Namų darbai
Agronomijos pagrindų kontrolinis darbas
DIRVOŽEMIS IR JO DERLINGUMAS Tarpiniai posėliniai augalai – aliejiniai ridikai Nuėmus javus ražienos ilgą laiką dirva paliekama be priedangos Tarpiniai įsėliniai augalai – raudonieji dobilai Javų ražienos ir šiaudai geriau skaidysis, jeigu aparsime kartu su įsėliniais tarpiniais ankštiniais augalais Tarpiniai įsėliniai augalai – paprastosios šunažolės Prieš apariant tarpinius augalus reikėtų juos sekliai įterpti į dirvą I-2 Intensyvių sėjomainų taikymo įtaka sunkesnių dirvožemių degradacijai • Ilgą laiką auginant tuos pačius augalus ir pastoviai ariant tuo pačiu gyliu armens ir poarmenio sandūroje dirvožemis sutankėja. Tai trukdo augalams prasiskverbti į gilesnius dirvožemio sluoksnius ir iš ten pasiimti maisto medžiagas be to, pažeidžiama oro ir vandens apykaita tarp ariamojo sluoksnio ir podirvio. • Dar viena iš neigiamų sunkesnių dirvožemio savybių – tai viršutinio sluoksnio pažliugimas ir dirvožemio plutos susidarymas. • Šlapias dirvas ariant sudaromos blogos sąlygos įterptų šiaudų mineralizavimui, todėl šiaudai išlieka iki sekančių metų derliaus. Rekomenduojama šiaudus įlėkščiuoti, o tik vėliau aparti. Blogos struktūros dirvožemyje nevienodu gyliu įsiterpia augalai. Per giliai įterpus javų sėklą, augalai prastai krūmijasi Sutankėjęs viršutinis dirvožemio sluoksnis silpnina augalų šaknų augimą ir maisto medžiagų pasisavinimą Būdas mechaninei dirvožemio sudėčiai nustatyti lauke Mechaninė sudėtis ir jos simbolis Dirvožemio išvaizda trupinant sausą voliojant drėgną į 3 cm ilgio ir 3 mm storio virvutę Smėlis (s) Byra tarp pirštų byra, nelimpa į gumulėlį Priesmėlis (ps) gumulėliai labai lengvai susitrupina Limpa į nesivoliojantį, bet trupantį gumulėlį Lengvas premolis (p) Gumulėliai palyginti lengvai susitrupina voliojasi į gabalėliais trūkinėjančią virvutę Vidutinio sunkumo priemolis (p1) Gumulėliai sunkiai susitrupina voliojasi į virvutę, kuri lenkiama žiedu trūkinėja į gabalėlius Sunkus priemolis (p2) Gumulėliai labai sunkiai susitrupina voliojasi į virvutę, kuri lenkiama žiedu eižėja, bet netrūkinėja Molis (m) Gumulėliai rankomis nesusitrupina voliojasi į virvutę, iš kurios pasidaro vientisas žiedas I-3 Biržai 0,1 16,2 46,0 21,1 16,5 Panevėžys 0,1 13,7 43,7 26,9 15,6 Pasvalys - 5,9 40,1 38,0 16,0 Kupiškis 1,8 30,4 44,7 9,8 13,3 Herbicidai ir jų poveikis piktžolėms Agilas 100 g/l k.e. Herbicidas Veiklioji medžiaga: propakvizafopas 100 g/l Agil yra sisteminis herbicidas, skirtas vienmetėms ir daugiametėms vienaskiltėms piktžolėms naikinti cukrinių runkelių, linų, bulvių, žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose, taip pat žirnių, gūžinių kopūstų, svogunų, česnakų, valgomųjų burokėlių, kmynų, morkų, pašarinių pupų, lubinų, baltųjų ir raudonųjų dobilų, pašarinių runkelių, griežčių pasėliuose bei vaismedžių pomedžiuose. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Cukriniai runkeliai 1,5 Kai piktžolės turi 3-5 lapelius (10-15 cm aukščio) Linai, bulvės, žieminiai ir vasariniai rapsai 1,0 Kai piktžolės turi 3–5 lapelius (10–15 cm aukščio) Žirniai, gūžiniai kopūstai, svogūnai, česnakai, valgomieji burokėliai, kmynai, morkos, pašarinės pupos, lubinai, baltieji ir raudonieji dobilai, pašariniai runkeliai, griežčiai 1,0 Kai piktžolės turi 3–5 lapelius (10–15 cm aukščio) Vaismedžių pomedžiai 1,5-2,0 Kai piktžolės turi 3–5 lapelius (10–15 cm aukščio) Herbicidas veikia per lapus, nupurškus iš karto pernešamas į šaknis ir šakniastiebius. Po 1–2 dienų piktžolės nustoja augti, o po 20 dienų visai sunyksta. Didžiausias purškimų skaičius - 1. Betanalas Progresas AM 180 g/l k.e. Herbicidas Veikliosios medžiagos: fenmedifamas 60 g/l desmedifamas 60 g/l etofumezatas 60 g/l Betanal Progress AM yra kontaktinis herbicidas naudojamas cukrinių ir pašarinių runkelių pasėliuose trumpaamžėms dviskiltėms ir kai kurioms vienaskiltėms piktžolėms naikinti. Naudojimo rekomendacijos: Efektyviausia Betanal Progress AM naudoti 1,5 l/ha 3 kartus, kai piktžolės yra skilčialapių tarpsnyje, neatsižvelgiant į runkelių išsivystymą. Purškiama kas 5–14 dienų. Taip pat herbicidą galima išpurkšti per du kartus po 2,0–2,5 l/ha kas 7–14 dienų, kai runkeliai turi 2 tikruosius lapelius, o piktžolės – ne daugiau kaip 2 tikruosius lapelius. Runkeliams turint 4 tikruosius lapelius, Betanal Progress AM galima išpurkšti per kartą, naudojant 4,0–4,5 l/ha preparato. Vyraujant Betanal Progress AM atsparioms piktžolėms, naudoti mišinius su Caribou. Jeigu pasėlyje labai daug ramunių, rekomenduojama naudoti mišinius su Pyramin Turbo arba Goltix. Bladeksas Herbicidas Veikliosios medžiagos: cianazinas 500 g/l Bladex – dirvinis herbicidas, skirtas garstukui ir kitoms palčialapėms piktžolėms naikinti vasariniuose rapsuose. Herbicidas į piktžoles patenka per dirvą ir lapus. Dirvinis herbicido poveikis priklauso nuo dirvožemio drėgnumo viršutiniame sluoksnyje. Didžiausias efektas per lapus pasiekiamas nupurškus mažas (skilčialapių stadijoje) bei turinčias ploną apsauginį vaško sluoksnį piktžoles. Nerekomenduojama Bladex naudoti kaitriai šviečiant saulei, taip pat vėjo, vandens, šalnų ar kenkėjų pažeistuose pasėliuose. Naudojimo rekomendacijos: Purškiama, kai vasariniai rapsai turi 3–5 lapus ir butonai dar yra padengti lapais, o piktžolės 2–4 lapelių tarpsnyje. Geriausias rezultatas gaunamas pasėlius nupurškus ryte, esant ryto rasai, kai oro temperatūra yra tarp + 10°C ir 15°C. Esant aukštai oro temperatūrai, didelei oro drėgmei, ar dėl kitų priežasčių suplonėjus rapso vaškiniam sluoksniui, nerekomenduojama naudoti mažesnę kaip 0,2 l/ha normą. Nedidelis poveikis rapso augalų lapams(pageltimas) gali pasireikšti praėjus savaitei po purškimo, tačiau greitai išnyksta, nepadarydamas neigiamos įtakos derliui. Bladex gerai naikina garstukus, žliūges, akles, notreles, dirvinius ridikus, dėmėtasias ir vijoklines rūgtis, veronikas ir ramunes. Vidutiniškai naikina balandas, dirvines čiužutes, trikertes žvagines, našlaites ir kibiuosius lipikus. Bladex galima maišyti su Lontrel ir Fastac. Būtina išlaikyti savaitės laiko tarpą tarp purškimų Bladex ir Butisan 400 bei Bladex ir priešvarpinių herbicidų. Karibu 50% v.t.g. Herbicidas Veikliosios medžiagos: triflusulfurono metilas 500 g/kg Caribou - sisteminis suflonilurėjos grupės herbicidas, naikinantis platų piktžolių spektrą. Rekomenduojamas naudoti mišiniuose su Betanal Expert cukrinių ir pašarinių runkelių pasėliuose. Naudojimo rekomendacijos: Purškimai Cheminė apsaugos sistema Naudojimo