Lietuvos ir kitų pasirinktų užsienio šalio valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų struktūra bei dinamika

Ekonomika - reiškinys, kurio pokyčiai dažniausiai stipriai juntami visuomenėje, vienas svarbiausių aspektų yra kuo tiksliau numatyti perspektyvas, prognozuoti mokesčių sistemos pokyčius bei priimti ateičiai kuo naudingesnius sprendimus. Lietuvos Respublikos biudžetinė sistema yra labai svarbi ir aktuali tema šiuolaikinei visuomenei.
• Priklauso nuo daugelio politinių, socialinių, ekonominių kiekvienos šalies bruožų, taip pat globalių procesų.
• Administracinės įmonės, kontroliuodamos informaciją, gali tyčia klaidinti centro finansininkus dėl tikrųjų teikiamų paslaugų kaštų.
Taigi, šiame rašto darbe bus analizuojama Lietuvos ir kitų pasirinktų užsienio šalių valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų struktūra bei dinamika: problemos ir galimybės, analizuojant naudota paskutinių trejų metų duomenys.
.
1. Lietuvos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų struktūra bei dinamika: problemos ir galimybės
1.1. Lietuvos valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos
Valstybės biudžetas yra vienas iš svarbiausių valstybės dokumentų, kuriame nurodomas atitinkamų metų valstybės pajamų ir išlaidų planas. Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas yra centralizuotas finansinių išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir perskirstoma dalis Respublikos nacionalinių pajamų. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto sukaupti finansiniai ištekliai yra naudojami bendravalstybinėms reikmėms finansuoti. Tiek biudžeto pajamos, tiek biudžeto išlaidos gali būti klasifikuojamos pagal įvairius kriterijus. Teisingai pasirinkta ir sudaryta biudžeto pajamų klasifikacija leidžia tiksliai nustatyti biudžeto lėšų panaudojimo tikslus, vyriausybės finansų politikos uždavinius, kryptis. Biudžetų pajamoms valstybių biudžetų sudarymo praktikoje naudojamos tokios klasifikacijos:
1)Pagal pajamų šaltinius (Įplaukos iš mokesčių ir rinkliavų, valstybinių įmonių ir organizacijų įplaukos, Įplaukos už valstybės turtą ar jo panaudojimą, valstybės skolos);
2)Teisinė klasifikacija (išskiria biudžeto pajamas, kurių susidarymui reikalingas tiesioginis valstybinės valdžios įsikišimas (mokesčiai, baudos) ir pajamas, kurioms toks įsikišimas nereikalingas (netiesioginiai mokesčiai, mokesčiai už paslaugas);
3)Finansinė klasifikacija (Remiasi pajamų grupavimu pagal disponavimo jomis sąlygas: negrąžinamosios (pastoviosios) (pvz. pajamos iš mokesčių), grąžinamosios (laikinosios) pajamos (pvz. pasiskolinta pinigų suma, už kurią reikės mokėti palūkanas);
4)Ekonominė klasifikacija (remiasi pajamų grupavimu pagal pajamų šaltinio ypatumus ekonomikoje/ pajamų šaltinio charakterį (pvz.: pajamos iš fizinių asmenų, pajamos iš juridinių asmenų, pajamos iš tiesioginių mokesčių, netiesioginių mokesčių).
Remiantis paskutinių trijų metų (2017, 2018,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!