Mineralinės medžiagos, jų poveikis

Mineralinės medžiagos, organizmo sudėtinė dalis (~ 4%).Tai visi gamtoje esantys cheminiai elementai. Sąlygoja normalią organizmo veiklą. Pagal mineraliniu medžiagų gausumą organizme skiriami mikroelementai (chromas,fluoras,jodas, manganas, nikelis, selenas; matuojami mikrogramais, miligramais) ir makroelementai. Žmogaus, kurio kūno masės ~70kg, organizme yra vidutiniškai 1500gr kalcio, 700gr fosforo, 245gr kalio, 175gr sieros, 195gr natrio, 105gr chloro, 35gr magnio. Kai kurios mineralinės medžiagos sudaro netirpius junginius (kalcis, fosforas-kaulų, siera-odos, nagų, plaukų) kitos mineralinės medžiagos-kitas biologiškai aktyvias medžiagas (cinkas-hormoną insuliną, magnis, varis, cinkas, geležis-fermentus, kobaltas-vitaminą B12). Elektrolitai natris, kalis, chloras būtini vandens ir elektrolitų apykaitai, pastoviai organizmo vidinei terpei palaikyti. Kai kurios mineralinės medžiagos veikia specifiškai (chromas svarbus gliukozei įsavinti), arba jų biologinė reikšmė neaiški.
Mineralinė medžiaga gaunama su maistu. Pilnaverčiame maiste yra 0.7-1.5%. Augaliniame maiste, piene ir jo produktuose yra daug kalcio, kalio, magnio, natrio (katijonų); jie lemia maisto šarmines savybes. Gyvulinės kilmės maistas (mėsa, žuvis, kiaušiniai), duona turi daug sieros, fosforo, chloro(anijonų); tai rūgščių mineralinių medžiagų šaltinis. Mineralinių medžiagų tarpusavio santykiai organizme yra pastovūs. Kiek organizmui reikia mineralinių medžiagų , priklauso nuo to, kiek jų pašalinama(daugiausia su šlapimu, prakaitu, išmatomis). Dėl mineralinių medžiagų stokos sutrinka įvairių organų ir sistemų veikla.
Natris ir kalis organizme paprastai būna gerai vandenyje tirpstančių druskų jonų pavidalu. Natrio druskos (chloridai, fosfatai, hidrokarbonatai) vyrauja organizmo skysčiuose (kraujo plazmoje, limfoje, virškinimo sultyse), analogiškos kalio druskos, atvirkščiai,-ląstelės viduje. Natris sudaro pagrindinę kraujo mineralinių medžiagų dalį. Nuo jo (beveik 90%) priklauso kraujo osmosinis slėgis. Be to, natrio chloridas labai svarbus reguliuojant vandens apykaitą.
Patekusį pro virškinimo traktą natrį sulaiko kepenys, čia jo kiekis priklauso nuo maisto. Kepenyse natris būna susijungęs su baltymais, organinėmis rūgštimis ir pasišalina su kasos sultimis ir tulžies rūgščių druskomis. Kalio depas organizme- raumenys. Dirbant kalis čia kaupiasi, o ilsintis-pereina į kraują. Ritmingas širdies darbas priklauso nuo atitinkamo Na, K, Ca, Mg druskų kiekio ir griežto jų santykio. Padidėjęs kalio kiekis kraujo plazmoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!