniai. Analizuojant ir sisteminant mokesčių sistemą reglamentuojančius teisės aktus ES bei Lietuvoje, šiame darbe buvo keliami tokie uždaviniai: 1. pagrįsti mokesčių naštos tyrimo metodologinį aspektą; 2. nustatyti mokesčių naštos reglamentavimui darančius įtaką veiksnius ir apibrėžti jų poveikio savybes ir mastą; 3. apibrėžiami mokesčių naštos teoriniai principai ir turinys; 4. sistemiškai aprašomos mokesčių naštos vertinimo efektyvumą lemiančios sąlygos; Tyrimų metu daug dėmesio buvo skiriama Baltijos šalių mokesčių sistemoje vykstančių procesų ir Baltijos šalių mokesčių naštos institucinės struktūros analizei. Tyrimo metodai. Suformuluota mokslinė problema buvo sprendžiama Baltijos šalių kontekste, o tai ribojo praktinės patirties ir kiekybinių metodų taikymo galimybes. Dėl šios priežasties darbe vyrauja loginė ir palyginamoji analizė. Darbe naudojamasi teoriniais, praktiniais, analitiniais ir lyginamaisiais tyrimo metodais. Tiriant Baltijos šalių mokesčių naštos funkcionavimą ir jos plėtros perspektyvas, taip pat buvo atliekama statistinių duomenų analizė, sisteminama ir apibendrinama surinkta informacija vertinant Lietuvos mokesčių naštos tobulinimo perspektyvas. Mokslinis naujumas. Remiantis teoriniais mokesčių naštos tyrimais ir pripažintomis teorijomis, mokesčių sistemų ir jose vykstančių procesų lyginamąja bei statistine analize, Lietuvos mokesčių naštos institucinės struktūros tyrimais, šiame darbe: - pagrįstas tradicinio funkcinio požiūrio į mokesčių naštos tyrimus nepakankamumas nagrinėjant Lietuvos mokesčių sistemų transformavimo reiškinius. Siūloma naudoti institucinį požiūrį, kuris leidžia integruotai tirti ir vertinti skirtingo teisinio reglamentavimo poveikį Lietuvos mokesčių funkcionavimui. Darbo metodai – sisteminė ir loginė analizė, teisės aktu lyginamoji analizė. 1. Mokesčiai Baltijos šalyse 1.1. Bendra mokesčių našta Lietuvoje ir Europos sąjungos šalyse Kadangi iki šiol Lietuvoje nėra patvirtintos vieningos mokesčių naštos skaičiavimo metodikos, todėl įvairios institucijos, kaip Statistikos departamentas, Lietuvos laisvosios rinkos institutas, Tarptautinės audito ir mokesčių bendrovės skelbia skirtingus mokesčių naštos rodiklius. Taip pat trūksta informacijos, kaip Europos sąjungos šalys paskaičiuoja mokesčių naštos rodiklius, kokie mokesčiai yra įvertinami ir kurie ne.1 2009 m. balandžio 26 dieną Lietuvos verslo darbdavių konfederacijoje įvyko posėdis kurio metu Statistikos departamento prie LR Vyriausybės, Ekonomikos komiteto, Verslo plėtros, Socialinių reikalų ir darbo komiteto bei kitų institucijų darbuotojai aptarė problemas, susijusias su skirtingų mokesčių naštos ūkio subjektams skaičiavimu. Pasitarime buvo pažymėta, kad šiuo metu, apskaičiuojant mokesčių naštą, įvertinami tik LR įstatymais patvirtinti mokesčiai, o visi kiti verslininkams tenkantys mokėjimai, tokie kaip įvairios rinkliavos, mokesčiai už įvairius leidimus, pažymas, licenzijas, nekilnojamo turto mokestis yra neįvertinami, nėra bendro sąrašo, kuriame būtų aiškiai surašyta, kiek verslininkams tenka mokėti mokesčių. Verslininkams tenka mokėti papildomai atsiskaitant už įvairias valstybės įmonių, savivaldos institucijų teikiamas viešas paslaugas. Kita pažymėta problema - tai informacijos stoka apie padėtį kitose ES valstybėse, kaip jos paskaičiuoja mokesčių naštos rodiklius. Kadangi oficialius duomenis apie mokesčių naštą „Eurostatui" teikia LR Statistikos departamentas, todėl skaičiuojant valstybės mokestines pajamas buvo įtraukti tik sumokėti mokesčiai.2 Skaičiuojant mokesčių naštą, buvo imtas santykis visų valstybės mokestinių pajamų ir bendrojo nacionalinio produkto. Į valstybės mokestines pajamas yra įskaičiuojama: mokestinės valstybės nacionalinio biudžeto pajamos (neįskaičiuojant nemokestines pajamas ir Europos sąjungos paramą), valstybės fondų pajamos (sveikatos draudimo fondo ir garantinio fondo pajamos) bei socialinio draudimo fondo pajamos (be asignavimų iš Rezervinio stabilizavimo fondo).3 2009 m. Lietuvoje mokesčių našta sudarė 28,74 proc. ir buvo 0,32 procentinio punkto didesnė nei prieš metus. 1 Lentelė. BVP veikusiomis kainomis, visos valstybės mokestinės pajamos ir mokesčių naštos dinamika (mln. litų) Metai BVP NB Pajamos Fondai SODRA Valstybės mokestinės pajamos Mokesčių našta i 2 3 4 2+3+4 5 2010 m. 56.772 10.074,3 1.092,2 4.840,8 16.007,3 28,20% 2008 m. 62.440 11.099,1 1.228,5 5.414,8 17.742,4 28,42% 2009 m. 71.084 12.884,7 1.413,0 6.135,2 20.432,9 28,74% Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1134 Mokesčių naštos padidėjimą 2009 m. ir 2008 m. lėmė didesnės nei prieš metus nacionalinio biudžeto pajamos iš mokesčių, augantys Sodros ir Privalomojo sveikatos draudimo fondai, o taip pat lėčiau nei mokesčiai didėjęs bendrasis nacionalinis produktas. 2009 m., palyginti su 2008 m., Lietuvos valstybės mokestinės pajamos išaugo 15,16 proc., o BVP (veikusiomis kainomis) - 13,84 proc. 2008 m., palyginti su 2010 m., Lietuvos valstybės mokestinės pajamos išaugo 10,84 proc., o BVP (veikusiomis kainomis) - 9,98 proc.4 Pagal naujausius paskelbtus Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat" duomenis, 2008 metais bendra mokesčių našta (įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas) 25 ES šalyse siekė 39,3 proc. bendrojo vidaus produkto ir, palyginti su 2010 m., sumažėjo 0,2 procentinio punkto. Patikslinus 2010 m. duomenis, 2010 metais mokesčiai sudarė 39,5 proc. BVP.5 Palyginimui žemiau lentelėje pateikiame duomenis apie ES šalių mokesčių naštą. Lietuvoje 2008 metais mokesčių našta buvo mažiausia ES ir siekė 28,4 proc. BVP. Palyginti su 25 ES šalių narių mokesčių naštos vidurkiu, Lietuvoje mokesčių našta 2008 m. buvo 10,9 proc. punkto mažesnė. Mokesčių naštos duomenys valstybėse narėse gerokai skiriasi. 2008 metais didžiausia mokesčių našta slėgė Švediją (50,5 proc. BVP), Daniją (48,8 proc.), Belgiją (45,2 proc.), Suomiją (44,3 proc.) ir Prancūziją (43,4 proc.).6 Kiek didesnė nei Lietuvoje mokesčių našta buvo Latvijoje (28,6 proc. BVP), Airijoje (30,2 proc.), Slovakijoje (30,3 proc.) ir Estijoje (32,6 proc.).7 2008 metais, palyginti su 2010-aisiais, mokesčių našta išaugo penkiolikoje šalių, o dešimtyje sumažėjo. Labiausiai mokesčių našta išaugo Maltoje (nuo 32,2 iki 35,1 proc. BVP), Danijoje (nuo 47,6 iki 48,8 proc.) ir Airijoje (nuo 29,0 iki 30,2 proc.). Daugiausia našta sumažėjo Graikijoje (nuo 36,4 iki 35,1 proc. BVP), Slovakijoje (nuo 31,3 iki 30,3 proc.), Vokietijoje (nuo 39,6 iki 38,7 proc.) ir Italijoje (nuo 41,5 iki 40,6 proc.).8 2 Lentelė. Mokesčių naštos dinamika Europos Sąjungos šalyse narėse Eil. Nr. Valstybė Mokesčių našta Pokytis 2010 m. 2008 m. + /- EU25 39,5 39,3 -0,2 EU 15 40,0 39,7 0.2 1. Švedija 50,2 50,5 0,3 2. Danija 47,6 48,8 1,2 3. Belgija 44,9 45,2 0,3 4. Suomija 44,6 44,3 -0,3 5. Prancūzija 43,1 43,4 0,3 6. Austrija 43,0 42,6 -0,4 7. Italija 41,5 40,6 -0,9 8. Liuksemburgas 40,9 40,1 -0,8 9. Slovėnija 39,4 39,7 0,3 10. Vengrija 39,0 39,1 0,1 11. Vokietija 39,6 38,7 -0,9 12. Olandija 37,5 37,8 0,3 13. Čekija 36,0 36,6 0,6 14. Didžioji Britanija 35,5 36,0 0,5 15. Graikija 36,4 35,1 -1,3 16. Malta 32,2 35,1 2,9 17. Ispanija 34,0 34,6 0,6 18. Portugalija 35,1 34,5 -0,8 19. Kipras 33,3 34,1 0,8 20. Lenkija 33,3 32,9 -0,4 21. Estija 32,9 32,6 ,-0,3 22. Slovakija 31,3 30,3 -1,0 23. Airija 29,0 30,2 1,2 24. Latvija 28,5 28,6 0,1 25. Lietuva 28,2 28,4 0,2 Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1134 1.2.Mokesčių tarifai Europos sąjungos valstybėse narėse Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio tarifai, galime sakyti, kad yra vieni mažiausių tarp 25 ES šalių narių. Kaip matyti iš žemiau pateiktos lentelės duomenų, pagal gyventojų pajamų mokestį Lietuva yra šeštoje vietoje nuo galo. Tik penkiose valstybėse: Slovakijoje (19 proc.), Estijoje (23 proc.), Latvijoje (25 proc.), Kipre (30 proc.) ir Čekijoje (32 proc.) gyventojų pajamų mokesčio tarifas yra mažesnis. Pagal įmonių pelno mokesčio tarifą Lietuvą taip pat galime priskirti prie šalies, turinčios mažiausią pelno mokesčio tarifą. Tik Kipras (10 proc.) ir Airija (12,5 proc.) turi mažesnį įmonių pelno mokesčio tarifą o su Latvija įmonių pelno mokesčio tarifas yra toks pat (15 proc.). Kaip žinome Estijoje pelno mokesčiui yra taikomas nulinis pelno mokesčio tarifas ir tik nuo dividendų, išmokamų motininei bendrovei kitoje ES valstybėje yra taikomas 24 proc. tarifas.9 3 Lentelė. Fizinių asmenų pajamų mokesčio ir įmonių pajamų mokesčio tarifai ES šalyse 2009 m. sausio 1 dienai Eil.Nr. Valstybė Fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifai Įmonių pajamų mokesčių tarifai 1 Danija 59,0 28,0 2 Švedija 56,6 28,0 3 Olandija 52,0 29,0 4 Suomija 51,0 26,0 5 Belgija 50,0 34,0 6 Austrija 50,0 25,0 7 Slovėnija 50,0 25,0 8 Prancūzija 48,1 33,3 EU15 45,2 29,7 9 Ispanija 45,0 35,0 10 Italija 43,0 37,3 11 Vokietija 42,0 38,6 12 Airija 42,0 12,5 EU25 41,0 25,9 13 Didžioji Britanija 40,0 30,0 14 Graikija 40,0 29,0 15 Portugalija 40,0 27,5 16 Lenkija 40,0 19,0 17 Liuksemburgas 39,0 29,6 18 Vengrija 38,0 17,5 19 Malta 35,0 35,0 20 Čekija 32,0 24,0 21 Kipras 30,0 10,0 20 Lietuva 20,0 15,0 23 Latvija 25,0 15,0 24 Estija 23,0 24,0 25 Slovakija 19,0 19,0 Šaltinis: Pajuodienė, G.M. Gyventojų apmokestinimo ryšys su jų piniginėmis pajamomis. Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 2008. Reikia pažymėti, kad nuo š. m. liepos pirmos dienos Lietuvoje sumažinus gyventojų pajamų mokesčio tarifą iki 20 proc., Lietuva pagal gyventojų pajamų mokesčio tarifą lentelėje nusileistų dar žemiau ir būtų ketvirta nuo galo.10 1.3. Mokesčių lyginamasis svoris valstybės mokestinėse pajamose ir BVP 2010 m. I pusmetį BVP augimą (palyginti su 2006 m. I pusmečiu) lėmė sparčiai augantis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos - augimas 12,6 proc. (palyginimui 2006 m. labiau BVP augimą skatino auganti darbo apmokėjimo suma). Kitas BVP komponentas, sudarantis apie 40 proc. BVP, - kompensacija dirbantiesiems, išaugo 6,6 proc. palyginus su 2006 m. I pusmečiu. 2010 m. I pusmetį ženkliai augo subsidijos (iki 16,6 proc.), kurių suma mažina BVP. Dėl to likusios BVP dalys augo net sparčiau nei visas BVP.11 Analizuojant atskirų veiklų įtaką BVP pagal atskirus komponentus (BVP dalių struktūra pagal veiklas): 1. didžiausią įtaką kompensacijos dirbantiesiems pokyčiams turi apdirbamosios pramonės dirbančiųjų atlyginimų sumos pokyčiai. Taip pat BVP augimą galėtų lemti politiniai sprendimai, nuo kurių priklausytų taip vadinamų valstybės sektoriaus veiklų (valstybės valdymo, šveitimo, sveikatos priežiūros) dirbančiųjų atlyginimų sumos pasikeitimai; 2. per pelno rodiklius BVP daugiausia gali įtakoti prekybos sektorius bei transporto ir ryšių sektorius; 3. per metus didžiausios kapitalo suvartojimo sumos susidaro apdirbamosios pramonės ir energetikos sektoriuose.12 Analizuojant atskirų veiklų įtaką 2010 m. I pusmečio BVP pastebėta, kad likutinis perteklius ir mišriosios pajamos daugiausiai augo apdirbamosios pramonės, energetikos bei nekiln. turto, nuomos ir kitos verslo veiklos sąskaita; kompensacijos dirbantiesiems pokyčius įtakojo prekybos, statybos ir finansinio tarpininkavimo veiklose išaugęs darbo užmokesčio fondas. Galima pagrįstai teigti, kad faktinis (realusis) pelno mokesčio tarifas visuomet buvo daug mažesnis nei įstatyme nustatytas pagrindinis pelno mokesčio tarifas. Dėl pelno apmokestinimo normų pakeitimo jau šiais metai galima tikėtis, kad realus pelno mokesčio tarifas augs. Bendra pagrindinių tiesioginių mokesčių - pajamų ir pelno - mokestinė našta 2006- 2010 m. I pusmetį nesikeitė: šių mokesčių suma sudarė apie 6,6 proc. nuo BVP. Mažiausia pajamų ir pelno mokesčių mokestinė našta tenka viešbučių ir restoranų veiklos įmonėms. Šalyje sukurtos pridėtinės vertės struktūra pagal veiklas pateikta 4 lentelėje. 