Miglinių javų selekcija (žieminiai kviečiai, vasariniai miežiai)

Augalų selekcija yra be galo svarbus ir atsakingas uždavinys, kurio tikslas – kurti naujas ar tobulinti esamas augalų veisles, hibridus. Svarbiausi selekcijos uždaviniai: derlingumo didinimas, produkcijos kokybės gerinimas, augalų atsparumas ligoms ir kenkėjams, atsparumas nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, tinkamumas agrotechnikos reikalavimams, mechanizuotam auginimui. Selekcijai galioja rūšių evoliucijos dėsniai, tik gamtinis genotipų kitimo ir atrankos procesas iš dalis pakeičiamas kryptingu kūrimu ir dirbtine atranka. Augalų selekcija yra vienas augalų naudingumo didinimo būdų, išnaudojant ir kryptingai tobulinant augalo genomą. Teorinis selekcijos pagrindas yra genetika. Svarbiausi metodai: gamtinė atranka (biologinis procesas, kuriame prie kintančios aplinkos geriau prisitaikę organizmai išlieka, neprisitaikę – žūva), kryžminimas (hibridizacija,, nevienodo paveldimumo organizmų poravimas), poliploidija (chromosomų rinkinio kartotinis padaugėjimas individo ląstelių branduoliuose; mutacijų tipas), dirbtinė mutagenezė (organizmo paveldimų pokyčių - mutacijų atsiradimas), heterozė ( hibridinė jėga, augalų ir gyvūnų pirmosios kartos hibridų padidėjęs gyvybingumas – greičiau auga, biologiškai produktyvesni, vislesni, gajesni). Kaip medžiaga naujų veislių kūrimui naudojama natūralios ir hibridinės populiacijos, savidulkės linijos, dirbtiniai mutantai, poliploidinės formos.
Norint patenkinti vartotojų poreikius, reikia nuolat tobulinti turimas ir kurti naujas perspektyvias miglinių javų veisles, o tai nebus įmanoma be genetinių išteklių išsaugojimo. Genetinių išteklių saugojimas susideda iš genetinių išteklių kaupimo, įvertinimo, atrankos, jų grynumo palaikymo, genetinių išteklių kolekcijų atnaujinimo bei duomenų bazės kaupimo. Iki septinto dešimtmečio pradžios kryžminimo kombinacijose dažnai buvo naudojamos senosios veislės bei linijos, vėliau jas pakeitė intensyvaus tipo Vakarų ir Rytų Europos veislės. Tai mažino veislių atsparumą biotiniams ir abiotiniams veiksniams, nes dabartinės komercinės veislės kuriamos naudojant palyginti siaurą tėvinių formų ratą. Formuojant javų genetinių išteklių kolekciją labai svarbu turėti kuo platesnio geografinio regiono veisles. Sukauptas javų genetinis fondas yra unikali medžiaga plačiai naudojama kuriant prie mūsų agroklimatinių sąlygų labiausiai prisitaikiusiais veisles. Kintanti aplinka, įvairūs biotiniai ir abiotiniai faktoriai labai veikia augalus ir jų kokybę, todėl yra labai svarbu tuo požiūriu visapusiškai ištirti sukauptus genetinius išteklius, identifikuoti kai kurių požymių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!