Lietuvos valstybės skolos samprata ir struktūra

Šiuo metu pasaulyje vartojami keli valstybės skolos apibrėžimai. Pagrindinės ir aktualiausios Lietuvai yra Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES) vartojamos valstybės skolos sąvokos. Tarptautinėje praktikoje išskiriama šalies skola, kuri yra skirstoma į privačiojo sektoriaus ir valstybinio sektoriaus skolą. Ji dar grupuojama pagal kreditoriaus rūšį, priemones, trukmę ir kitus požymius. Pačiu bendriausiu atveju valstybės skolos sąvoką, vartojamą mūsų šalyje, galima sutapatinti su valstybinio sektoriaus skola. Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės skolos įstatymą valdžios sektorius – tai sektorius, kuris apima centrinės valdžios (Vyriausybė ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai), vietos valdžios (savivaldybės ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai) ir valstybės socialinės apsaugos fondų (Valstybinio socialinio draudimo fondas, Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kiti šiam sektoriui priskiriami subjektai) sektorius. Subjektų priskyrimą ir jų klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Šiame įstatyme nustatyta ir Lietuvoje naudojama valstybės skolos sąvoka: valstybės skola – tai konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.
• Pirma - valstybės skola skirstoma į vidaus ir užsienio pagal valiutos požymį. Vidaus skola - tai Lietuvos Respublikos turtiniai įsipareigojimai vidaus valiuta - litais. Užsienio skola - Lietuvos Respublikos turtiniai įsipareigojimai užsienio valiutomis. Tarptautinės organizacijos šį grupavimą atlieka pagal kitą požymį - kreditoriaus kilmės šalį.
• Antra - Lietuvoje į valstybės skolą įskaitomi valstybės tiesioginiai ir netiesioginiai įsipareigojimai, kurie įtraukiami į apskaitą pagal pinigų srautų, o ne įsipareigojimų susidarymo arba kaupimo principą.
• Trečia - netiesioginiai valstybės įsipareigojimai, atsirandantys dėl valstybės garantijų arba draudimo agentūrų veiklos; į apskaitą įtraukiama ne visa jų suma, o vadovaujamasi Vyriausybės nutarime nustatytais normatyvais (11).
• Centriniam bankui;
• Komerciniams ir taupomiesiems bankams;
• Kitiems kreditoriams.
2) Tiesioginė užsienio skola skirstoma į skolą:
• Tarptautinėms plėtros organizacijoms;
• Tarptautiniam Valiutos Fondui;
• Užsienio šalių valdymo organams (dvišalės sutartys);
• Kitiems kreditoriams.
3) Netiesioginė vidaus skola...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!