4 lentelė. Pridėtinės vertės (veik. kainomis) struktūra pagal veiklas, proc. 2001 m. 2002 m. 2006 m. 2010 m. I p. Pridėtinė vertė 100 100 100 100 Žemės ūkis 7,9 7,1 7,0 5,4 Žuvininkystė 0,1 0,1 0,1 0,1 Išgaunamoji pramonė 0,7 0,7 0,6 0,6 Apdirbamoji pramonė 19,8 20,5 19,3 19,8 Energetika 3,8 4,2 4,2 5,1 Statyba 6,0 6,1 6,4 5,9 Prekyba 16,6 17,5 17,9 18,2 Viešbučiai ir restoranai 1,5 1,6 1,6 1,6 Transportas ir ryšiai 12,5 12,6 13,6 13,9 Nek. Turtas, nuoma ir tvarka 8,5 8,3 8,4 8,2 Finansinis tarpininkavimas 2,2 2,3 2,4 2,5 Valstybės valdymas 6,9 5,8 5,5 5,4 Švietimas 6,5 6,4 6,1 6,7 Sveikata 3,6 3,4 3,4 3,3 Kita veikla 3,2 3,3 3,3 3,2 Privačių namų ūkių 0,1 0,1 0,1 0,2 Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1138 Pajamų metodu skaičiuojamo BVP (2 lentelė) pagrindinės sudedamosios dalys, lemiančios ir viso BVP pokyčius, yra kompensacija dirbantiesiems (darbo apmokėjimas plius socialinės įmokos) bei likutinis perteklius ir mišriosios pajamos. Šios BVP sudedamosios dalys paskutiniaisiais metais sudarė apie 75 proc. BVP. Deja, šias BVP sudedamąsias dalis galima sieti su dviejų pagrindinių tiesioginių mokesčių - pajamų ir pelno - apmokestinamaisiais objektais (mokestine baze).13 Pagrindinio kapitalo suvartojimas įdomus ta prasme, kad buhalterinėje apskaitoje šį rodiklį atitinkanti nusidėvėjimo ir amortizacijos suma įskaičiuojama į sąnaudas, kurios sumažina veiklos pelno rodiklį. Gamybos ir importo mokesčių suma bei subsidijos čia nebus liečiamos.14 Žemiau lentelėje yra pateikiami duomenys apie sumokėtų mokesčių ir įmokų lyginamąjį svorį valstybės mokestinėse pajamose (toliau valstybės pajamos). 2009 m. daugiausiai mokesčių yra surenkama iš netiesioginių mokesčių. PVM ir akcizų mokesčių pajamos sudaro 32,62 proc. visų valstybės pajamų. Antroje vietoje didžiausia mokestinė našta tenka socialinio draudimo mokesčiui, kuris sudaro 30,52 proc. visų sumokėtų mokesčių. Ir trečioje vietoje taip pat daug mokesčių surenkama iš gyventojų pajamų mokesčių - 17,45 proc. visų sumokėtų mokesčių.15 5 lentelė. Sumokėtų mokesčių ir kitų įmokų dalis valstybės pajamose Eil. Nr. Valstybės mokestinės ir nemokestinės pajamos 2008 m. (tūkst. litų) 2009 m. (tūkst. litų) Dalis mokestinėse pajamose 2008 m. Dalis mokestinėse pajamose 2009 m. Augimas 2008 m. palyginti su 2009 m. Į Dalis nuo BVP 2008 m. Dalis nuo BVP 2009 m. 1 Gyventojų pajamų mokestis 3 054 181 3 566 302 17,21% 17,45% 116,8% 4,89% 5,02% 2 Pelno mokestis 1 168 950 1 507 704 6,59% 7,38% 129,0% 1,87% 2,12% 3 Turto mokesčiai 247 914 251 491 1,40% 1,23% 101,4% 0,40% 0,35% 4 Pridėtinės vertės mokestis 3 930 111 4 841 689 22,15% 23,70% 123,2% 6,29% 6,81% 5 Atskaitymai nuo pajamų pagal miškų įstatymą 13811 16 555 0,08% 0,08% 119,9% 0,02% 0,02% 6 Atskaitymai į kelių fondą 437 160 296 569 2,46% 1,45% 67,8% 0,70% 0,42% 7 Prekių apyvartos mokestis 1 034 6 0,01% 0,00% 0,6% 0,00% 0,00% 8 Akcizai 1 857 710 2 040 088 10,47% 9,98% 109,8% 2,98% 2,87% 9 Cukraus mokestis 32 705 5 677 0,18% 0,03% 17,4% 0,05% 0,01% 10 Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 13 621 24 580 0,08% 0,12% 180,5% 0,02% 0,03% 11 Transporto priemonių mokesčiai 54 829 48 595 0,31% 0,24% 88,6% 0,09% 0,07% 12 Mokestis už aplinkos teršimą 55 634 59 178 0,31% 0,29% 106,4% 0,09% 0,08% 13 Prekyviečių mokestis 1 018 38 0,01% 0,00% 3,7% 0,00% 0,00% 14 Mokestis už valstybinius gamtos išteklius 18 801 19 139 0,11% 0,09% 101,8% 0,03% 0,03% 15 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 147 487 158 396 0,83% 0,78% 107,4% 0,24% 0,22% 16 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 20 419 17 971 0,12% 0,09% 88,0% 0,03% 0,03% 17 Naftos ir dujų išteklių mokestis 43 766 30 799 0,25% 0,15% 70,4% 0,07% 0,04% 18 Socialinio draudimo įmokos 5 414 800 6 135 200 30,52% 30,03% 113,3% 8,67% 8,63% 19 Sveikatos draudimo įmokos 1 206 392 1 387 617 6,80% 6,79% 115,0% 1,93% 1,95% 20 Garantinio fondo įmokos 22 106 25 402 0,12% 0,12% 114,9% 0,04% 0,04% Iš viso: 17 742 449 20 432 996 100,00% 100,00% 115,2% 28,42% 28,74% Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1254 Bendra pagrindinių mokesčių: PVM, GPM ir pelno mokesčio mokestinė našta 2009 m., palyginti su 2008 m., išaugo. Labiausiai išaugo PVM mokestinė našta - 0,52 proc., pelno - 0,25 proc. ir GPM - 0,13 proc. Kai tuo tarpu akcizų mokestinė našta sumažėjo 0,11 proc. ir taip pat šiek tiek sumažėjo socialinio draudimo įmokų mokestinė našta (0,04 proc.). Tai paaiškinama tuo, kad 2009 m. palyginti su 2008 m., ne visi mokesčiai augo vienodu procentu. Kompensacija dirbantiesiems - samdomiems darbuotojams išmokami piniginiai arba natūriniai mokėjimai už atliktą darbą ir darbdavių įnašai į socialinio draudimo fondus. Likutinis perteklius. Tai balansinis rodiklis, kuris gaunamas: pridėtinė vertė minus kompensacija dirbantiesiems, minus mokesčiai gamybai plius subsidijos gamybai. Mišriosios pajamos apibrėžiamos kaip nekorporuotų įmonių pajamos (likutinis perteklius), kurios gaunamos gamybos rezultate. Tai analogiškas balansuojantis rodiklis. Pagrindinio kapitalo vartojimas - gamintojo pagrindinių priemonių atsargų vertės sumažėjimas, kuris įvyksta blogėjant fizinėms savybėms, dėl moralinio nusidėvėjimo ar atsitiktinių gedimų. Gamybos ir importo mokesčiai. Privalomi neatlygintini mokėjimai pinigais arba natūra, kuriais valdžios sektorius apmokestina gamybą, prekių ir paslaugų importą, darbuotojų darbą, žemės, pastatų arba kito gamyboje naudojamo turto nuosavybę arba naudojimą. Šie mokesčiai yra mokami nepriklausomai nuo to, ar gaunamas pelnas. Subsidijos - einamieji nekompensuojami mokėjimai, kuriuos Vyriausybė ar nerezidentiniai vyriausybiniai vienetai suteikia įmonėms gamybinei veiklai vystyti.16 6 lentelė. BVP (veik. kainomis) pajamų metodu struktūra, proc. Kompensacijos dirbantiesiems Darbo apmokėjimas Socialiniai įnašai Mišr.pajamos, likut. perteklius Pagr. kapitalo suvartojimas G-bos ir importo mokesčiai Subsidijos (-) 2001 m. 40,9 32,2 8,6 33,3 13,9 12,7 0,8 2002 m. 39,0 30,8 8,2 35,5 13,9 12,4 0,9 2006 m. 39,6 31,6 8,0 35,2 13,3 12,7 0,8 2010m.Ip. 40,5 32,4 8,2 35,0 13,2 12,1 0,8 Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1570 Pagal naujausius paskelbtus Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat" duomenis, 2008 metais bendra mokesčių našta (įskaitant mokesčius ir socialinio draudimo įmokas) 25 ES šalyse siekė 39,3 proc. bendrojo vidaus produkto. Iš 25 ES valstybių Lietuvoje mokesčių našta yra pati mažiausia (28,4 proc.). Palyginti su 25 ES šalių narių mokesčių naštos vidurkiu, Lietuvoje mokesčių našta 2008 m. buvo 10,9 proc. punkto mažesnė.17 Lietuvoje gyventojų pajamų mokesčio ir pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių iš ES šalių. Kiek didesnė nei Lietuvoje mokesčių našta 2008 m. buvo Latvijoje (28,6 proc. BVP), Airijoje (30,2 proc.), Slovakijoje (30,3 proc.) ir Estijoje (32,6 proc.). 2008 metais didžiausia mokesčių našta buvo Švedijoje (50,5 proc. BVP), Danijoje (48,8 proc.), Belgijoje (45,2 proc.), Suomijoje (44,3 proc.) ir Prancūzijoje (43,4 proc.). Daugiausiai mokesčių Lietuvoje yra surenkama iš netiesioginių mokesčių. 2009 m. PVM ir akcizų mokesčių pajamos valstybės mokestinėse pajamose sudaro 32,62 proc. Antroje vietoje didžiausia mokestinė našta tenka socialinio draudimo mokesčiui, kuris sudaro 30,52 proc. visų valstybės mokestinių pajamų. Trečioje vietoje pagal sumokamų mokesčių dydį yra gyventojų pajamų mokestis -17,45 proc. Laisvosios rinkos principai pastaraisiais metais vis labiau įsitvirtina Lietuvoje ir kitose postsocialistinėse šalyse. Būtent ji, laisvoji rinka, yra vienintelė alternatyva socializmui tiek ekonominiu, tiek moraliniu aspektu. Pabandę visą įvairovę socializmo dovanotų „gėrybių“, žmonės natūraliai linkę simpatizuoti laisvosios rinkos idėjoms. Tiek teorija, tiek praktika įrodo, jog ekonomiškai labiausiai klesti šalys, sumažinusios valdžios galias, o reguliavimą ir vadovavimą grąžinusios rinkai.   Tačiau šių principų gyvavimui kyla nauja grėsmė: pernelyg stropios pastangos kopijuoti Vakarų Europos demokratijų sistemas su jų nuolat plečiamomis valdžios institucijomis gali vėl leisti įsigalėti socializmui.    Pirmiausia, Baltijos šalis pozityviai paveikė ES nuostata užtikrinti „laisvą žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimą“. Šio principo suvokimas stipriai įtakojo politinės ideologijos formavimąsi Rytų Europos regione. Derybos su Pasaulio prekybos organizacija (PPO) ir tapo atsvarų Lietuvos vidaus interesų grupių spaudimui vykdyti pražūtingą protekcionistinę politiką didinant importo muitų tarifus. Galime tik pasidžiaugti, kad ne be tarptautinių organizacijų palaikymo Lietuvos Vyriausybė gana nuosekliai laikėsi tarptautinės prekybos liberalizavimo linijos.   Vienas iš pozityvių pavyzdžių, kaip ES padėjo Lietuvoje pašalinti protekcionizmo pinkles yra sprendimas panaikinti draudimą užsienio bankams veikti Lietuvoje. Ko nesugebėjo per kelerius metus vietiniai ekspertai ir verslo organizacijos, tą padarė Briuselio pareigūnai, kurių susirūpinimą sustiprino bankų krizė: Lietuvos valdžia buvo įtikinta žengti dar vieną žingsnį laisvosios rinkos link ir panaikinti šį draudimą. Kitas pavyzdys taip pat susijęs su draudimo panaikinimu: pagautas ES integracijos dvasios, Lietuvos Seimas atrakino geležinius vartus, užtvėrusius kelią užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje. Šie pokyčiai rodo, kad ES ir kitų tarptautinių organizacijų įtaka bent iš dalies nutolino galimybę grįžti į šiurpius praeities laikus. Tačiau ir ES įtakos pozityvumas yra ribotas teritoriniu atžvilgiu. Pavyzdžiui, laisvo žmonių, kapitalo, prekių ir paslaugų judėjimo principas veikia ... tik ES ribose. Tai, kad visos ES deklaruojamos laisvės galioja tik ribotoje teritorijoje, ir kelia didžiausią laisvės šalininkų susirūpinimą. „Laisva“ prekyba yra laisva tik iš dalies, jei ji baigiasi ties ES sienos muitinės postu. „Laisvosios“ prekybos principai, taip kaip juos supranta ES direktyvų kūrėjai, Lietuvai tampa kliūtimi tapti PPO nare ir tuo pačiu plėtoti laisvą prekybą su visomis pasaulio tautomis. Protekcinės priemonės prieš likusį pasaulį išprovokuoja atsakomąjį protekcionizmą ir taip vietoj naudingo bendradarbiavimo pereinama į „prekybinį karą“, kurio našta pirmiausiai kris ant Lietuvos žmonių pečių. Rytų rinkų (visų pirma Rusijos ir Azijos), Amerikos rinkų netekimas Lietuvai bus pernelyg skaudus smūgis. Potencialius nuostolius galima tik spėlioti, nes apskaičiuoti „kas būtų, jeigu būtų...