normos l/ha + g/ha 1 Betanal Expert 1,0-1,25 2 Betanal Expert + Caribou 1,0-1,25 + 20–30 3 Betanal Expert + Caribou 1,0-1,25 + 20–30 Ši cheminė apsaugos sistema efektyvi jei vyrauja aklės, dirvinės našlaitės, raudonžiedžiai progailiai, notrelės, dirviniai kežiai, paprastosios žilės, dirviniai ridikai, garstukai, rūgčiai, takažolės, dėmėtieji rūgčiai, trikertės žvaginės, balandos, kibieji lipikai, dirvinės nemiršelės, gailiosios dilgėlės, pūdyminės aguonos, vienametės miglės, dirvinės čiužutės ir ypač ramunės, bobramuniai, dirvinės karpažolės, rapso pabiros, lakišiai, paprastosios gaivos. Vyraujant varpinėms piktžolėms, rekomenduojame naudoti pilnas priešvarpinių herbicidų normas. Pertraukos tarp purškimų su priešvarpiniais herbicidais turi būti 5-7 dienos. Pirmą purškimą Caribou rekomenduojama atlikti, kai lauke 90 % cukrinių runkelių yra pilnai sudygę ir turi du tikruosius lapelius. Piktžolės purškimo metu turi būti skilčialapių - 2 lapelių tarpsnyje. Antrą kartą herbicidu purškiama pasirodžius naujai piktžolių bangai po 8-9 dienų. Temperatūra purškimo metu ir kelias valandas po purškimo tūrėtų būti nuo +15° iki +25°C. Oro temperatūrai per 3-5 valandas po purškimo nukritus žemiau + 10°C arba pakilus aukščiau +25°C, gali laikinai pagelsti runkelių lapai. Pageltimas išnyksta per 10 dienų ir neturi neigiamo poveikio runkelių derlingumui ir cukringumui. Sekančiais metais auginami žemės ūkio augalai. Jeigu pasėlis purkštas Caribou turi būti atsėtas, tais pačiais metais galima sėti tik cukrinius ir pašarinius runkelius. Devrinolas 450 g/l k.s. Herbicidas Veikliosios medžiagos: napropamidas 450 g/l Devrinol yra dirvinis herbicidas naudojamas prieš sėją, skirtas vienmetėms vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms naikinti žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose. Naudojimo rekomendacijos: Herbicidas naudojamas gerai sukultūrintoje (vienodo grumstuotumo dirvoje), prieš žemės ūkio augalų sėją. Herbicidų efektyvumas geresnis, kai dirva drėgna arba jei po purškimo palyja. Rekomenduojama išpurkštą tirpalą įterpti į dirvą lengvomis akėčiomis 2,5 cm gyliu 30 minučių laikotarpyje. Rekomenduojama naudoti esant apsiniaukusiam orui, nes aktyvi saulės šviesa greitai skaido Devrinol veikliąją medžiagą. Dėl to sumažėja herbicido efektyvumas. Devrinol gali būti maišomas su Treflan Super. Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Vasariniai rapsai 1,5-2,0 Žieminiai rapsai 1,5-2,0 Herbicidų mišinys Devrinol + Treflan Super Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Vasariniai rapsai 1,0–1,5 Devrinol + 1,5 Treflan Super Žieminiai rapsai 1,0–1,5 Devrinol + 1,5 Treflan Super Jautrios piktžolės Labai jautrios piktžolės: vienmetė miglė, pievinis pašiaušėlis, paprastoji žliūgė, bekvapė ramunė, paprastoji veronica, dirvinė aguona, dirvinis kežys,šunramunis. Jautrios piktžolės: baltoji balanda, kibusis lipikas, raudonžiedė notrelė, dirvinė našlaitė, vaistinė žvirbliarūtė, parastoji žilė, dirvinė aklė, javų pabiros. Mažai jautrios piktžolės: dirvinė usnis, trikertė žvaginė. Pastaba: Sudarant sėjomainas sekantiems metams atsižvelgti į tai, kad galima sėti žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius rapsus, žirnius, sodinti kopūstus, bulves. