Referatai

Lietuvos valstybės skolos analizė

9.4   (2 atsiliepimai)
Lietuvos valstybės skolos analizė 1 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 2 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 3 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 4 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 5 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 6 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 7 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 8 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 9 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 10 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 11 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 12 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 13 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 14 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 15 puslapis
Lietuvos valstybės skolos analizė 16 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

ĮVADAS Darbo aktualumas. Auganti šalies ekonomika yra svarbus kriterijus, kuriuo vertinama šalies plėtra ir jos padėtis kitų šalių atžvilgiu. Gebėjimas išlaikyti augančią ekonomiką suteikia galimybę šalies konkurencingumo stiprėjimui. Valstybės, kurios siekia išlaikyti ekonomikos augimo tempus, susiduria su lėšų trūkumu, kuris yra dengiamas skolintomis lėšomis. Valstybės skolinasi tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose. Valstybių skolinimosi negalima laikyti smerktinu reiškiniu, nes teigiama, jog skolinimasis gali paskatinti ekonomikos augimą, reguliuoti valstybėje atsiradusias ekonomines problemas ar netgi tapti pajamų šaltiniu, esant krizei. Valstybės skolos problemos klausimas ypač aktualus ne tik vertinant valstybių viešuosius finansus, tačiau ir vertinant šalies padėtį tarptautinėse finansų rinkose. Nepaisant to, kad yra mokslinių argumentų prieš ir už valstybės skolinimąsi, šis finansinių išteklių pritraukimo būdas, yra svarbus besiskolinančios šalies ekonomikai. Tai viena pagrindinių finansavimo pritraukimo formų(Barkauskaitė, Šimkus, 2015). Valstybės skolos problematika skirtingais aspektais analizuota įvairių autorių darbuose. Lietuvos valstybės skolos priimtinumo vertinimo aspektams dėmesį skyrė Bujienė, Stonienė(2013). Valstybės skolos valdymo aspektai analizuoti Čiulevičienės, Mickūnienės(2016) moksliniame straipsnyje. Ekonominio augimo, korupcijos ir valstybės skolos sąsajas analizavo užsienio autoriai Kim, Ha, Kim(2017). Lietuvos valstybės skolos rodiklių tendencijų analizė Lietuvoje atlikta ir valstybės skolos įtaka ekonomikai atskleista Barkauskaitės, Šimkaus(2015) straipsnyje. Nors ir yra teigiamų mokslinių argumentų apie tai, kad valstybės skola yra teigiamas reiškinys, didėjančios valstybės skolos išlaidos sukelia neišvengiamai didesnį surenkamų pajamų poreikį šalyje, kuris gali pasireikšti gyventojams ir verslo subjektams neigiamais veiksniais ar mokesčių didinimu. Būtent todėl aktualu analizuoti valstybės skolos rodiklių dinamikos tendencijas ilgesniu laikotarpiu siekiant įvertinti valstybės skolos įtaką šalies ekonomikai. Darbo objektas. Lietuvos valstybės skola. Darbo tikslas – atskleisti valstybės skolos įtaką Lietuvos ekonomikai. Darbo uždaviniai: 1. Pateikti valstybės skolos sampratą ir klasifikaciją. 2. Identifikuoti valstybės skolinimąsi lemiančius veiksnius. 3. Atlikti Lietuvos valstybės skolos dinaminę analizę atskleidžiant veiksnius lėmusius valstybės skolą 2015-2019m. laikotarpiu. 4. Nustatyti valstybės skolos įtaką Lietuvos BVP. Darbo metodai: Mokslinių šaltinių analizė, informacijos sisteminimas ir apibendrinimas, statistinių duomenų analizė. 1. VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATOS IR VALSTYBĖS SKOLOS ĮTAKOS ŠALIES EKONOMIKAI ASPEKTAI 1. 1. Valstybės skolos samprata ir klasifikacija Valstybės skolinimasis yra atsakinga valstybės veikla nuo kurios priklauso ne tik valstybės ekonomika, tarptautinė reputacija ir daug kitų veiksnių, bet kartu itin svarbus valstybės pajamų šaltinis, kuris iš dalies padengia valstybės fiskalinio biudžeto deficitą ir mokesčius. Svarbu suvokti kas yra valstybės skola, suprasti valstybės skolos struktūrą ir klasifikaciją, nes atskiri valstybės skolos elementai gali suteikti išsamesnės informacijos apie šalies ekonominę situaciją. Todėl pirmiausiai tikslinga analizę pradėti nuo valstybės skolos sampratos apibūdinimo ir klasifikacijos. Valstybei skolinimosi poreikis atsiranda, kai išlaidos yra didesnės nei pajamos. Šį akirtumą valstybė dengia skolintomis lėšomis, o dėl skolinimosi atsiradę valstybės įsipareigojimai ir kiti finansiniai įsipareigojimai, formuoja valstybės skolą. Analizuojant mokslinius šaltinius, pastebima, kad įvairūs autoriai valstybės skolą apibūdina nevienodai. Įvairių autorių susistemintos valstybės sampratos pateikiamos 1 lentelėje. 1 lentelė. Valstybės skolos samprata įvairių autorių darbuose Autoriai Valstybės skolos samprata Bružienė(2013) Valstybės skolinimasis yra reiškinys, kuomet valstybė pasiskolina trūkstamas lėšas. Skolinamasi gali būti užsienio ir vidaus rinkose. Matuzevičiūtė, Montvilaitė, Ruplienė(2015) Valstybės skola yra visų valstybės įsiskolinimų suma, kuri reikalinga šalies finansų subalansavimui. Crose et al(2016) Valstybės skola įvardijama kaip rizikos veiksnys, kuris stabdo investicinius projektus valstybėje. Ažalskaitė(2017) Valstybės skola – tai įsipareigojimas, visų valstybės skolų ir jų palūkanų suma kreditoriams, kuri susidarė dėl valstybės biudžeto deficito valdymo. Šaltinis: sudaryta darbo autorės Atsižvelgiant į pateiktus valstybės sampratos apibūdinimus, galima teigti, kad valstybės skolos sampratai būdingas daugiaaspektiškumas. Pastebima ir tai, kad valstybės skolos apibrėžimuose nėra atsiribojama nuo biudžeto deficito sampratos aiškinimo. Teigiama, kad Vyriausybė kaupia skolą turėdama deficitą ir mažina skolindama turint perteklinį biudžetą. Valstybės skola yra svarbus valstybės fiskalinio biudžeto padengimo šaltinis, kuris apibendrina fiskalinę politiką ilguoju laikotarpiu, priešingai nei biudžeto deficitas(Bružienė, 2013). Akcentuojama, jog būtent biudžeto deficito dydis yra lemiamas veiksnys, kuris parodo kiek valstybė turėtų pasiskolinti ir koks yra valstybės skolos didėjimo mastas. Galima manyti, kad tokiu atveju valstybės skolą galima būtų apibūdinti ir kaip biudžeto deficito pasekmę. Analizuojant valstybės skolos sampratą, išskiriamas ir valstybės skolos socialinis aspektas. Atsižvelgiant į tai, kad į pensiją išeinančių darbuotojų skaičius auga, o šalių gyventojų augimo skaičius sulėtėjo, kiekviena šalie vyriausybė prisiima įsipareigojimą turimomis lėšomis užtikrinti gyventojams geresnę ekonominę gerovę, kartu įsipareigodama grąžinti skolas per nustatytą laikotarpį. Valstybės skola lyginama su mechanizmu, kuris palengvina kartų skolinimąsi ir skolinimą, o taip pat prisideda ir prie pensijų sistemos funkcionavimo. Tačiau valstybės skolinimasis potencialiai didina ateities kartų apmokestinimą(Barkauskaitė, Šimkus, 2015). Valstybės skolos sampratų įvairovę lemia ir tai, kad valstybės skola gali būti klasifikuojama remiantis įvairiais kriterijais. Pastebima ir tai, kad pateikiami ne tik valstybės skolos sampratos įvairūs apibrėžimai, bet ir gana skirtingi valstybės skolos klasifikavimo būdai. Dažniausiai mokslinėje literatūroje išskiriamos dvi valstybės skolos sudedamosios dalys, vidaus ir užsienio skolos, tačiau esama ir kitokių valstybės skolos klasifikavimo variantų, kuomet išskiriami tm tikri kriterijai. Taigi valstybės skola gali būti analizuojama įvairiais aspektais. Ažalskaitė(2017) pateikia valstybės skolos struktūrą, kuri pateikiama 1 pav. 1 pav. Valstybės skolos struktūra remiantis skolos instrumentų tipais Šaltinis: Ažalskaitė(2017) Remiantis pateiktu paveikslu matyti, kad valstybės skola apima