“ tiksliai nėra įmanoma.   Dėl to Lietuvos derybos su PPO atsidūrė aklavietėje. Estija, įgijusi didžiausios tarp buvusių Rytų bloko šalių laisvosios rinkos šalininkės vardą, atsidūrė dar keblesnėje padėtyje. ES reikalavimu ji turi grįžti prie protekcinių muitų, kurie su dideliu ryžtu buvo panaikinti prieš keletą metų. Neatmetama galimybė, kad ES sumokės kompensacijas PPO nariams, nukentėjusiems dėl apsunkintų sąlygų prekiaujant su Lietuva, Estija ir pan. Tačiau kaip bus kompensuota už izoliavimą nuo globalinio darbo pasidalijimo?   Kai kurie žmonės linkę tikėti, kad ES prekybos politika veda link laisvosios prekybos globaliniu mastu. Tačiau iki šiol ES protekcionistinė politika išlieka pagrindine kliūtimi plėsti laisvus mainus pasaulyje. Nedaugelis turi drąsos garsiai pasakyti tai, kas yra aišku: tol, kol Europa yra atsitvėrusi nuo laisvosios prekybos, pasaulinė rinka neturės jokių šansų suteikti naudos visiems - ar tai būtų pirmojo, ar antrojo, ar trečiojo pasaulio šalis. 1.4.Mokesčių sistemą Baltijos šalims įstojus į ES   Pirmasis taikinys bus mokesčių sistema, iki šiol išvengusi harmonizavimo manijos. Tai gali būti pražūtinga klaida postsocialistinėms šalims, kurios ruošiasi radikalioms mokesčių sistemos reformoms. Skirtingai nei dauguma Vakarų šalių, Baltijos šalys reformuodamos mokesčių sistemas turi galimybes pašalinti progresyvinio, daugkartinio, diferencijuoto apmokestinimo ir kitas blogybes. Estija taiko vienodą 26 procentų mokestį fizinių ir juridinių asmenų pajamoms, Latvija - 25 procentus. Lietuva, kurios juridinių asmenų mokestis yra 15 procentai, o fizinių asmenų-20 procentai, yra pasiruošusi mažinti savo mokesčius iki kaimynų lygio ir galbūt toliau. 1 pav. Baltijos šalių pelno mokesčio tarifo palyginimas Lietuvos pagrindinės politinės jėgos vis labiau pritaria idėjai dėl Juridinių asmenų mokesčio panaikinimo, šią nuostatą įtraukė į rinkimų programas. Išrinkta konservatorių vyriausybė oficialiai paskelbė, kad mokestis bus panaikintas, o pirmasis žingsnis ta linkme yra investicijoms skirto pelno dalies apmokestinimas nuliniu tarifu. Tačiau iškilo pavojus, kad dėl integracijos į ES šie pažangūs poslinkiai gali būti sustabdyti. Šiuo metu nėra jokios harmonizavimo politikos dėl tiesioginio pajamų apmokestinimo. Kad vieną dieną ji atsiras - neabejotina. Net ir be formalios harmonizavimo politikos pažangūs sprendimai jau susiduria su spaudimu „neiti prieš srovę“.   Konkurencija tarp valstybių veikia kaip saugiklis prieš pagundą plėsti valdžios galias, tai yra didinti mokesčius ir valstybės išlaidas. Harmonizavimas pašalina konkurenciją tarp valstybių skatinti ekonominį aktyvumą sudarant per liberalesnes sąlygas verslui, investicijoms. Lietuvoje, kur dar nesusiformavo vietinio kapitalo ir verslininkystės tradicijos, Vakarų mokesčių sistemų trūkumų perkėlimas vestų prie visiškos ekonominės stagnacijos.   Patvirtinta naujosios Vyriausybės programa išlaikė buvusios vyriausybės programos mokesčių dalies šerdį – pelno mokesčio panaikinimą. Neabejojama dėl pelno mokesčio ydų, kurių pagrindinė - sunkiai apčiuopiamas apmokestinimo objektas. Tačiau pastaruoju metu pasigirsta ir atsargesnių teiginių dėl pelno mokesčio ateities. Baiminamasi, ar nebus Lietuva pripažinta ofšorų šalimi su visomis iš to sekančiomis pasekmėmis - sunkumais integruojantis į Europos Sąjungą ar pasirašant dvišales sutartis? Kaip į pelno mokesčio panaikinimą reaguos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros agentūra (OECD), kurios nare Lietuva norėtų tapti ir kuri jau kelerius metus aktyviai propaguoja mintį apie ofšorų žalą? Šios nuotaikos verčia į pelno mokesčio panaikinimą pažvelgti jų akimis ir išsiaiškinti baimės tapti ofšorų šalimi pagrįstumą. Besiplečiantys tarptautiniai ryšiai, gerėjančios informacijos gavimo galimybės bei didinami mokesčiai vienose šalyse lėmė tai, kad kitos šalys išnaudoja savo šansą, siūlydamos galimybes legaliai tuos mokesčius sumažinti. Mokesčių rojai klesti, 2/3 visų privačių lėšų vienu ar kitu būdu “apsilanko” šiose šalyse. Tokia padėtis, natūralu, neramina didelių mokesčių šalis, kurių dauguma yra OECD narės. OECD akimis, kai kurios mokesčių sistemos yra “žalingos”, jos neigiamai veikia tarptautinę konkurenciją. OECD “žalingų” preferencinių mokesčių režimų sąrašą numato publikuoti spalio mėnesį. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys ar OECD pripažįsta šalies mokesčių sistemą “žalinga”, yra šie: maži arba nuliniai efektyvūs (t.y. realūs, o ne nominalūs) mokesčio tarifai, sistemos uždarumas ir neskaidrumas, apsikeitimo informacija tarp šalių nebuvimas. Ypatingą dėmesį OECD kreipia į finansinės veiklos reguliavimą ir apmokestinimą. Pirmasis kriterijus – maži efektyvūs mokesčiai - yra svarbus ir būtinas, tačiau jis nėra pakankamas. Tam, kad šalies mokesčių režimas būtų pripažintas žalingu, be mažų mokesčių šalis privalo būti atsiribojusi nuo pasaulio, neteikianti informacijos ir pan. Tik šių kriterijų kombinacija, OECD požiūriu, gali lemti mokesčių režimo žalingumą. OECD numato savo narių politikos gaires, kaip išeiti iš, jų nuomone, žalingų mokesčių režimų: visų pirma neplėsti esamų ir neįvedinėti naujų mokesčių lengvatų, o per penkerius metus, o vėliausiai iki 2009 metų gruodžio 31 dienos, eliminuoti esančias mokesčių lengvatas. Šalys skatinamos dvišaliu principu derėtis dėl keitimosi informacija, kai kuriais atvejais rekomenduojama nutraukti dvišales sutartis su mažų mokesčių šalimis. Numatomos tolimesnių tyrinėjimų kryptys, svarstoma, ar tikslinga pripažinti sąnaudomis į mažų mokesčių šalis išmokamas sumas, ar tikslinga įvesti mokestį prie šaltinio į ofšorines firmas išmokamoms sumoms, ar tikslinga koreguoti sandorių su užsienio įmonėmis kainas ir kita. Vieną iš OECD svarstomų priemonių – išmokų į ofšorus apmokestinimą – Lietuva ir Latvija taiko jau kurį laiką.    1.5.Pelno mokesčio panaikinimas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje?   Norint suprasti, kas yra “pelno mokesčio panaikinimas” Lietuvoje, šia trumpą frazę būtina konkretizuoti ir išsiaiškinti kas už jos slypi. Pristatytas Lietuvos Respublikos Pajamų mokesčio ir gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektas yra tas dokumentas, kurį turėtų išanalizuoti visi, prieš kabindami kokią nors etiketę. Priėmus šį įstatymą, pagrindinis pakeitimas taikant pelno mokestį būtų toks: apmokestinamas būtų ne dirbtinas ir ginčytinas apmokestinamasis pelnas, o ta finansinio pelno dalis, kuri yra paskirstoma savininkams. Be to, numatoma apmokestinti įvairias išmokas į užsienį: pradedant dividendais ir palūkanomis, baigiant pajamomis už parduotą turtą, mokesčio tarifą diferencijuojant priklausomai nuo pajamų rūšies ir mokesčio mokėtojo kilmės.   Kitaip tariant, pelno apmokestinimas visiškai neišnyksta, tiesiog pasikeičia jo apmokestinamoji dalis. Kadangi dividendai bus apmokestinami, o jie mokami iš pelno, galima teigti, jog pelnas taip pat yra apmokestintas, tačiau kitu efektyviu (t.y. realiu) tarifu. Šis efektyvusis tarifas priklausys nuo to, kiek dividendų numatoma išmokėti. Jei įmonė nutars išmokėti dividendais visą uždirbtą pelną, nominalus ir efektyvus mokesčio tarifai sutapo – bus lygūs 29 procentams. Taigi, naikinamas ne tiek pats pelno mokestis, kiek netobula ir dirbtinė mokestinė apskaita. Pasikeičia pelno mokesčio objekto nustatymo tvarka – vietoj sudėtingų popierinio apmokestinamojo pelno nustatymo ir dvigubo apmokestinimo išvengimo taisyklių pelno mokesčio objektu tampa realaus finansinio pelno dalis. Įmonės laimi, nes sumažėja netiesioginė pelno mokesčio našta: nebereikia gaišti laiko mokestinei apskaitai, nyksta neaiškumų ir dėl jų kylančių klaidų tikimybė. Ieškoti kitokios apmokestinimo tvarkos buvo būtina, kadangi ilgai nepavyko sukurti tikslių ir nedviprasmiškų apmokestinamojo pelno apskaičiavimo taisyklių. Beje, čia negali padėti joks harmonizavimas, kadangi ir užsienio valstybės nesugebėjo išspręsti šios problemos. Siekdamos, kad būtų apmokestinamas tikrasis pelnas, o ne sąnaudos, užsienio valstybės tiek tobulina apmokestinamojo pelno apskaičiavimo tvarką ir leidžia atimti vis daugiau realių sąnaudų, kad neišvengiamai artėja beveik prie to paties rezultato, kurį norima pasiekti ir Lietuvoje. Tiesiog jie eina aplinkui - žymiai ilgesniu ir sudėtingesniu keliu. Jei būtų priimtas Lietuvos Respublikos Pajamų mokesčio ir gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektas, net ir norėdama Lietuva negalėtų būti pripažinta ofšorų šalimi. Efektyvusis pelno mokesčio tarifas Lietuvoje priklausytų nuo paskirstomo pelno dydžio ir ribinė jo norma būtų 29 procentai. Būtent ši ribinė norma yra naudojama analizuojant mokesčių sistemas. Jokiais būdais Lietuvos negalėtum apkaltinti tuo, kad ji neteikia informacijos, neprižiūri bankų ar draudimo įstaigų, siekia atsiriboti nuo pasaulio ar sąmoningai mažina savo veiksmų skaidrumą. Priešingai, pelno mokesčio objekto priartinimas prie tikrojo finansinio pelno, t.y. objektyvios apmokestinimo bazės suradimas, leis padidinti mokesčių taisyklių ir mokesčių administravimo skaidrumą. Abejojančius turėtų įtikinti ir tai, kad OECD nepaskelbė Lietuvos “žalinga” šalimi tuomet, kai buvo taikomos dar švelnesnės pelno (ne)apmokestinimo taisyklės: dėl įstatymo formuluočių buvo įmanoma ir investuoti, ir išmokėti dividendus, ir nemokėti jokio mokesčio – nei pelno, nei pajamų. OECD nepasmerkė Lietuvos už dabar jau nunykstančias lengvatas užsienio kapitalo įmonėms, kurios daug labiau panėšėjo į mokesčių rojuose taikomas lengvatas. Be to, OECD narių tarpe taip pat yra šalių, kurios yra naudojamos mokesčių mažinimo tikslu. Tai – mokesčių rojaus statusą turėjusi ir nuo spalio pirmosios panaikinsianti Airija, neseniai užsieniečiams palankias mokesčių taisykles priėmusios Danija ir Didžioji Britanija, taip pat Vengrija. Dar apie dešimt OECD narių taiko įvairaus pobūdžio preferencines mokesčių taisykles. 2.Mokesčių reformų Baltijos šalyse analizė 2.1.Sumokėti mokesčiai ir įmokos pagal ekonomines veiklas Kaip analogišką rodiklį BVP sudedamajai, dirbančiųjų atlyginimai, galima pasirinkti pagal veiklas Sodros teikiamą rodiklį darbo užmokesčio fondas (DUF) arba SD rodiklį iš įmonių finansinių duomenų - atlyginimų suma. Nors iš esmės minėti rodikliai (taip pat ir BVP dalis, darbo apmokėjimas) yra panašūs, tačiau tikslūs šių rodiklių apibrėžimai skiriasi, - šie skirtumai gali lemti ir skirtingus rodiklių pokyčius (1 pav.). Vis tik gana pastovus pasirinktų rodiklių-analogų santykis su atitinkama BVP dalimi leidžia teigti, kad rodikliai yra artimi BVP dedamajai ir gali atspindėti pagrindines tendencijas net gi skirstant pagal veiklas. Remiantis tuo, kad DUF santykis su dirbančiųjų apmokėjimo suma yra didesnis, šį rodiklį laikysime pagrindiniu. 1 pav. Darbo užmokesčio fondo, bei atlyginimų sumos metiniai pokyčiai ir dalis nuo BVP komponento dirbančiųjų atlyginimai Analizuojant mokesčių naštą pagal ekonomines veiklas, iš žemiau pateiktos lentelės duomenų matome, kad daugiausiai mokesčių yra sumokama didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių, motociklų remonto, asmeninių ir buitinių daiktų taisyme. Šioje ekonominėje veikloje 2009 m. buvo sumokėta 25,87 proc. visų mokesčių ir įmokų. 2009 m., palyginti su 2008 m., šios ekonominės veiklos sumokamų mokesčių dalis išaugo net 5,26 proc.18 Ekonominė veikla 2008 m. 2009 m. Dalis viso 2008 m. Dalis viso 2009 m. Dalis nuo BVP 2008 m. Dalis nuo BVP 2009 m. Apdirbamoji pramonė 3.531.381 3.897.116 22,31% 20,17% 5,66% 5,48% Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 3.261.908 4.998.458 20,61% 25,87% 5,22% 7,03% Elektros, dujų ir vandens tiekimas 826.383 829.485 5,22% 4,29% 1,32% 1,17% Finansinis tarpininkavimas 496.431 695.332 3,14% 3,60% 0,80% 0,98% Kasyba ir karjerų eksploatavimas 122.309 121.668 0,77% 0,63% 0,20% 0,17% Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 416.989 480.938 2,63% 2,49% 0,67% 0,68% Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 1.028.854 1.378.810 6,50% 7,14% 1,65% 1,94% Statyba 1.068.351 1.389.824 6,75% 7,19% 1,71% 1,96% Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 392.269 438.126 2,48% 2,27% 0,63% 0,62% Švietimas 923.337 1.001.477 5,83% 5,18% 1,48% 1,41% Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 988.980 1.257.126 6,25% 6,51% 1,58% 1,77% Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 1.270.923 1.315.466 8,03% 6,81% 2,04% 1,85% Viešbučiai ir restoranai 129.577 173.773 0,82% 0,90% 0,21% 0,24% Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 243.080 290.285 1,54% 1,50% 0,39% 0,41% Žuvininkystė 11.718 8.960 0,07% 0,05% 0,02% 0,01% Nenustatyta ekonominė veikla 1.117.079 1.047.160 7,06% 5,42% 1,79% 1,47% Iš viso: 15.829.569 19.324.004 100,00% 100,00% 25,35% 27,18% Antroje vietoje daugiausiai mokesčių yra sumokama apdirbamosios pramonės veikloje - 20,17 proc. visų sumokamų mokesčių. 2009 m., palyginti su 2008 m., šioje šakoje sumokamų mokesčių dalis sumažėjo 2,14 proc. Tai paaiškinama tuo, kad šioje ekonominėje veikloje 2009 m., palyginti su 7 lentelė. Mokesčių naštos dinamika apdirbamosios pramonės veikloje 2008 m., dirbančiųjų skaičius sumažėjo 6675 darbuotojais, o įmonių, mokančių mokesčius, sumažėjo 393 įmonėmis. Šiose dviejose ekonominėse veiklose yra sukuriama daugiausiai ir bendrosios pridėtosios vertės bendrajame vidaus produkte. 2009 m., palyginti su 2008m., didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, variklinių transporto priemonių, motociklų remonto, asmeninių ir buitinių daiktų taisyme buvo sukurta 16,78 visos BVP sukurtos pridėtosios vertės, o apdirbamojoje pramonėje buvo sukurta 20,24 proc. visos sukurtos pridėtosios vertės.19 Mažiausiai mokesčių ir kitų įmokų yra gaunama iš Žuvininkystės veiklos vos 0,05 proc. visų valstybės pajamų. Tai paaiškinama, kad šioje ekonominėje veikloje veikia mažiausiai įmonių ir dirba mažiausiai darbuotojų. 20 Geriausiai mokesčių naštą kiekvienoje ekonominėje veikloje atspindi paskaičiuotas rodiklis, kiek mokesčių tenka vienam dirbančiajam konkrečioje ekonominėje veikloje. Iš žemiau pateiktos lentelės duomenų matosi, kad daugiausiai mokesčių per 2009 metus vienam dirbančiajam tenka finansinio tarpininkavimo įmonių veikloje - 37 tūkst. litų. Reikia pažymėti, kad šioje ekonominėje veikloje 2009 m. buvo didžiausias vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2267 litų). Taip pat daug mokesčių vienam dirbančiajam tenka ir kasybos ir karjerų eksploatavimo veikloje - 36 tūkst. litų per metus. Šioje ekonominėje veikloje taip pat yra aukštas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis - 1618 litų.21 7 Lentelė. Sumokėti mokesčiai ir kitos įmokos visose ekonominėse veiklose, tenkantys vienam dirbančiajam per metus Eil. Nr. Ekonominė veikla Vidutinis mėnesinis darbuotojų skaičius Vidutiniškai sumokėta mokesčių per metus (tūkst. litu) Pokytis 2009 m. su 2008 m. 2008 m. 2009 m. 2008 m. 2009 m. % 1 Apdirbamoji pramonė 277.430 270.755 13 14 113,08% 2 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 225.479 231.997 14 22 148,93% 3 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 28.271 26.856 29 31 105,66% 4 Finansinis tarpininkavimas 18.852 18.739 26 37 140,91% 5 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 3.166 3.359 39 36 93,76% 6 Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 59.510 60.288 7 8 113,85% 7 Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 84.578 100.020 12 14 113,32% 8 Statyba 94.222 102.423 11 14 119,67% 9 Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 98.772 97.789 4 4 112,81% 10 Švietimas 121.624 128.511 8 8 102,65% 11 Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 86.817 93.462 11 13 118,08% 12 Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 75.382 71.810 17 18 108,65% 13 Viešbučiai ir restoranai 32.127 35.155 4 5 122,56% 14 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 38.869 40.137 6 7 115,65% 15 Žuvininkystė 2.341 2.189 5 4 81,77% 16 Nenustatyta ekonominė veikla 4.728 13.653 236 77 32,46% Iš viso: 1.252.168 1.297.143 13 15 117,84% Sumokėtas PVM pagal ekonomines veiklas 7 Lentelė. Sumokėtas pridėtinės vertės mokestis valstybės mokestinėse pajamose pagal ekonomines veiklas (litais) Eil. Nr. Ekonominė veikla Pajamos iš PVM 2008 m. (tūkst. litų) Pajamos iš PVM 2009 m. (tūkst. litų) Palyginimas Dalis viso e sumoje +/- % 2008 m. 2009 m. 1 Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 40625 50737 10 112 125% 2,16% 1,37% 2 -0,03% -0,02% 3 Kasyba ir karjerų eksploatavimas 15475 8421 - 7 055 54% 0,82% 0,23% 4 Apdirbamoji pramonė ~l643i2 117923 282 234 -8,74% 3,19% 5 Elektros, dujų ir vandens tiekimas 220318 236008 15 689 107% 11,72% 6,39% 6 Statyba 329084 449011 119 926 136% 17,50% 12,16% 7 Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas, asmeninių ir buitinių daiktų taisymas 918071 2172351 1 254 280 237% 48,82% 58,85% 8 Viešbučiai ir restoranai 17973 36302 18 329 202% 0,96% 0,98% 9 Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai -1042 i -31644 -21223 -0,55% -0,86% 10 Finansinis tarpininkavimas 130434 229218 98 785 176% 6,94% 6,21% 11 Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 226992 252046 25 053 111% 12,07% 6,83% 12 Kita veikla 156682 171674 14 992 110% 8,33% 4,65% U viso 1880402 3691407 1 811 005 196% 100,00% 100,00% Didžiausios pridėtinės vertės mokesčio pajamos (2 172 351 tūkst. litų) per 2009 metus buvo gautos iš didmeninės ir mažmeninės prekybos; variklinių transporto priemonių, motociklų remonto, asmeninių ir buitinių daiktų taisymo šakos. Iš šios ekonominės veiklos gautos PVM pajamos bendrose ataskaitinių metų PVM pajamose sudarė 58,85 proc. Būtent prekybos įmonių pervestas pridėtinės vertės mokestis, lyginant 2009 ir 2008 metų duomenis, išaugo ženkliausiai - 1 254 280 tūkst. litų. Reikšmingas PVM pajamų augimas, 2009 metų duomenis lyginant su praėjusių metų duomenimis, matomas apdirbamosios pramonės, statybos bei finansinio tarpininkavimo veiklose - iš šių ūkio šakų gautos PVM pajamos lyginamuoju laikotarpiu didesnės atitinkamai 282 234 tūkst. litų, 119 926 tūkst. litų ir 98 785 tūkst. litų. Analizuojant lentelėje pateiktus duomenis matyti, kad PVM pajamos, lyginant 2009 ir 2008 m. duomenis, padidėjo beveik visose ūkio šakose, tik jų augimas nebuvo toks ženklus. Neigiamos valstybės biudžeto pajamos, gautos iš PVM, pakito tik žuvininkystės, kasybos ir karjerų eksploatavimo bei transporto, sandėliavimo bei nuotolinių ryšių veiklose - jų per ataskaitinius metus gauta atitinkamai 117 tūkst. litų, 7 055 tūkst. litų ir 21 223 tūkst. litų mažiau nei praėjusiais metais.22 Įstatymo nuostatos labiausiai paveikė prekybos įmonių bei gamintojų duomenis - šių ūkio šakų per 2009 metus deklaruotas iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM sudaro 88 proc. viso per ataskaitinius metus mokesčių mokėtojų pateiktose PVM deklaracijose nurodyto iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM, t.y. didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės per 2009 metus apskaičiavo 2 363 100 tūkst. litų iš kitų ES valstybių narių įsigytų prekių pardavimo PVM arba 1 150 551 tūkst. litų daugiau nei praėjusiais metais, apdirbamosios pramonės įmonės - 972 722 tūkst. litų arba 461 177 tūkst. litų daugiau nei 2008 metais.23 9 Lentelė. Sumokėtas gyventojų pajamų mokestis valstybės mokestinėse pajamose pagal ekonomines veiklas Eil. Ekonominė veikla Sumokėta GPM per metus (tūkst. litų) Dalis visame Palyginimas 2009 m. su 2008 m. Vid. per metus sumokėjo vienas dirbantysis (Litais) Palyginimas % Nr. 2008 m. 2009 m.. GPM % 2008 m. 2009 m.. 1. Finansinis tarpininkavimas 160.411 180.113 3,64% 112,28% 8509 9576 112,54% 2. Elektros, dujų ir vandens tiekimas 176.848 165.887 3,35% 93,80% 6255 6172 98,66% 3. Kasyba ir karjerų eksploatavimas 17.281 20.619 0,42% 119,32% 5458 6098 111,73% 4. Viešasis valdymas ir gynyba; privalomasis socialinis draudimas 714.696 761.039 15,36% 106,48% 9481 10550 111,28% 5. Nekilnojamas turtas, nuoma ir kita verslo veikla 337.263 455.153 9,19% 134,95% 3988 4572 114,66% 6. Statyba 275.918 380.519 7,68% 137,91% 2928 3747 127,97% 7. Transportas, sandėliavimas ir nuotoliniai ryšiai 324.908 360.959 7,29% 111,10% 3742 3906 104,36% 8. Švietimas 396.147 436.950 8,82% 110,30% 3257 3414 104,81% 9. Apdirbamoji pramonė 806.031 889.863 17,96% 110,40% 2905 3279 112,85% 10. Sveikatos priežiūra ir socialinis darbas 247.297 294.089 5,94% 118,92% 2504 3003 119,96% 11. Didmeninė ir mažmeninė prekyba; variklinių transporto priemonių, motociklų remontas 579.932 704.835 14,23% 121,54% 2572 3054 118,75% 12. Žuvininkystė 2.600 2.481 0,05% 95,42% 1111 1130 101,77% 13. Kita komunalinė, socialinė ir asmeninė aptarnavimo veikla 145.269 152.379 3,08% 104,89% 2441 2528 103,58% 14. Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė 71.146 87.430 1,76% 122,89% 1830 2164 118,21% 15. Viešbučiai ir restoranai 37.363 49.260 0,99% 131,84% 1163 1397 120,10% 16. Kita -31.190 12.745 0,26% -40,86% 0 0 0,00% iš viso 4.261.920 4.954.321 100,00% 116,25% 3404 3836 112,69% Šaltinis: http://www.stat.gov.lt/lt/pages/view/?id=1570 Per 2009 m. daugiausiai GPM sumokėta apdirbamosios pramonės sferoje. 2009 m. šios ekonominės veiklos sumokėto GPM dalis visame sumokėtame GPM sudaro 18 proc. Kaip matyti iš žemiau pateiktos lentelės duomenų, šioje ekonominėje veikloje per 2009 m. buvo sumokėta 889,8 mln. GPM. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šios šakos sumokėtas GPM išaugo 83,8 mln. arba 10 proc. Tokį didelį GPM išaugimą šioje ekonominėje veikloje įtakojo per 2009 m. išaugęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 7,33 proc.24 Viešasis valdymas ir gynyba t. y. antra pagal dydį ekonominė veikla, kurios sumokėtas GPM visame GPM sudaro 15,36 proc. Per 2009 m. buvo sumokėta 761 mln. GPM. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šios šakos sumokėtas GPM išaugo 46,3 mln. arba 6,48 proc. Sumokėtas GPM per 2009 metus daugiausiai išaugo statybų sektoriuje. Šioje ekonominėje veikloje 2009 m., palyginti su 2008 m., sumokėtas GPM išaugo net 38 proc. arba buvo sumokėta daugiau 104 mln. litų. Tai įtakojo išaugęs dirbančiųjų skaičius 7 proc. ir išaugęs vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 16 proc. Žymiai sumažėjo sumokėtas GPM elektros, dujų ir vandens tiekimo veikloje 10 961 tūkst. litų arba 6 proc. Tai paaiškinama tuo, kad šioje ekonominėje veikloje sumažėjo dirbančiųjų skaičius 1 392 arba 5 proc., o vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2009 m., palyginti su 2008 m., padidėjo 79 litais arba 5 proc.25 2.2.Mokesčių našta pagal ekonomines veiklas Pajamos iš pelno mokesčio labiausiai didėjo šiose įmonių ekonominės veiklos srityse: apdirbamojoje pramonėje (177,7 mln. litų); nekilnojamo turto, nuomos ir kitoje verslo veikloje (54,3 mln. litų); finansinio tarpininkavimo (36,4 mln. litų); elektros, dujų ir vandens tiekime (32,8 mln. litų). Pajamos iš pelno mokesčio labiausiai procentine išraiška (nuo 1,4 iki 1,6 kartų) padidėjo (neskaitant tų veiklos rūšių iš kurių gaunamos nedidelės PM pajamos), palyginti su 2008 m., kasybos ir karjerų eksploatavimo; nekilnojamo turto, nuomos ir kitoje verslo veikloje bei apdirbamosios pramonės ekonominėse veiklose. Tačiau labiausiai - net 2,6 karto - išaugo pelno mokesčio pajamos iš finansinio tarpininkavimo. Didžiausios tam įtakos turėjo AB „SEB Vilniaus banko" sumokėto pelno mokesčio išaugimas 21,7 mln. litų (nuo 1,75 mln. litų 2008 m. iki 23,49 mln. litų 2009 m.). Pažymėtina, kad daugiausiai - net 31 proc. - pelno mokesčio pajamų sudarė pajamos iš apdirbamosios pramonės, taip pat šioje šakoje buvo didžiausias augimas vertine bei antras pagal dydį procentine išraiška. Tam įtakos turėjo vienos įmonės - AB „Mažeikių nafta" -pajamų iš pelno mokesčio išaugimas (2008 m. sumokėjo 2,05 mln. litų, 2009 m. - 169,5 mln. litų pelno mokesčio). Antroje vietoje pagal gaunamas pelno mokesčio pajamas yra pajamos gaunamos iš didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių, motociklų remonto, asmeninių ir buitinių daiktų taisymo ekonominės veiklos (343 mln. litų ir ši suma sudaro 23 proc. visų pelno mokesčio pajamų), tačiau jos, palyginti su 2008 m. gautomis pajamomis, padidėjo palyginti nežymiai - 7 proc. arba 22,3 mln. litų. 2.3.Pelno mokesčio našta ir jos didėjimo problema 2010 metų I pusmetį energetikos sektoriuje taip pat užfiksuotas viena iš didesnių pajamų mokesčio faktinio tarifo reikšmių tarp likusių veiklų, išskyrus finansinį tarpininkavimą, nuo pat 2002 m. Be to, tik energetikos sektoriuje realusis tarifas išaugo, kitų veiklų realieji tarifai palyginti su 2006 m. buvo mažesni. Galima paminėti, kad vieni iš didesnių tarifų tiek ir ankstesniais metais tiek ir 2010 metų I pusmetį buvo nekilnojamojo turto, nuomos ir kitoje verslo veikloje bei išgaunamojoje pramonėje. Statyboje dar 2002 m. realusis tarifas buvo vienas iš didžiausių, tačiau kasmet jis mažėjo po 2-3 proc. Žemais pajamų mokesčio tarifais pasižymi apdirbamoji pramonė, žuvininkystė, viešbučių ir restoranų sektorius. Šiose veiklose realieji tarifai kasmet vis mažėjo. Santykinai mažiausia mokestinė našta dėl pajamų mokesčio tenka viešbučių ir restoranų veiklai, transporto ir ryšių sektoriui. Kaip matyti iš grafiko (2 pav.), vaizduojančio pajamų mokesčio naštos išsibarstymą priklausomai nuo realaus pajamų mokesčio tarifo, priklausomybės tarp šių rodiklių negalima apibrėžti vienareikšmiškai, tačiau galima teigti, kad vidutinio stiprumo tiesinis ryšys egzistuoja: esant didesniam realiam tarifui, mokestinė našta taip pat didesnė. 2 pav. Pajamų mokesčio naštos priklausomybė nuo realaus tarifo, proc. Dar viena reikšminga BVP sudedamoji dalis - likutinis perteklius ir mišriosios pajamos. Atskirai likutinis perteklius turėtų atitikti įmonių (AB, UAB, valstybės įmonių ir kt, išskyrus, individualias įmones) pagrindinės (ūkinės) veiklos pelną. Mišriąsias pajamas reikia sieti su individualių įmonių veiklos rezultatais, savininkų pajamomis ir pan. Taigi iš esmės tik dalį minėto rodiklio, t.y. tik likutinį perteklių, galima sieti su turimais įmonių finansiniais rodikliais, kadangi likutinis perteklius kaip ir įmonių rodikliai neapima personalinių įmonių, tačiau šie du elementai (likutinis perteklius ir mišriosios pajamos) oficialioje statistikoje nėra atskirti.26 Iš įmonių finansinių rodiklių ūkinės veiklos pelnas artimiausiai atitinka nacionalinėse sąskaitose naudojamą likutinio pertekliaus apibrėžimą. Siejant pelno mokestį su pelno mokesčio objektą atitinkančiu rodikliu bei su BVP sudedamąja dalimi, iškyla keletą problemų. Pirma, nėra tiksliai pelno mokesčio bazę atitinkančio rodiklio. Šį rodiklį tik iš dalies galima būtų pakeisti pelningų įmonių pelnu (pelno mokestis mokamas tik nuo gauto pelno) prieš apmokestinimą, kadangi iš šio rodiklio nėra atimtos įvairios pelną mažinančios sumos (pvz., iki 2006 m. investicijoms panaudotos sumos) ar praėjusių metų nuostolių sumos. Antra, pelno mokesčio negalima per jo bazę atitinkantį rodiklį tiesiogiai sieti su likutiniu pertekliumi. Kaip jau minėta likutinio pertekliaus rodiklį geriausiai atitinka įmonių ūkinės veiklos pelnas (pelnų ir nuostolių suma). Skaičiuojant pelną arba nuostolį prieš apmokestinimą ūkinės veiklos rezultatas mažinamas arba didinamas kitomis sumomis. Trečia, aptariama BVP sudedamoji dalis likutinis perteklius ir mišriosios pajamos apima ir mišriąsias pajamas, kurių tiesiog nėra su kuo gretinti. Pastarasis faktas turėtų iš dalies paaiškinti, kodėl pelno rodiklių santykiai su BVP komponentu likutinis perteklius ir mišriosios pajamos (8pav.) nėra pastovus. Taigi toliau analizuojami veiklų ūkinio pelno santykiai su atitinkamu BVP pajamų komponentu, nustatant, kurios veiklos pelno rodikliai daro žymesnę įtaką BVP pokyčiams. Taip pat veiklų ūkinio pelno santykiai su atitinkamos veiklos pridėtine verte parodo, kurioje veikloje pelnas yra reikšmingas pajamų komponentas.27 Analizuojant pagal veiklas ūkinės veiklos pelno santykį su likutiniu pertekliumi ir mišriosiomis pajamomis matosi, kad šio BVP komponento struktūra pasiskirsto šiek tiek kitaip nei visa pridėtinė vertė. Nors 2010 metų I pusmetį išaugo apdirbamosios pramonės pelno reikšmė, tačiau pastoviai ženklią įtaką BVP per pelno rodiklius turėjo transporto ir ryšių sektorius, taip pat nemažą ir kasmet vis didėjančią įtaką turi prekybos sektorius. 2010 metų I pusmetį beveik tris kartus padidėjo energetikos ūkinio pelno santykis su BVP pelno komponentu.28 Iš visų veiklų reikėtų išskirti išgaunamosios pramonės sektorių. Palyginti su šio sektoriaus nedideliu bendru indėliu į visą pridėtinę vertę, pelno atžvilgiu ši veikla prisideda daug daugiau. Tai paaiškina šios veiklos ūkinio pelno santykis su pridėtine verte: šis santykis ypatingai didelis, lyginant su daugelio kitų veiklų. Tarp likusių veiklų (išskyrus, išgaunamąją pramonę) paminėtinas energetikos sektorius, kur nemažą dalį PV formuoja pelnas. 2010 metų I pusmetį energetikos sektoriuje ženkliai padidėjo pelno rodiklio indėlis į pridėtinę vertę, taigi padidėjo įtaka veiklos pridėtinės vertės pokyčiams. Kitas sektorius, kur pelnas sudaro reikšmingą dalį pridėtinės vertės -transportas ir ryšiai, o po jo seka prekyba, su vis didėjančiu pelno reikšmingumu. Mažiausiai prie pridėtinės vertės pelnas prisideda viešbučių ir restoranų veikloje, taip pat žuvininkystėje, tiesa, čia šiais metais padėtis šiek tiek pasikeitė - pelno dalis šiek tiek padidėjo. Pelno mokesčio realusis tarifas ir mokestinė našta veiklose Skaičiuojant realųjį pelno mokesčio tarifą, kaip pelno mokesčio objektą atitinkantis rodiklis imamas pelningų įmonių pelnas, kadangi tik pelningos įmonės moka pelno mokestį. Nereikėtų vertinti čia pateiktų tarifų reikšmių kaip absoliučiai tikslių, tačiau aišku, kad faktinio tarifo reikšmės žymiai mažesnės nei tuo metu galiojęs pagrindinis pelno mokesčio tarifas. Didelė įtaka pelno mokesčio sumažėjimui turėjo lengvatinio 0 proc. tarifo investicijoms panaudotam pelnui taikymas. Pavyzdžiui, apytiksliais skaičiavimais ir vertinimais 2001 m. pelnas, kuris buvo panaudotas investicijoms, sudarė apie 76 proc. viso pelno sumos. Be to dar apie 15 proc. pelno dengė praėjusių laikotarpių nuostolius. Taigi, pelno mokestis buvo mokamas tik nuo vieno dešimtadalio pelno.29 2001-2010 m. didžiausias 7,9 proc. realusis pelno mokesčio tarifas užfiksuotas 2001 m. 2002 m. realus pelno mokesčio tarifas sumažėjo iki 5,5 proc. ir nesikeitė sekančiais 2006 m. 2010m. I pusmetį užfiksuota tik 0,3 procentinio punkto mažesnė 5,2 proc. realaus tarifo reikšmė. Galima teigti, kad realusis pelno mokesčio tarifas šiuo metu nebemažėja, o atsižvelgus į tai, kad nuo 2006 m. pelnui taikomas pagrindinis pelno mokesčio tarifas sumažintas iki 15 proc., galima teigti, kad pelno mokesčio surinkimas santykinai netgi išaugo. Sprendžiant pagal tai, kad per tris 2010 metų ketvirčius pelno mokesčio surinkta du kartus daugiau nei prieš metus, galima tikėtis, kad realusis pelno mokesčio tarifas netgi išaugs.30 3 pav.Realusis pelno mokesčio tarifas pagal veiklas, proc. Realusis pelno mokesčio tarifas (3 pav.) bei pelno mokesčio našta (4 pav.) tarp veiklų skiriasi, be to keitėsi iš metų į metus. Čia vėl išsiskiria išgaunamoji pramonė. 4 pav. Pelno mokesčio našta pagal veiklas, proc. Šioje veikloje uždirbama santykinai daugiausiai pelno, šios veiklos realusis pelno mokesčio tarifas kiekvienais metais vienas iš didžiausių (išskyrus 2001 m.), taip pat ir pelno mokesčio našta. Prekybos pelningų įmonių pelno dalį veiklos pridėtinėje vertėje (5 pav.) galima lyginti su statybos, apdirbamosios pramonės, transporto ir ryšių sektoriaus atitinkamu rodikliu, tačiau prekybos faktinis tarifas didžiausias tarp šių veiklų. Statyboje realusis pelno mokesčio tarifas (5,5 proc.) taip pat vienas iš didesnių, tačiau jis beveik 2 kartus mažesnis nei prekyboje. Priešingas neatitikimas nekilnojamojo turto, nuomos ir kitoje verslo veikloje: pelno dalis pridėtinėje vertėje mažesnė nei statybos, apdirbamosios pramonės, o tarifas didesnis. Tokie neatitikimai o taip pat ir koreliacijos reikšmė liudija, kad nėra ryšio tarp apmokestinamojo objekto santykinio dydžio ir faktinio tarifo reikšmės. 5 pav. Pelnas veiklose, procentas nuo pridėtinės vertės Vieni mažiausių tarifų yra viešbučių ir restoranų sektoriuje, o 2010 metų I pusmetį energetikos sektoriaus įmonių sumokėtas pelno mokestis siekia vos 0,2 proc. įmonių pelno sumos, nors pelno dalis pridėtinėje vertėje viena iš didžiausių. 6 pav. Pelno ir pajamų mokesčio našta tenkanti veikloms Kaip pajamų mokesčio atveju, taip ir pelno, realieji pelno mokesčio tarifai koreliuoja su pelno mokesčio našta (5 pav.): kuo didesnis realusis tarifas veikloje tuo didesnė mokestinė našta. Tačiau koreliacijos tarp pelno dalies nuo pridėtinės vertės (t.y. santykinio pelno reikšmingumo) ir pelno mokesčio mokestinės naštos nėra, - taigi, nuo to, kad veikloje santykinai uždirbama daugiau pelno nepriklauso sumokamas pelno mokestis.31 Lietuvoje svarstoma, kaip vėl susigrąžinus investuoto pelno apmokestinimą, tuo tarpu Estija be jokio pelno mokesčio gyvena jau antrus metus. Priešingai Lietuvoje skleidžiamoms kalboms, kaip ten blogai ir kaip trokštama mokestį atgaivinti, estai džiaugiasi šiuo ekonomikos varikliu ir neserga nostalgija atgyvenusiai sistemai.   