Baltijos šalių pelno mokesčių sistemos ir jų lyginamoji analizė

Lietuva reformas dažnai vykdo tik tiek, kiek reikalauja tarptautinės organizacijos, siekdama užsitikrinti jų paramą, tačiau retai mėgindama pakreipti jas verslui ir gyventojams naudinga linkme. Srityse, dėl kurių tarptautinių institucijų tiesioginė įtaka nėra didelė, Lietuvoje apskritai nereformuojamos: tai - sveikatos apsauga, pensijų sistema, švietimas, žemės ūkis. Be to, derėdamasi su Europos Sąjunga, neretai Lietuva mechaniškai perkelia ES reikalavimus į savo teisės aktus, ne visais atvejais įvertina jų pasekmes Lietuvos visuomenei ir kartais nepagrįstai suvaržo gyventojų ir verslo galimybes.
Darbo tikslas – išanalizuoti Baltijos šalių pelno mokesčių sistemas padaryti jų lyginamąją analizę.
Darbo metodai – sisteminė ir loginė analizė, teisės aktu lyginamoji analizė.
1.
1. Žymia mokesčių įplaukų dalį mobilizuojant per netiesioginius mokesčius, t.y. apdedant mokesčiais vartojimo reikmenis gaminančias įmones, kuriuos savo ruožtų perkeldavo šios mokesčius vartotojams, padidindamos gaminių kainas;
2. taikant proporcines mokesčių normas (fiksuotų procentų) arba nežymios progresijos normas mokėtojams, nepriklausomai nuo jų tyrimų pajamų didžio;
3. apdedant mokėtojus realiniais mokesčiais, t.y. apmokestinant atskirai pagal kiekvieną pajamų šaltinį (skirtingai nuo asmeninių mokesčių, kai visos mokėtojo pajamas sudedamos ir apmokestinamos taikant progresinės normas).3
Pavyzdžiui Lietuvoje 1931 metais tiesioginių mokesčių buvo surinkta 42570,2 tūkstančių litų, o netiesioginių mokesčių - 96153,1 tūkstantis litų arba 2,26 karto daugiau. (Lietuvos statistikos metraštis 1931 m.- K. 1992. P. 260 - 261.
Praktika rodo, kad mokesčių įstatymai dažnai yra pažeidimai dažnai yra pažeidžiami-vengiama mokėti mokesčius, aplaidžiai ar apgaulingai yra tvarkoma žmonių ir kitų mokesčio mokėtojų buhalterinė apskaita, pateikiami neteisingi duomenis apie pajamas, mokesčių deklaracijos ir kiti dokumentai pateikiami ne laikų ir pan. Todėl mano manymui teisingas valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-2009 metų strateginio plano pagrindinis strateginis tikslas - skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą.4
Lemiama dalį mokesčių prieškarinėje Lietuvoje mokėjo ne įmonės įstaigos ar organizacijos, o gyventojų mokesčiai. Tai buvo svarbus reiškinys politinių, socialinių ir ekonominių požiūrių; nes net ir dabar jų didis lemia visuomenės narių gyvenimo lygį: minėti mokesčiai skatina arba stabdo atskirų gyventojų grupių darbinę veiklą, turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!