tiesioginį ir netiesioginį skolinimąsi. Teigiama, kad įsipareigojimai, kurie prisiimami valstybės vardu yra tiesioginė valstybės skola. Anot Ažalskaitės(2017), skolindamasi valstybė tiesiogiai pati yra skolininkė ir įsipareigojimus prisiima iš bankų bei leisdama vyriausybės vertybinius popierius. Tuo tarpu netiesioginis skolinimasis yra valstybės garantija. Vyriausybė šiuo taveju įsipareigoja kreditoriui apmokėti visą skolą bei su skola susijusias išlaidas už skolininką, už kurio įsipareigojimų nevykdymą garantuoja vyriausybė. Kita vertus, yra ir kitokių pateikiamų skirtingų autorių valstybės skolos klasifikavimo struktūros kriterijų. Valstybės skola siejama su sektoriais, kurie priskiriami vyriausybės sektoriui. Tai centrinės valdžios skola, socialinės apsaugos fondų ir vietinės valdžios skola. Karazijienės, Sabonienės(2009) manymu, dažniausiai centrinės ir vietinės valdžios paskolos reikalavimai yra analizuojami bendrai. Centrinės ir vietinės valdžios skola būna gerokai mažesnė už viso valstybinio sektoriaus skolinimosi poreikį, kurį valstybinis sektorius, turi pasiskolinti iš vidinio privačiojo sektoriaus ir užsienio siekiant, kad valstybės sąskaitos būtų subalansuotos. Svarbu akcentuoti ir tai, kad valstybių skolą sudaro vidaus ir užsienio skolos. Šių skolų svarba ekonomikoje nėra vienoda. Valstybės užsienio skola suformuota užsienio rinkoje, tuo tarpu vidaus skola suformuota vidaus rinkoje. Skolos formavimui valstybė platina vietos ir užsienio rinkose platina vertybinius popierius. Valstybės pasirinkta politika ir vykdoma skolinimosi politika nulemia, kurioje rinkoje bus skolinimasi(Karazijienė, Sabonienė, 2009). Trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos už kurias mokamos palūkanos taip pat sudaro valstybės skolą. Teigiama, kad skolintis trumplaikiam laikui nėra patogu, nes reikia planuoti išmokas ir pasitaiko, kad ankstesnėms skoloms apmokėti parduodami nauji skoliniai instrumentai. Ilgalaikės skolos yra brangesnės nei trumpalaikės. Tai riboja galimybes skolintis ilgesniam laikui. Apibendrinant valstybės skolos sampratos apibrėžimų analizę, galima teigti, kad valstybės skolos sampratai būdingas daugiaaspektiškumas. Valstybės skolos sampratų įvairovę lemia tai, kad valstybės skola gali būti klasifikuojama remiantis įvairiais kriterijais. Valstybės skola yra visų valstybės įsiskolinimų suma, kuri reikalinga šalies finansų subalansavimui. Dažniausiai mokslinėje literatūroje išskiriamos dvi valstybės skolos sudedamosios dalys, valstybės ir užsienio skolos, tačiau esama ir kitokių valstybės skolos klasifikavimo variantų. 1. 2. Valstybės skolos įtaka šalies ekonomikai Valstybės skolinimasis tampa svarbus šaliai susidūrus su finansinių išteklių trūkumu. Skolinimasis padeda sustiprinti šalies finansų sistemą aprūpinant valstybę reikalingomis lėšomis. Moksliniuose šaltiniuose akcentuojamos priešingos nuomonės dėl valstybės skolinimosi daromos įtakos šalies ekonomikai. Mokslininkai neturi bendros nuomonės dėl valstybės skolos ekonomikai poveikio. Skudraitė(2011) pateikė apibendrinančias išvadas dėl skolinimosi įtakos šalies ekonomikai pabrėždama tai, kad dažniausiai valstybės skolos poveikis pasireiškia monetarinei politikai, kapitalui, asmeninėms santaupoms ir fiskalinę politiką lemiantiems sprendimams. Minėtos autorės darbe akcentuojama, jog valstybės skola yra teigiamas reiškinys, nes iš dalies šalyje pakeičiami mokesčiai, šalyje plėtojama finansų rinka, padengiamas šalies biudžeto deficitas. Be to, skolinimasis yra ir investicijų šaltinis. Kita vertus, galima teigti ir tai, kad netinkamas skolintų lėšų panaudojimas gali stabdyti ekonomikos plėtrą, didinti infliaciją ar sukelti kreditorių nepasitikėjimą. Checherita, Roter(2010) analizavo valstybės skolos ir ekonomikos augimo ryšį 12 Europos šalių ir išskyrė sritis, kurias paveikiant valstybės skolinimas turi teigiamą poveikį ekonominiam šalies augimui. Šioms