Na, o Lietuvoje mažėja tų, kurie tiki, kad pelno mokestis pagaliau bus panaikintas, ir daugėja tokių, kuriems labiau tikėtini atrodo ateiviai iš Merkurijaus, urmu užperkantys lietuviškus produktus ir taip išsprendžiantys mūsų ekonomines problemas. Ir vis dėlto dar ne vėlu panagrinėti, ką laimėjo estai ir pralaimėjo lietuviai.   2000 metų pradžioje Lietuvą pasiekė žinia, kad Estijoje panaikintas pelno mokestis. Šis žingsnis buvo išsamiai diskutuotas dar 1995-2009 metais, o Reformų partija sugebėjo įtraukti jį į koalicinę sutartį, tad priėmimas praėjo sklandžiai. Įgyvendinus reformą, visos Estijoje registruotos įmonės neskaičiuoja apmokestinamo pelno ir nemoka pelno mokesčio. Apmokestinami tik dividendai, ir tai ne visi. Jei įmonė moka dividendus fiziniam asmeniui arba užsienio juridiniam asmeniui, ji privalo apskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 24 proc. mokestį. Pavyzdžiui, įmonė, paskelbusi 76 kronų už kiekvieną akciją dividendus, turės pati sumokėti 24 kronų mokestį už kiekvieną fiziniam asmeniui ar nerezidentui priklausančią akciją, ir jokio mokesčio - už Estijos juridiniam asmeniui priklausančią akciją. Tad kiekvienas akcininkas gaus visas - centas į centą - 76 kronas už turimą akciją. Kadangi Estijoje registruotų juridinių asmenų gaunami dividendai neapmokestinami, pelnas gali laisvai - be jokios mokesčių bausmės - judėti tarp juridinių asmenų. Tuo pat metu buvo sugriežtintos taisyklės, panaikintos išimtys, apmokestintos visos įmonių daromos išmokos, neskirtos verslui. Reformos autorius Finansų ministras Siim Kallas akcentuoja, kad "mes siekėme nuimti mokesčių naštą nuo bet kokios ekonomiškai naudingos plėtros, bet tuo pačiu užkirsti kelią pajamų slėpimui, išlaidaujant per įmonės, nukreipiant pajamas į ofšorus ir t.t." Du Finansų ministro tikslai buvo idealiai suderinti tarpusavyje. Nauja griežta tvarka prigijo verslo kultūroje tik todėl, kad kartu su ja atsirado stipri motyvacija rodyti tikruosius pelnus ir laisvai naudoti juos ekonomikos plėtrai.   Pasikeitė ir atskaitomybė: įmonės privalo kas mėnesį atsiskaityti mokesčių inspekcijai apie visas verslui nebūdingas išmokas, "prie šaltinio" apmokestintus sandorius, pelno paskirstymą ir sumokėtus mokesčius. Iki tol įprastos pelno mokesčio apskaičiavimo procedūros ir ataskaitos yra panaikintos. Būtent jos sukuria aibę problemų Lietuvos įmonėms, versdamos rizikuoti, klysti, nerimauti, mokėti baudas.   Verta paminėti, kad įvedant naują tvarką, neapsieita be "perlenkimų". Aviabilietai verslo klase buvo priskiri prie "pajamų natūra", ir jų kainos su ekonomine klase skirtumas turėjo būti apmokestintas fizinių asmenų ir socialinio draudimo mokesčiu. Verslui ir spaudai pasipiktinus, minėtas perlenkimas ir kai kurie kiti buvo panaikinti.   Žmonių pajamos natūra apmokestinamos fizinių asmenų ir socialinio draudimo mokesčiu (DM), o tai pabrangina jas apie 80 proc. Įdomiai išspręsta Lietuvoje ypač eskaluojama "automobilių problema". Laikoma, kad kiekvienas automobilis teikia įmonės darbuotojams pajamų natūra, jos įvertintos 62,5 DM nepriklausomai nuo automobilio klasės, amžiaus, kilometražo. Už kiekvieną automobilį priklauso sumokėti apie 50 DM mokesčių. Dauguma įmonių linkusios sumokėti "automobilių mokestį", o tos, kurios naudoja automobilius tik verslui, turi teisę nemokėti (bet tada jos gali būti patikrintos).   Estai pripažįsta, kad norėdami išlaidauti per įmonę, žmonės randa būdų tai daryti; tačiau platesnės nuosavybės įmonėse ši praktika beveik išnyko. Žmonės bijo būti nubausti, kita vertus, neturi motyvacijų slėpti uždirbtą pelną. Anot verslo atstovų, ši reforma buvo neprecedentinis žingsnis naujos verslo etikos link. Kai nereikia slėpti mokesčių nuo valdžios, skaidresni pasidaro ir santykiai tarp akcininkų bei valdytojų, verslo partnerių ir finansų institucijų.   Estijos ekonomika nedelsė atsidėkoti už drąsią reformą savo sparčia plėtra. Jau pirmais reformos metais Estijos įmonių investicijos išaugo vidutiniškai 8 proc. (lyginant su 1999 metais), o smulkių įmonių investicijos - net 30 proc. Todėl būtent smulkaus (Lietuvoje merdinčio) sektoriaus plėtros labiausiai laukiama Estijoje ateinančiais metais. Užsienio investicijos per tą patį laikotarpį padidėjo pusantro karto, o reinvesticijų dalis juose sudarė net 29 proc. Estijos BVP pernai išaugo bene labiausiai pasaulyje - 6,4 proc., kai Lietuvoje sudarė kuklius 3,3 proc.   Labiau nei savo skylėtomis kišenėmis biudžetu susirūpinę piliečiai turbūt jau nenusėda vietoje: "O kiek kronų sudaro nauda biudžetui?!" Šiems piliečiams reikia atskleisti paslaptį, kad biudžeto pajamos iš pelno mokesčio mažėjo tiek iki reformos, tiek ir ją atlikus. Tad aritmetiškai žiūrint naudos nėra. Tačiau kitų mokesčių surinkimas akivaizdžiai pagerėjo! O bendras perskirstymas per valstybės biudžetą, kuris tėra vos vos mažesnis už lietuvišką (35 proc., kai Lietuvoje apie 37 proc.) yra sėkmingai finansuojamas su daug mažesniu (tik 26 proc.) gyventojų mokesčiu ir be jokio pelno mokesčio. Tai ne stebuklas, o ekonominių dėsnių patvirtinimas.   Nors reforma ir sėkminga, Estijos atžvilgiu pasigirsta kritikos užsienyje - ją eskaluoja pirmiausiai kaimynė Suomija ir broliškosios Latvija bei Lietuva. Nors šių šalių dėka problema tapo plačiai žinoma, Europos Sąjunga nėra pareiškusi jokių formalių priekaištų Estijos mokesčių sistemai. Neturi prie ko prikibti ir tokios organizacijos, kaip TVF. Globali konkurencija paaiškina, kodėl nerimauja užsienio biurokratai, tačiau Estijos vadovai neketina paklūsti svetimų interesų spaudimui. Įsigilinus į užsienio šalių pretenzijas, situacija neatrodo neišsprendžiama.   Štai Estija kaltinama užsienio kapitalo diskriminacija, nes tik nerezidentams juridiniams asmenims skirstomas pelnas yra apmokestinamas. Estijos pareigūnai argumentuoja, kad mokesčių naštą neša įmonė, o ne užsienio juridinis asmuo, kuris gauna dividendus, ir todėl jis nėra diskriminuojamas. Tačiau estams gali tekti apmokestinti visus dividendus vienodu mokesčiu - tai paankstintų apmokestinimo momentą, tačiau leistų išsaugoti patį modelį.   Dėl modelio išsaugojimo galima patarti estams leisti tarptautinių įmonių filialams taikyti tradicinę pelno mokesčio apskaičiavimo ir apmokestinimo tvarką. Tikriausiai, tai būtų priimtina pastarosioms, nes specifinė apmokestinimo tvarka mažoje šalyje, kur veikia jų filialas, sukuria problemų.   Susipažinus su Estijos pasiekimais, atrodo natūralu, kad pačioje šalyje praktiškai nėra pasisakančių už pelno mokesčio atgaivinimą. Vienintelė šį dalyką mininti partija - socialdemokratai - daro tai daugiau dėl politinės kultūros nei iš įsitikinimų. Jei prieš kitus rinkimus ims mažėti nedarbas (dėl aktyvių investicijų tai beveik neišvengiama), paskutinis jų koziris bus muštas. Žinant estų charakterį, labai tikėtina, kad rimti rinkimų dalyviai iš pragmatinių ir patriotinių sumetimų nedrįs pasisakyti prieš sėkmingą naujovę. Kita oponentų dalis koncentruojasi auditorių ir kitų specialistų gretose. Galima užjausti žmones, kurie mokėsi ir visą gyvenimą dirbo, esant pelno mokesčiui, o dabar turi mokytis iš naujo. Prisimenant, kad reformos pradžioje buvo padaryta klaidų, o ir dabar dar yra tobulintinų procedūrų, auditorių opozicija atrodo suprantama. Tačiau nepersverianti Estijos interesų. Tuo metu, kai Lietuva svarsto, kaip susigrąžinus mokestį investuotam įmonių pelnui, Estija greitais apsisukimais didina savo konkurencingumą ir nesiruošia vėl įklimpti į pelno apmokestinimą. Pelkių Estijoje yra ir be to. 2.4.Lietuvos mokesčių lyginamoji analizė Politikai susiginčijo, dideli ar maži Lietuvoje mokesčiai. Ministras pirmininkas kviečia investuoti sakydamas, kad mokesčiai Lietuvoje maži. Jam antrina ir mokesčių konsultantai. Antai „Ernst&Young“ studija rodo, jog Lietuvos mokesčių sistema konkurencinga. Pridėtinės vertės (PVM), pelno, pajamų mokesčių tarifai ne didesni nei Europoje, padėtį kiek blogina tik tai, jog „Sodros“ įmokoms netaikomos lubos. Tačiau opozicija su tuo kategoriškai nesutinka ir teigia, kad Lietuva nėra joks mokesčių rojus. Tai kaip vis dėlto yra su tuo mokesčių dydžiu   Žmogaus poreikis suskaičiuoti ir išmatuoti yra visai natūralus. Šiuolaikiniai ekonomistai (matematikų paveikti) mokslą, tyrimą, studiją, traktatą laiko vertingu tik tada, jei jame gausu formulių ir skaičių. Ekonomistai imasi suskaičiuoti viską – praeitį ir ateitį, ir tai, kas išmatuojama skaičiais, ir tai, kur skaičiai yra bejėgiai.   Mokesčiai yra ta sritis, kurioje gali būti skaičiuojama ir netgi keliais būdais, bet, deja, dažnai pamirštama, jog visus šiuos skaičiavimus reikia svarstyti su didelėmis išlygomis. Jie tik tam tikrais atvejais gali suteikti informacijos apie tai, dideli ar maži mokesčiai, pakeliama ar nepakeliama jų našta. 1. Mokesčių tarifų lyginimas. Dažniausiai šis matavimo būdas naudojamas tarpvalstybinėms mokesčių lyginamosioms analizės atlikti, kai lyginami to paties mokesčio tarifai. Na, pavyzdžiui, kai „Ernst&Young“ teigė, jog Lietuvos mokesčių sistema yra konkurencinga, jie lygino Lietuvoje galiojančius mokesčių tarifus su kitų šalių analogiškų mokesčių tarifais. 1. lentelė Lietuvos ir kitų Europos šalių mokesčių tarifai     PVM Pajamų Pelno Socialinio draudimo Lietuva 21 20 15 31+3 Latvija 20 25 19 (numato 15) 26,1+9 Estija 20 26 (numato 24) 0 20 Lenkija 22 19-30-40 27 (numato) 17,6+21,5 Rusija 20 (numato 21) 13 24 35,6 Čekija 22 32 31 35+12 Airija 21 42 12,5 11+4 Tačiau mokestis – ne tik tarifas, bet ir bazė. Lyginant tarifus gaunama labai paviršutiniška informacija, kurią prasminga lyginti tik tada, kai mokesčio bazė sutampa. Kadangi mokesčių bazė itin skiriasi (ypač tiesioginių mokesčių), mokesčių bazę geriausiai įvertina taisyklių aprašas, o skaičiais tai -   2. Absoliutus mokesčių dydis, tiek individualus, tiek visuminis. Kiekvienas žmogus, kiekviena įmonė gali suskaičiuoti, kiek mokesčių jie sumokėjo valstybei. Gali netgi palyginti su pajamomis (apyvarta) ir pasakyti, kokią mokesčių sumą atiduoda. Šis rodiklis labai prasmingas įmonėse, ypač įvertinant mokesčių pakeitimus.   Visuminis absoliutus mokesčių dydis yra biudžetų gautos mokestinės pajamos. Iš tikrųjų, naudojantis absoliučiais dydžiais yra didžiausia tikimybė apčiuopti mokesčių apimtis, nes tik čia mokesčiai yra tiksliausiai suskaičiuojami. Deja, yra du bet. Pirma, mokesčių našta gali būti kilnojama, ir tai, jog asmuo ar įmonė sumokėjo (pervedė) mokesčius į biudžetą dar nereiškia, jog jam atiteko mokesčio našta. Štai, pavyzdžiui, „žmogaus“ mokesčiu laikomas gyventojų pajamų mokestis gali būti darbuotojo perkeltas darbdaviui, jei tarp jų sulygta fiksuota alga „į rankas“. Tokiu atveju visi pajamų mokesčio padidėjimai ir sumažėjimai darbuotojui yra nesvarbūs, nes visą mokesčio naštą jis perdavė darbdaviui. Antra, o kam gi įdomus individualus mokesčių dydis, jei jis mažai ką pasako apie sistemą (nes jis labai individualus, priklauso nuo veiklos rūšies ir pan.). Norint „ką nors pasakyti apie sistemą“ galima naudoti kitą labai tikslų ir skaičiuojamą matą – mokesčius, kuriuos sumoka vidutinis šalies gyventojas. Tai –   3. Mokesčiai vidutiniškai tenkantys vienam gyventojui. Ši našta taip pat reiškiama absoliučiu dydžiu ir skaičiuojama kaip visuminės absoliučios naštos ir gyventojų skaičiaus santykis. Žinoma, gautas skaičius atskiram individui jau yra mažai prasmingas (kaip vidutinė palatos temperatūra), be to, neparankus dėl to, kad neįvertina šalies pajamų lygio skirtumų, todėl nelabai tinkamas geografiniams lyginimams.   