sritims galima priskirti šalies gamybinį produktyvumą, privataus sektoriaus santaupas, ilgalaikes palūkanų normas ir viešąsias investicijas. Mokslinių tyrimų rezultatai leidžia teigti, kad nėra bendro sutarimo dėl ryšio egzistavimo tarp valstybės skolos ir ekonomikos augimo. Tyrimų rezultatai rodo, kad egzistuoja netiesinė priklausomybė tarp valstybės skolos ir ekonomikos augimo, kita vertus, kai kurie tyrimai rodo tiesinę priklausomybę. Linkstama prie nuomonės, jog trumpuoju laikotarpiu ekonomika yra skatinama skolinantis, o ilguoju laikotarpiu pasireiškia neigiamas skolinimosi efektas ekonomikai. Apibendrinti valstybės skolos poveikio ekonomikai moksliniai tyrimai pateikiami 2 lentelėje. 2 lentelė. Valstybės skolos poveikio šalies ekonomikai empirinių tyrimai Autoriai Tyrimo rezultatai Reinhart C.M., Rogoff K.S. (2009) Valstybės skolos/ BVP rodikliui viršijus 90 proc. ir valstybės skolos užsieniui/BVP rodikliui viršijus 60 proc. pastebėtas vidutinio stiprumo ryšys tarp valstybės skolos ir ekonomikos vystymosi rodiklių. Kumar M., Woo J. (2010) Egzistuoja valdžios skolinimosi neigiamas poveikis realiam BVP/gyventojui, kuris besivystančiose šalyse yra mažesnis nei išsivysčiusiose. Kuo skolos/BVP rodiklis didesnis, tuo skolos neigiamas efektas ekonomikai didesnis. Checherita-Westphal C., Rother P. (2011) Egzistuoja vidutinio stiprumo netiesinė priklausomybė tarp valdžios sektoriaus skolos ir BVP vienam gyventojui augimo. Neigiamas skolos poveikis ekonomikos augimui pasireiškia valstybės skolos/BVP rodikliui pasiekus 70-80 proc. ribą. Balassone F., Francese M. ir Pace A. (2011) Egzistuoja neigiamas valstybės skolos poveikis ekonomikai, kuris akivaizdžiai pasireiškia valstybės skolos/BVP rodikliui viršijant 100 proc. Matuzevičiūtė, Montvilaitė, Ruplienė(2015 Valstybės skolos augimas lėtina ekonomikos augimą Europos Sąjungos šalyse. Šaltinis: sudaryta darbo autorės pagal Januškevičiūtę(2012), Matuzevčiūtę, Montvilaitę, Ruplienę(2015) Matuzevičiūtė, Montvilaitė, Ruplienė(2015) tvirtina, kad valstybės skolos poveikio ekonomikai tyrimų rezultatai priklauso nuo pasirinktos tyrimo krypties ir tikslo. Įtakos turi ir prieinama statistinė informacija, kuria remiantis atliekama analizė, pasirinktas laikotarpis, įtraukiamų į tyrimą kintamųjų ir taikomo teorinio požiūrio. Apibendrinant galima teigti, kad moksliniuose šaltiniuose akcentuojamos priešingos nuomonės dėl valstybės skolinimosi daromos įtakos šalies ekonomikai. Mokslininkai neturi bendros nuomonės dėl valstybės skolos ekonomikai poveikio. Vyrauja nuomonė, jog valstybės skolos įtaka gali būti tiek teigiama, tiek ir neigiama. Dažniausiai valstybės skolos poveikis pasireiškia monetarinei politikai, kapitalui, asmeninėms santaupoms ir fiskalinę politiką lemiantiems sprendimams. Trumpuoju laikotarpiu ekonomika yra skatinama skolinantis, o ilguoju laikotarpiu pasireiškia neigiamas skolinimosi efektas ekonomikai. Valstybės skolos tyrimo rezultatus lemia ir pasirinkta tyrimo kryptis, tikslas ir taikomas teorinis požiūris. 2. VALSTYBĖS SKOLINIMĄSI LEMIANTYS VEIKSNIAI IR VALSTYBĖS SKOLOS VERTINIMAS 2. 1. Valstybės skolinimąsi lemiančių veiksnių identifikavimas Pagrindinis valstybės skolinimosi tikslas yra valstybės skolinimosi poreikio tenkinimas. Dažniausiai mokslinėje literatūroje valstybės skolinimąsi lemiantis veiksnys yra biudžeto deficitas, tačiau yra ir daugiau veiksnių. Remiantis moksliniais šaltiniais, valstybės skolinimosi poreikio veiksniai pateikiami 3 lentelėje. 