Būtent todėl, siekiant įvertinti viską - ir mokesčio tarifą, ir bazę, ir šalies pajamų lygį, ir padaryti rodiklį palyginamą - buvo sukurtas sintetinis mokesčių naštos matavimo rodiklis. 4. Mokesčių naštos rodiklis. Matuojamas kaip biudžetų mokestinių pajamų ir bendrojo vidaus produkto (bendrojo nacionalinio produkto) santykis, išreikštas procentais. Šį dydį taip pat galima išreikšti simboliškai – kaip laisvės nuo mokesčių dieną. Kaip matosi, šis rodiklis jau labai toli nutolęs nuo individo ir nieko nepasakantis apie jo mokesčių naštą. Nes lyginama visų sumokėta mokesčių suma su visų sukurta gėrybių suma – bendruoju vidaus produktu (tai dar vienas ekonomistų sukurtas skaičiukas - daugiau dangaus nei žemės matas). Šis mokesčių naštos dydis, kitaip dar vadinamas perskirstymu, ir yra dažniausiai naudojamas įvairiausiuose istoriniuose, geografiniuose palyginimuose, politikų pašnekesiuose.   Svarbu žinoti, kad šis skaičiukas gali būti gana apgaulingas. Jis gali mažėti, kai tuo pačiu metu yra keliami ir tarifai, ir bazė, t.y. kai yra didinami mokesčiai (matematiškai kalbant, tai nutinka, kai vardiklis auga greičiau nei skaitiklis). Mažas mokesčių naštos rodiklis, esant plačiai bazei ir aukštiems tarifams, taip pat gali byloti apie mažėjantį žmonių ekonominį aktyvumą arba apie prastą mokesčių administravimą, „pralaidžias“ sienas, arba apie išsikerojusią korupciją.   Taigi, kaip ir dauguma sintetinių ekonominių rodiklių, kuriais siekiama pamatuoti viską, labai dažnai nebepamatuojama nieko. Beveik panašus likimas ištiko ir aptartąjį sintetinį mokesčių naštos rodiklį, kurį, nieko nesakau, reikia skaičiuoti, bet nereikia daryti pernelyg toli siekiančių išvadų, kad ir apie mokesčių sunkumą (ne pats rodiklis blogas, bet jo interpretuotojai jį pervertina). Ir štai dar dėl kokių priežasčių.   Kad ir kokiais būdais būtų matuojama tiesioginė mokesčių našta, neįvertinamos kitos dvi labai svarbios mokesčių naštos sudedamosios – netiesioginė administravimo ir paslėptoji našta. Gali būti, jog net ir mažai mokesčių sumai administruoti yra sukurta tokia paini administravimo sistema, gausi taisyklių arba vertinamųjų nuostatų, biurokratizuota (pvz., specialios apskaitos sąskaitos faktūros) ir nepastovi, kad vien tik tai gali atbaidyti investuotojus ir išsekinti mokesčių mokėtojus. Paslėptoji mokesčių našta pasireiškia kaip įtaka, kurią mokesčių taisyklės daro žmonių sprendimams, kai dėl reguliuojamojo mokesčių poveikio priimamas ne pats efektyviausias sprendimas. Paslėptosios mokesčių naštos skaičiais neįmanoma įvertinti, bet ji egzistuoja ir yra reikšminga. Galiausiai mokesčių naštos rodikliai neįvertina vadinamųjų „mokesčių ne mokesčių“ – virškainio, kurį dėl valdžios nustatytų reikalavimų, draudimų ar ribojimų vartotojas sumoka gamintojui apeidamas biudžetą. Tokia įmantri nebiudžetinė, bet subsidija, Lietuvoje yra itin akivaizdi cukraus pramonėje, kai dėl muitų už cukrų permokame mažiausiai trečdalį kainos. Kaip jau minėjau, mokesčių naštos rodiklis nieko nepasako apie žmogaus galimybę geriau gyventi. Nei apie mokesčius mokančiojo, nei apie mokesčius „valgančiojo“. Nes šis rodiklis neįvertina to (ir neskirtas tam), ką žmogus gali įpirkti, sumokėjęs kad ir to paties dydžio mokesčius skirtingose šalyse per skirtingus laikotarpius. Šalyse, kur pajamos mažos (o Lietuva kaip tik tokia, jos pajamų lygis tesiekia vos 40 proc. Europos vidurkio), net ir sumokėjus santykinai mažą (20 proc.) mokesčių naštą, iš likusių pinigų žmogus sunkiai gali įsigyti automobilį, būstą, išmokslinti vaikus ir t.t. Tuo tarpu net ir didesnė mokesčių našta sumokėjus mokesčius kitose šalyse palieka žmonėms solidžią sumą padoriam gyvenimui. Taigi, esant kainų konvergencijai (vienodėjimui), bet dideliems pajamų skirtumams, mokesčių naštos lyginimas yra mažai prasmingas. 2.5.Pajamų mokesčio mažinimas Baltijos šalyse Netrukus po rinkimų Finansų ministerija pranešė, kad ketina siūlyti sumažinti gyventojų pajamų mokestį. Bet ne už dyką. Pajamų mokestis bus sumažintas, tačiau ketinama įvesti du naujus - nekilnojamojo turto ir automobilių registracijos - mokesčius. Šios idėjos autoriai, panašu, vadovaujasi nuostata, "kad vilkas būtų sotus ir avys sveikos". Priežastis akivaizdi. Pajamų mokesčio tarifo sumažinimas 3 proc. punktais neduos juntamo efekto. Matematika paprasta. Tarkime, priskaičiuotas žmogaus atlyginimas siekia 1000 litų. Atėmus minimalų neapmokestinimo lygį, po mokesčių gyventojui liktų 21 litu daugiau. Pajamos padidės, tačiau ne tokiu mastu, kad paskatintų žmogų dirbti ir uždirbti daugiau bei sumažintų paskatas vengti mokesčių.   Reikia nepamiršti, kad socialinio draudimo įmokos dydis liktų tas pats, o įmokų dydžiui ir toliau nebūtų taikomos "lubos". Šis faktorius nustelbtų nežymų pajamų mokesčio tarifo sumažinimą. Toks pajamų mokesčio sumažinimas, koks yra siūlomas, iš tikrųjų diskredituotų pajamų mokesčio mažinimo idėją. Tai neabejotinai sumažintų biudžeto pajamas, o nesant papildomų motyvacijų žmonėms dirbti ir neslėpti mokesčių negalima tikėtis, kad biudžetas gaus papildomų įplaukų. Vėliau su pasimėgavimu būtų spekuliuojama, kad pajamų mokesčio mažinimas teigiamo poveikio nepadarė, todėl papildomai mažinti mokesčio neverta.   2.6.Latvijos mokesčių sistemos privalumai ir trūkumai   Kaip ir viskas gyvenime, mokesčiai turi gerąją ir blogąją pusę. Ignoruojant tai, kad mokesčiai yra susiję su asmeninės laisvės praradimu, galima teigti, kad, sumokėjusi mokesčius, visuomenė aritmetiškai nepatiria jokio nuostolio. Taigi, kai Janis sumoka Raimondui, pinigai nedingsta, jie tiesiog perskirstomi. Jeigu pinigai paskirstomi teisingai, Janis gali tapti net laimingesnis nei anksčiau, ir dėl to sumokėtas mokestis duoda naudos. Taigi, nėra jokių abejonių, kad ši bet kurio mokesčio pusė yra geroji.   Blogoji mokesčių pusė – tai reiškinys, vadinamas pasyviu mokesčių vengimu. Įsivaizduokime vieną iš mūsų Maximos prekybos centrų, pastatytą Rygoje. Žmogus ateina į Maximą, ieškodamas televizoriaus PANASONIC, kainuojančio ne daugiau kaip 150 latų. Tačiau toks televizorius kainuoja 155 latus su PVM ir 131 latą be PVM. Taigi, šis žmogus nusprendžia pasyviai vengti mokesčių – jis išvengia PVM mokėjimo, nepirkdamas televizoriaus. Šiuo pasyvaus mokesčių vengimo atveju pralaimi abi šalys. Minėtajam žmogui ir toliau tenka žiūrėti savo dvidešimties metų senumo televizorių. Mes prarandame savo pelną, o valstybės biudžetas – pajamas iš PVM. Kai mokesčiai iškraipo ekonomiką, nuostolį patiria kiekvienas. Latvijoje taikomas fizinių asmenų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokestis. Šie du mokesčiai trukdo bendrovėms gauti pinigus iš vartotojų, kadangi dalis pinigų srauto nukreipiama į valstybinius fondus. Kaip jau buvo minėta, vartotojai dažnai vengia šių mokesčių, mažindami savo vartojimo apimtis. Bendrovės pirmiau nurodytų dviejų mokesčių naštą lengvina, mažiau investuodamos arba visai neinvestuodamos į Latviją. Šiomis dienomis Latvijos ekonomikos priartėjimas prie ES ekonomikos lygio kompensuoja neigiamus šių mokesčių padarinius - investicijų apimtys ir BVP augimo tempai Latvijoje yra įspūdingi. Tačiau tobulėjimui ribų nėra. Mažesni PVM ir pelno mokesčio tarifai dar labiau paspartins investicijų augimo tempus Latvijoje. Tačiau, kalbant apie vidutinės trukmės perspektyvą, subalansuotą augimą Latvijoje galima užtikrinti tik sumažinus minėtuosius mokesčius.   Visai normalu, kad Latvijoje taikomi įvairūs mokesčiai, cigaretėms ir alkoholiui, padedantys žmonėms išvengti žalingų įpročių ir tokių ligų, kaip alkoholizmas. Kol kas cigaretėms ir alkoholiui taikomi mokesčiai yra pakenčiami, tačiau, įstojus į ES, jie padidės.   Latviai niekada nesirgo tinginystės liga. Tačiau dabar, paplitus vakarietiškoms darbo taisyklėms, gyventojai gali susirgti kita liga – darboholizmu. Laimei, Latvijoje taikomi du mokesčiai, kurie padeda išvengti darboholikų arba juos išgydyti – fizinių asmenų pajamų mokestis ir socialinio draudimo mokestis. Vietoj persidirbimo, latviai skatinami lankytis Maximos prekybos centruose, pirkti ten televizorius ir gerai atsipalaiduoti namuose. Tačiau kartais dėl labai didelių šių dviejų mokesčių tarifų minėtosios ligos išplinta dar labiau: t.y. tokios, kaip juodoji rinka ir korupcija. Dėl skirtingo importo muitą ir muitinės veiklą reglamentuojančių įstatymų bei teisės aktų aiškinimo tarp muitinės pareigūnų ir importuotojų. Tikimasi, kad padėtis muitinėje labai pagerėjo po to, kai Latvija tapo pilnateise ES valstybe nare. Labai gaila, kad planai dėl nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimo nuo 1.5% iki 1% liko gulėti lentynose. Jeigu jie padėtų Latvijai toliau žengti pirmyn, norėčiau paskleisti gandą, kad Islandija puoselėja dar drąsesnes idėjas, ketindama visai panaikinti nekilnojamojo turto mokestį.   Vienas iš svarbiausių mokesčių sistemos ypatumų yra visų mokesčius reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų svoris kilogramais. Dabartinę Latvijos mokesčių sistemą pavadinčiau paprasta, palyginti su labai sudėtingomis Vakarų Europoje arba Šiaurės Amerikoje taikomomis sistemomis. Pavyzdžiui, šiuo metu Latvijoje taikomi aštuoni skirtingi mokesčiai, tačiau, pabandęs suskaičiuoti, kiek jų yra Danijoje, suskaičiavęs iki penkiasdešimt penkių, „pamečiau skaičių“. Šiuo metu Latvijos mokesčių sistema yra pakankamai konkurencinė, kad galėtų užtikrinti spartų ekonomikos augimą, tačiau, siekiant ilgalaikio sėkmingo Latvijos vystymosi, mokesčių tarifus reikia sumažinti. Latvijos mokesčių sistema yra labai jauna – ji gyvuoja dar tik dvyliktuosius metus, tačiau mes manome, kad per tokį palyginti trumpą laikotarpį mums pavyko sukurti gyvybingą ir veiksmingą mokesčių sistemą, kurioje mokesčių tikslai, t.y. valstybės biudžeto pajamų surinkimo užtikrinimas, atitinka mokesčių, kaip ekonominės politikos priemonės, naudojimą. Latvijoje taikomi dviejų rūšių pajamų mokesčiai – fizinių asmenų pajamų mokestis ir juridinių asmenų pelno mokestis, kurie sudaro vieną sistemą. Tai reiškia, kad:   • kiekvienas asmuo, gaunantis pajamas Latvijoje, apmokestinamas fizinių asmenų pajamų mokesčiu arba juridinių asmenų pelno mokesčiu; • tos pačios pajamos vienu metu niekada neapmokestinamos abiem pirmiau nurodytais mokesčiais. Latvijos pajamų mokesčio įstatymai buvo kuriami vadovaujantis principu, kad: • apmokestinamų asmenų grupė ir mokesčių bazė turi būti plati; • mokesčio tarifas turi būti palyginti nedidelis. Latvijos pajamų mokesčių sistema yra palyginti neutrali, kalbant apie išteklių perskirstymą, kadangi įstatymuose nėra numatytos jokios specialios mokesčių nuolaidos vienam ar kitam konkrečiam ekonomikos sektoriui. Tai, kad juridinių asmenų pelno mokesčio įstatyme buvo numatyta daug mokesčių lengvatų ir kad minėtos lengvatos yra mažai veiksmingos, pritraukiant investicijas arba sprendžiant socialines problemas, tam tikra prasme galima priskirti neigiamoms tendencijoms. Dėl to, skatinant verslą, buvo numatyta iki 2008 m. laipsniškai sumažinti įmonių pelno mokestį iki 15 proc., tuo pat metu panaikinant kai kurias anksčiau taikytas lengvatas.   