3 lentelė. Valstybės skolinimosi poreikio veiksniai Viešųjų finansų deficitas Valstybės sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas per tam tikrą laikotarpį. Pagrindinis valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai. Kai atsiranda mokesčių trūkumas, valstybė skolinasi iš finansų rinkų ir tarptautinių institucijų. Skolos refinansavimas Anksčiau atsiradusios skolos refinansavimo poreikis atsiranda, kai vyriausybė ima naują paskolą, kuria padengia seną skolą. Perskolinimas Vyriausybė skolinasi savo lėšas vidaus arba užsienio rinkose ir jas perskolina kitiems valstybės valdymo subjektams ar valstybės valdomoms įmonėms. Tai daroma norint įgyvendinti projektus, kurių finansavimas nenumatytas valstybės biudžete. Šaltinis: Matuzevičiūtė, Montvilaitė, Ruplienė(2015) Kai kurie autoriai išskiria ir kitokius valstybės skolinimosi poreikio veiksnius tokius kaip investiciniai projektai, prisiimti ilgalaikiai įsipareigojimai ir nauji įstatymai. Teigiama, kad kai valstybės ekonomika silpnai išplėtota ir nėra jaučiama konkurencija tarptautinėje rinkoje, kapitalas nedidėja, valstybėje susiduriama su finansinių išteklių poreikiu, todėl skolinimasis yra neišvengiamas reiškinys(Ažalskaitė, 2017). Ažalskaitė(2017) kaip svarbiausią veiksnį įvardija politinės nepriklausomybės praradimą. Pavojus prarasti politinę nepriklausomybę atsiranda, kai valstybė didžiąją dalį skolos gauna iš užsienio. Tokiu atveju valstybės vardu gaunamos paskolos iš tarptautinių organizacijų sudaro nemažą dalį skolos. Paskolos, kurios gaunamos iš Europos Sąjungos, Tarptautinio valiutos fondo, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko, anot Ažalskaitės(2017), turi nemažą poveikį monetarinei ir fiskalinei politikai. Iš tarptautinių organizacijų dažnai jaučiamas tiesioginis spaudimas valstybės valdžiai. Tačiau minėta autorė įžvelgia ir teigiamą pusę. Tarptautinių organizacijų spaudimas skatina griežtesnę valstybės skolos grąžinimo politiką. Taigi, galima teigti, kad pats valstybės skolos didėjimas yra veiksnys, kuris sukelia poreikį skolintis dar daugiau. Valstybės poreikį skolintis gali lemti įvairūs veiksniai, tačiau dažniausiai skolinimosi poreikį lemia biudžeto deficitas, skolų refinansavimas ir valstybės skolintų lėšų perskolinimas. 2. 2. Valstybės skolos vertinimo rodikliai Valstybės skolai vertinti labiau tinka santykiniai rodikliai nei bendri, nes santykiniai geriau rodikliai įvertina valstybės skolą šalies kontekste. Vertinant valstybės skolą pagal santykinius rodiklius atsižvelgiama į šalies dydį ir sukuriamą produktą šalyje. Be to, geriau įvertinamas šalies įsiskolinimas. Valstybės skolos vertinimo rodikliai pateikiami 4 lentelėje. 4 lentelė. Valstybės skolos vertinimo rodikliai Bendrieji rodikliai Įvertinimas Palūkanos už valstybės skolą, valstybės skola(užsienio, vidaus) - Valstybės ekonomikos rodikliai - Bendrasis vidaus produktas(BVP), valstybės biudžeto pajamos, valstybės eksporto suma Santykiniai rodikliai Valstybės skolos ir BVP santykis 60 proc. kritinė riba Užsienio skolos ir BVP santykis 30 proc. mažas įsiskolinimas,165 arba 275 proc. didelis Skolos aptarnavimo išlaidų ir BVP santykis Kuo mažesnis, tuo geriau Palūkanų už valstybės skolą ir valstybės skolos santykis Kuo mažesnis, tuo geriau Palūkanų už valstybės skolą ir biudžeto pajamų santykis 4,6 proc. arba 6,8 proc. didelis įsiskolinimas Biudžeto deficito ir BVP santykis ≤ 3 proc. Šaltinis: Aželskaitė(2017) Vertinant valstybės skolą taip pat svarbu atsižvelgti ir į kitus valstybės skolos rodiklius tokius kaip skolos kilmė ir trukmė, kreditorius, priemonės tipą ir valiutos išraišką. Pats svarbiausias rodiklis vertinant valstybės skolą, pasak Aželskaitės(2017), valstybės skolos ir BVP santykis. Autorės manymu, šis rodiklis įvertina valstybės skolos aptarnavimo galimybes. Tam pritaria ir Čiulevičienė, Mickūnienė(2016) akcentuodamos dar ir tai, kad visos išsivysčiusių šalių vyriausybės turi teigiamą valstybės skolos rodiklį, o pagrindinis kriterijus valstybės skolos vertinime yra BVP. Corinos(2013) teigimu, jeigu norima atlikti išsamią valstybės skolos analizę, reikia nustatyti valstybės skolos sąveiką su gaunamomis palūkanos, bendruoju vidaus produktu ir biudžeto deficitu. Kita vertus, vyrauja ir priešingas požiūris dėl rodiklių, kurie turėtų būti įtraukti į analizę vertinant valstybės skolą. Panizza(2008) teigia, kad valstybės skolos ir BVP santykis, valstybės skolos ir pajamų santykis bei valstybės skolos ir eksporto santykis nėra pakankamai išsamūs rodikliai įvertinantys valstybės skolą, nes atsiranda skolos vertinimo problema, kuomet importo augimas yra didesnis nei eksportas. Nors pagal minėtus galima vertinti valstybės skolos lygį, tačiau remiantis šiais rodikliais sunku įvertinti valstybės skolos dydžio priimtinumą(Čiulevičienė, Mickūnienė, 2016). Akcentuotina ir tai, kad tikslinga atsižvelgti į valstybės skolos ją skirstant į užsienio ir vidaus dalis bendrajame vidaus produkte. Šis rodiklis parodo, ar šalis ekonominių ir socialinių sričių vystymui gali panaudoti skolintas lėšas(Karazijienė, Sabonienė, 2009). Apibendrinant galima teigti, kad valstybės skolai vertinti labiau tinka santykiniai rodikliai nei bendri, nes santykiniai rodikliai geriau įvertina valstybės skolą šalies kontekste. 3. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS IR JĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ 3.1. Lietuvos valstybės skolos dinamika 2015 – 2019m. laikotarpiu Atlikta teorinių valstybės skolos aspektų analizė, leidžia teigti, kad svarbu nustatyti kokia gali būti didžiausia skola, kad ji turėtų teigiamą poveikį šalies ekonomikai ir būtų užtikrinamas šalies finansinis stabilumas ir ekonominis augimas. Valstybės skolos dydis ir struktūra padeda vyriausybėms priimti sprendimus, kurie susiję su skolos valdymu. Lietuvos valstybės skolos analizė pirmiausiai atliekama vertinant Lietuvos valstybės skolą remiantis bendrųjų absoliučių rodiklių dinamikos kitimo tendencijomis. Remiantis Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos valstybės skola per visą analizuojamą laikotarpį kito netolygiai. Valstybės skolos dinamika pateikiama 2 pav. 2 pav. Lietuvo valstybės skola, mln. eur Šaltinis: sudaryta darbo autorės remiantis Finansų ministerijos duomenimis Per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvos valstybės skola išaugo 1453,5 mln. eurų arba 8,6 proc. Ryškiausias valstybės skolos pokytis pastebimas 2019m., kuomet valstybės skola padidėjo iki 18243,9 mln. eurų. 2019m. lyginant su 2018m. Lietuvos valstybės skola padidėjo 2826,8 mln. eurų. Valstybės skolos didėjimui įtakos turėjo Vyriausybės priimti sprendimai, kurie skatino valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų didėjimą. Valdžios sektoriaus išlaidų didėjimą daugiausiai lėmė išlaidos darbo užmokesčio didinimui. 2018m. fiksuojama mažiausia valstybės skola. 2018m. lyginant su 2017m. valstybės skola sumažėjo 1214,6 mln. eurų arba 7,30 proc. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo 2018m. išpirktos eurobligacijos, kurioms 2017m. buvo sukaupta 1329, 8 mln. eurų. Valstybės skolą 2019m. didino ir neišpirkti vertybiniai popieriai, negrąžintos paskolos ir indėliai(žr. 3 pav.). 3 pav. Lietuvos valstybės skolos struktūra pagal įsipareigojimus, mln. eur Šaltinis: sudaryta darbo autorės remiantis Finansų ministerijos duomenimis Analizuojamu 2015 – 2019m. laikotarpiu didžiąją valdžios sektoriaus dalį sudarė neišpirkti vertybiniai popieriai. Per visą laikotarpį skolinimasis vertybiniais popieriais nekito itin tolygiai, nes pastebima tiek mažėjimo, tiek ir padidėjimo skolinimosi vertybiniais popieriais tendencija. Vertinant absoliutine verte skolinimasis vertybiniais popieriais per visą laikotarpį padidėjo 1388,5 mln. Daugiausiai valstybės buvo skolintasi 2019m. Mažiausiai skolintasi 2016m., kuomet skolinimosi vertybiniais popieriais suma siekė 12277,9 mln. eurų. 2016m. lyginant su 2015m. skolinimasis vertybiniais popieriais sumažėjo 1227,9 mln. eurų arba 9 proc. Tokiam skolinimosi vertybiniais popieriais sumažėjimui įtakos turėjo 2016m. vasarį išpirkta 1 mlrd. eurų obligacijų emisija, už kurią buvo mokamos 3,75 proc. metinės palūkanos. Paskolos per visą analizuojamą laikotarpį išaugo 16291,7 mln. eurų