25 proc. fizinių asmenų pajamų mokesčio tarifas taip pat vienodai taikomas visiems mokėtojams ir visų rūšių pajamoms. Tai padeda administruoti šį mokestį. Tuo pat metu nėra jokių pajamų mokesčio tarifo didinimui būdingų problemų – pajamų apmokestinimo didesniu mokesčio tarifu dėl infliacijos išaugus pajamoms, mokesčių planavimo, siekiant pajamas apmokestinti mažesniu tarifu ir kt.   Pajamų mokesčių įstatymais visada buvo siekiama panaikinti tradicinius mokesčių vengimo būdus – įstatyme yra numatytos nuostatos dėl dalinio kapitalizavimo, pervedimų kainų nustatymo, sandorių su nedidelį ir nulinį mokesčio tarifą taikančių valstybėmis bei jurisdikcijomis reglamentavimo. Tačiau, atsižvelgiant į Latvijos pažangą siekiant narystės Europos Sąjungoje, reikia užtikrinti, kad pirmiau nurodytos nuostatos neprieštarautų bendrajai Europos Sąjungos rinkai. Kalbant apie fizinių asmenų pajamų mokestį, rengiant biudžetą, būtina išspręsti neapmokestinamo minimumo padidinimo klausimą, kadangi neapmokestinamas minimumas Latvijoje šiuo metu yra mažiausias palyginti ne tik su Baltijos šalimis, bet ir su kitomis šalimis kandidatėmis. Dėl to jo taikymas neatitinka numatytų tikslų.   Latvijos pajamų mokesčių įstatymai buvo rengiami, atsižvelgiant į visuotinai priimtus Europos Sąjungos ir EBPO šalių įstatymų rengimo principus. Į minėtus įstatymus palaipsniui įtraukiami Europos Sąjungos direktyvų reikalavimai dėl tiesioginio apmokestinimo – tiek dividendų apmokestinimo, tiek pajamų mokesčių įstatymų taikymo reorganizuojamoms įmonėms srityse. 3.Baltijos šalių pelno mokesčio sistemos praktinė analizė 3.1. MOKESČIŲ NAŠTOS ĮTAKOS AB „Gėrimai“ PELNINGUMUI ĮVERTINTI Lietuvoje dažnai kalbama apie mokesčių naš­tą, tačiau mokslininkai ir ekonomistai ją vertina nevienareikšmiškai. Mokesčių naštai apskaičiuoti nėra konkrečios metodikos, todėl ji skaičiuojama vis kitais metodais arba tiesiog pateikiami kaip intuityvūs vertinimai (Budrytė, Mačiulaitytė, 2010). Nagrinėjant mokesčius jų poveikio juridiniams asmenims aspektu, akivaizdu, kad mokesčiai yra bet kurios tikslingos gamybinės ir komercinės veik­los, t. y. verslo sudėtinė dalis. Juos paprastai moka visi. Apmokestinamos verslo sukurtos pajamos (pelnas), pridėtinė vertė ir pan. Vis dėlto įmonių pelno apmokestinimas ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse yra vienas iš sunkiausiai suvo­kiamų mokesčių sistemos dalykų. Atlikti faktinio pelno mokesčio tarifo ir pelno mokesčio naštos (pagal bendrąjį pelną ir grynąjį pelną) ryšio glaudumo analizę. Tyrimo metodai - įmonės finansinių rodiklių sisteminimas, analizė, apibendrinimas, indukcija, dedukcija. Metodinį tyrimo pagrindą sudaro Europos ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organi­zacijos studijoje pateikti metodai. Mokesčių našta vertinama pagal sukuriamą pridėtinę vertę. Akcizo mokestis neįtraukiamas į šiuos skaičiavimus, nes jį sumoka pirkėjas. Įmonės „Gėrimai" gaminama pre­kė yra neelastinga, todėl didžioji mokesčio naštos dalis tenka pirkėjui. Mokesčių našta apskaičiuo­jama kaip sumokėtų mokesčių suma, imama santy­kiu su bendruoju pelnu. Pirmu variantu įmonės „Gėrimai" sumokėtų mokesčių suma skaičiuojama įskaitant pridėtinės vertės mokestį o antruoju variantu pridėtinės vertės mokestis neskaičiuo­jamas. Pateikti skaičiavimai pateikti 1 lentelėje. 2 lentelė. Mokesčio naštos lygio apskaičiavimas, proc. Rodikliai 2007 m. 2008 m. 2009 m. Iš viso: Bendrosios pajamos, tūkst. Lt 107220 100212 100217 307649 Savikaina, tūkst. Lt 65712 55333 55004 176049 Bendrasis pelnas, tūkst. Lt 41508 44879 45213 131600 Sumokėta mokesčių be PVM ir akcizo. 7766,2 8265,26 5987,1 24654 Mokesčių našta (1 variantas). 18,7 18,4 13,24 Sumokėta mokesčių suma su PVM (be akcizo). 25738 33618 30786,5 92778 Mokesčių našta (2 variantas). 62,0 74,9 68,09 Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis AB „Gėrimai" finansine ataskaita. 3 lentelė. Tiesioginių mokesčių naštos dydžio apskaičiavimas, proc. Rodiklis 2007 m. 2008 m. 2009 m. Vidurkis (2009-2008 m.) Pelno mokesčio suma, tūkst. Lt 2414 2081 2989 Pelno mokesčio našta proc. (N). 5,8 4,6 6,6 5,6 Nekilnojamo turto mokesčio suma, tūkst. Lt 141,9 139,8 134,8 Nekilnojamo turto mokesčio našta proc. 0,34 0,31 0,3 0,32 Kelių mokesčio suma, tūkst. Lt 3216,6 3006,36 378,9 Kelių mokesčio našta proc. 7,7 6,6 0,83 5,0 Soc. draudimo įmokos 31 proc., tūkst. Lt 2798,6 2 309,2 2320,6 Soc. draudimo įmokos 31 proc. našta. 6,7 5,1 5,1 5,6 Kaip matyti iš 2 lentelės, didžiausia našta tenka kelių mokesčiui, jis kinta tolygiai kartu su pardavimų apimtimi. Šiek tiek mažesnės socialinio draudimo įmokos, trejų metų vidurkis 5,6 proc. Trečioji vieta tenka pelno mokesčiui. Kaip žinia, pelno mokesčio tarifas buvo dažnai keičiamas, didžiausias buvo 35 proc., todėl svarbu įvertinti, kokią įtaką įstatymų keitimai daro mokesčių naštos lygiui. Todėl apskaičiuoti viduti­niai faktiniai (realieji) mokesčio tarifai. Sumokėta pelno mokesčio suma lyginama su bendruoju pelnu (BP), o po to įvertinamas visų sąnaudų poveikis. Dar sykį sumokėta mokesčio suma lyginama su grynuoju pelnu. Įmonės mokesčių našta vertinama pagal jos sukuriamą pridėtinę vertę. Analizuojamą įmonės tam tikro laikotarpio mokesčių naštą N proc. galima užrašyti taip: Nk= (T ik/PVik) * 100, čia: T — sumokėta mokesčių suma, PV - pelnas, i - ūkio sektorius, k - laikotarpis. Įvertinti, kokią įtaką įstatymų pakeitimas turi mokesčių naštos lygiui šalyje, galima ir apskaičiuojant vidutinius faktinius (realiuosius) mokesčio tarifus. Vidutinį faktinį analizuojamo ūkio sektoriaus ar įmonės tam tikro laikotarpio pelno mokesčio tarifą (E) galima apskaičiuoti pagal tokią formulę: E = (Tlk / Pik) * 100, čia: T - sumokėta pelno mokesčio suma, P - pelno mokesčio bazė, i - ūkio sektorius ar įmonė, k - laikotarpis. Apskaičiuoti pelno mokesčio surinkimo efektyvumo rodikliai pateikti 3 lentelėje. Faktinis pelno mokesčio tarifas paprastai bū­na mažesnis nei įstatymo nustatytas tarifas, nes įstatymas leidžia sumažinti uždirbtą pelną, taikant įvairius atskaitymus. Faktinis ir įstatymo numatytas tarifas skiriasi ir dėl vengimo mokėti mokesčius. Sumokėta pelno mokesčio suma, lyginant su bendruoju pelnu (procentine išraiška), yra žymiai ma­žesnė nei sumokėta pelno mokesčio suma, lyginant ją su grynuoju pelnu (procentine išraiška). Todėl tikslinga remiantis regresijos lygtimi nustatyti šių kintamųjų ryšio glaudumą. Nepriklausomas kinta­masis - vidutinis faktinis pelno mokesčio tarifas, o priklausomi kintamieji: a) sumokėta pelno mokes­čio suma santykiu su bendruoju pelnu; b) sumokėta pelno mokesčio suma santykiu su grynuoju pelnu. 4 lentelė. Pelno mokesčio surinkimo efektyvumo rodikliai Lietuva Latvija Estija Vidutinis faktinis pelno mokesčio tarifas (E). 20,27 14,65 15,41 Sumokėta pelno mokesčio suma lyginant su BP. (N). 5,8 4,6 6,6 Sumokėta pelno mokesčio suma lyginant su GP, (N)- 20,8 17,7 18,88 Šaltinis: sudaryta autorių. Apskaičiavus koreliacijos indeksą (Rx) = 0,23, galima teigti, jog ryšys tarp vidutinio faktinio pelno mokesčio tarifo ir sumokėtos pelno mokesčio sumos, paimtos santykiu su bendruoju pelnu, įmo­nėje „Gėrimai" nėra glaudus. 1 procentiniu punktu padidėjus faktiniam tarifui, pelno mokesčio našta padidėja tik 0,078 procentinio punkto. Atsižvelgus į koreliacijos indekso pošaknyje esančią reikšmę, t. y. determinacijos koeficientą (R2), galima teigti, kad faktinis pelno mokesčio tarifas 5,6 proc. veikia šio varianto pelno mokesčio naštą. 1 paveiksle pa­teiktas ryšys tarp AB „Gėrimai" sumokėto pelno mokesčio 2009-2008 m., kuris imamas santykiu su grynuoju pelnu ir vidutinio faktinio pelno mokesčio tarifo (E). Apibendrintai galima teigti, kad AB „Gėrimai" mokesčių naštos rodiklis be PVM ir akcizo mokesčių yra šiek tiek mažesnis už bendrą Lietuvos mokesčių naštą ir pateko į rekomenduojamą 30-35 proc. intervalą. Iš tiesioginių mokesčių didžiausią įtaką įmonei daro pelno mokestis (5,6 proc. mokesčio našta) bei soc. draudimo įmokos, kurios taip pat su­darė 5,6 proc. Faktinis pelno mokesčio tarifas 2009 m. buvo 5,27 proc. didesnis už įstatymo nustatytą ir sudarė 20,27 proc, kai tuo tarpu 2010 m. buvo 14,65 proc. 3.2.Verslo mokesčių naštos analizė Šiuo metu Lietuvoje intensyviai dis­kutuojama apie juridinių asmenų pelno mo­kesčio tikslingumą. Oficiali šiuo klausimu nuostata yra užfiksuota Vyriausybės 2010-2013 m. veiklos programoje, patvirtintoje 2010 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. VIII-28; joje numatyta sureguliavus pajamų mokestį, 10 metų laikotarpiui panaikinti pelno mokestį. Nesigilindami į formuluotės apie paja­mų mokesčio sureguliavimo neapibrėžtu­mą, darbo autorius norėtų panagrinėti, kiek tokia perspekty­va yra priimtina šalies ūkiui ekonominia­me ir politiniame kontekste. Pirmiausia panagrinėkime juridinių as­menų pelno mokesčio įnašo į nacionalinį biudžetą dinamiką procentine išraiška. Remiantis statistikos duomenimis, galime konstatuoti, kad nuo 1991 m. pelno mo­kesčio procentas bendrose valstybes pa­jamose sumažėjo nuo 20,5% 1991 m. iki 7,5% 1997 m. Didžiausias įnašo į biudžetą nuosmukis įvyko 1994m., palyginti su 1993 m. (nuo 23,4% iki 13,7%). Kitais 1995 m. pelno mokesčio dalis biudžete toliau ryškiai mažėjo (nuo 13,7 iki 9,6%) Tokią tendenciją neabejotinai pirmiausia sąlygojo pri­dėtinės vertės mokesčio įvedimas 1994 m. Darbo autorius norėtų atkreipti dėmesį į ūkininkavimo sąlygų pasikeitimo poveikį įmonei susijusia su PVM įvedimu. Valstybė (tie­sa, su atskiromis išimtimis) 1994 m. įvedė 18% pridėtinės vertės mokestį (PVM). Mokestis verslo pasaulyje sukėlė šoką, nes nebuvo atlikta jokia mokesčio povei­kio išankstinė analizė. Kitose šalyse (pvz., Didžiojoje Britanijoje) PVM nuo jo įvedi­mo buvo didinamas palaipsniui. PVM bu­vo įvestas 1973 m. stojant į Europos Eko­nomine Bendriją ir pagrindinėms prekėms tesudarė 8%. Didesnis (12 %) tarifas bu­vo nustatytas tik kai kurioms prabangos prekėms. Toliau nuosekliai šis tarifas bu­vo didinamas 1979 m. nustatytas 17,5% tarifas (su tam tikromis išimti­mis). Siekiant padidinti pramonės konkurencingumą vietiniams energetiniams ištekliams (kurui, elektros energijai) nustatytas 5% tarifas. Beje, gyvenamoji statyba PVM iš viso ne­apmokestinama. Mūsų ekonominėje literatūroje į PVM poveikį ūkininkavimo sąlygoms nekreipia­ma dėmesio. Naujausioje aukštosioms mokykloms skirtoje literatūroje gausu komentarų jog “PVM nėra susijęs su įmonės veik­la

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!