vertinant absoliutine verte. Pastebima, kad mažiausias skolinimasis valstybės skolos struktūroje buvo indėliais ir visu analizuojamu laikotarpiu lyginant su paskolomis ir vertybiniais popieriais pastebimai turėjo mažėjimo tendenciją. Per visą laikotarpį skolinimasis indėliais sumažėjo 288,4 mln. eur. Remiantis moksliniais šaltiniais, tikslingiau valstybės skolą vertinti analizuojant valstybės skolos ir jos santykį su BVP. Europos Komisija remiantis šiuo rodikliu vertina valstybių skolos atitiktį pagal Mastrichto kriterijų. Remiantis analizuojamais duomenimis, galima teigti, kad Lietuvos valstybės skola neviršija 60 proc. nuo BVP ir vis dar yra priimtina. Valstybės skolos ir jos santykio nuo BVP dinamika pateikiama 5 lentelėje. 5 lentelė. Valstybės skolos ir jos santykio nuo BVP dinamika Metai 2015 2016 2017 2018 2019 Pokytis, proc. 2019m lyginant su 2015m. Valstybės skola nuo BVP, proc. 42,6 39,7 39,1 33,8 36,2 6,4 Šaltinis: sudaryta autorės remiantis Finansų ministerija Atliekant valstybės skolos vertinimą svarbu atsižvelgti į valstybės skolos išlaidų apimtis. Analizuojamu laikotarpiu valstybės skolos valdymo išlaidos pasižymėjo mažėjimo tendencijomis(žr. 6 lentelę). 6 lentelė. Valstybės skolos valdymo išlaidos ir palūkanų už valstybės skolą ir valstybės skolos santykis, proc. Metai 2015 2016 2017 2018 2019 Pokytis 2019m. lyginant su 2015m. Proc. pokytis Skolos valdymo išlaidos, mln.eur 583,9 528,9 534,4 527,3 434,8 -149,1 -25,5 Palūkanų už valstybės skolą ir valstybės skolos santykis, proc. 0,28 0,29 0,31 0,31 0,42 0,14 0,5 Šaltinis: sudaryta darbo autorės remiantis Finansų ministerijos duomenimis Lietuvos valstybės skolos valdymo išlaidos sumažėjo 149,1 mln. eurų arba 25,5 proc. Labiausiai skolos valdymo išlaidos buvo išaugusios 2015m., kurios sudarė 583,9 mln. eurų. Ženkliausias skolos valdymo išlaidų sumažėjimas pastebimas 2019m., kuomet valstybės skolos valdymo išlaidos sudarė 434, 8 mln. eurų. 2019m. palyginus su 2018m. valstybės skolos valdymo išlaidos sumažėjo 92,5 mln. eurų arba 17,5 proc. Tokiam skolos valdymo išlaidų mažėjimui turėjo įtakos tai, kad 2018m. buvo vadovaujamasi Lietuvos stabilumo 2018m. programoje nustatytais skolinimosi ir skolos valdymo politikos kūrimo ir vykdymo principais siekiant didinti Lietuvos makroekonominį stabilumą ir plėtrą. Vyriausybė atsakingai prisiėmė įsipareigojimus užtikrindama skolinius įsipareigojimus kuo mažiausiomis sąnaudomis. Valstybės skolos valdymo išlaidas sudaro mokamos palūkanos už centrinės valdžios, savivaldybių ir socialinės apsaugos fondų skolą ir kitas su skolinimusi susijusias išlaidas. Vertinant palūkanų už valstybės skolos ir valstybės skolos santykio dinamiką matyti, kad per visą laikotarpį palūkanų už valstybės skolą ir valstybės skolos santykis išaugo 0,14 proc. punkto. Įvertinus minėto rodiklio pokyčius, galima daryti prielaidą, kad per visą laikotarpį valstybės mokamos skolos palūkanų kaina ženkliai nedidėjo, todėl analizuojamo laikotarpio rodiklio pokyčiai ženkliai nekito. Apibendrinant tai kas analizuota, galima teigti, kad Lietuvos valstybės skola analizuotu laikotarpiu nesiekė 60 proc. nuo BVP, todėl šis rodiklis vertinamas teigiamai. Nustatyta, kad Lietuvos valstybės skola per visą analizuojamą laikotarpį kito netolygiai. Per visą analizuojamą laikotarpį Lietuvos valstybės skola išaugo 1453,5 mln. eurų arba 8,6 proc. Ryškiausias valstybės skolos pokytis pastebimas 2019m., kuomet valstybės skola padidėjo iki 18243,9 mln. eurų. Valstybės skolos didėjimui įtakos turėjo vyriausybės priimti sprendimai, kurie skatino valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų didėjimą. Valstybės skolą 2019m. didino ir neišpirkti vertybiniai popieriai, kurie sudarė didžiąją valdžios sektoriaus dalį, negrąžintos paskolos ir indėliai. Mažiausia valstybės skola buvo užfiksuota 2018m.2018 lyginant su 2017m. valstybės skola sumažėjo 1214,6 mln. eurų arba 7,30 proc. Tokiam pokyčiui įtakos turėjo 2018m. išpirktos euroobligacijos, kurioms 2017m. buvo sukaupta 1329, 8 mln. eurų. Pastebėta, kad nors valstybės skola analizuotu laikotarpiu didėjo, tačiau valstybės skolos valdymo išlaidos pasižymėjo mažėjimo tendencijomis, kurios siejamos su Lietuvos stabilumo 2018m. programoje nustatytais skolinimosi ir skolos valdymo politikos kūrimo ir vykdymo principais siekiant didinti Lietuvos makroekonominį stabilumą ir plėtrą. Lietuvos Vyriausybė analizuotu laikotarpiu atsakingai prisiėmė skolinius įsipareigojimus kuo mažiausiomis sąnaudomis. 3.2. Lietuvos valstybės skolos poveikio ekonomikai vertinimas Remiantis atlikta mokslinių šaltinių analize, valstybės skolos ir BVP santykis leidžia apibūdinti valstybės finansinį stabilumą. BVP rodikliui didėjant teigiama linkme, į šalies biudžetą yra surenkama daugiau mokesčių ir tokiu būdu yra mažinamas biudžeto deficitas, o kartu ir valstybės skolos lygis. Šiuo atveju valstybės skola didėja absoliučiu dydžiu, tačiau santykinai išlieka stabili ir gali netgi mažėti. Esant ilgalaikei valstybės skolai nedidėjantis valstybės skolos ir BVP santykis, gali būti pasirenkamas kaip vienas iš kriterijų vykdant skolinimosi politiką. Siekiant finansinio stabilumo valstybės skola turėtų didėti mažesniu tempu nei didėja šalies BVP arba valstybės skolos padidėjimas turėtų prilygti BVP didėjimui. Europos Sąjungos stabilumo ir augimo pakte valstybės skolos ir BVP santykis traktuojamas kaip turintis teigiamą poveikį šalies ekonomikos stabilumui ir augimui. Barkauskaitės, Šimkaus(2015) atliktas tyrimas patvirtina, kad valstybės skola neabejotinai turi įtakos besiskolinančios šalies ekonomikai. Autorių atlikta valstybės skolos įtakos Lietuvos ekonomikai analizė parodė ženklią valstybės skolos įtaką Lietuvos ekonomikai. Buvo nustatyta stipri reikšminė teigiama koreliacija(koreliacijos koeficientas siekė 0,7) tarp valstybės skolos ir Lietuvos BVP. Siekiant įvertinti valstybės skolos įtaką Lietuvos ekonomikai 2015 – 2019m. laikotarpiu atlikta koreliacinė analizė įvertinant valstybės skolos ir Lietuvos BVP tarpusavio ryšio priklausomybę. Gauti koreliacinės analizės rezultatai pateikiami 7 lentelėje. 7 lentelė. Valstybės skolos ryšys su Lietuvos BVP Metai 2015 2016 2017 2018 2019 Valstybės skola mln. eur 16790,4 155306,0 16631,7 15417,1 18243,9 BVP mln , eur 37321,9 38286,4 40555,4 43940,6 47464,9 Koreliacijos koef. r -0,43 Reikšmingumas 0,1067 Šaltinis: sudaryta darbo autorės Remiantis gautais statistiniais duomenimis, apskaičiavus koreliacijos koeficientą nustatytas atvirkštinis vidutinio stiprumo tarpusavio ryšys tarp valstybės skolos ir BVP. Tai reiškia, kad vienam rodikliui didėjant, kitas rodiklis mažėja. Kadangi apskaičiuota reikšmingumo koeficiento pagal Stjudento kriterijų reikšmė yra mažesnė už kritinę reikšmę(tst

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 4193 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

Turinys
  • ĮVADAS 3
  • 1. VALSTYBĖS SKOLOS SAMPRATOS IR VALSTYBĖS SKOLOS ĮTAKOS ŠALIES EKONOMIKAI ASPEKTAI 4
  • 1. 1. Valstybės skolos samprata ir klasifikacija 4
  • 1. 2. Valstybės skolos įtaka šalies ekonomikai 6
  • 2. VALSTYBĖS SKOLINIMĄSI LEMIANTYS VEIKSNIAI IR VALSTYBĖS SKOLOS VERTINIMAS 8
  • 2. 1. Valstybės skolinimąsi lemiančių veiksnių identifikavimas 8
  • 2. 2. Valstybės skolos vertinimo rodikliai 9
  • 3. LIETUVOS VALSTYBĖS SKOLOS IR JĄ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ ANALIZĖ 11
  • 3.1. Lietuvos valstybės skolos dinamika 2015 – 2019m. laikotarpiu 11
  • 3.2. Lietuvos valstybės skolos poveikio ekonomikai vertinimas 14
  • LITERATŪRA 17

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.docx)
Apimtis
17 psl., (4193 ž.)
Darbo duomenys
  • Finansų referatas
  • 17 psl., (4193 ž.)
  • Word failas 55 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį referatą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt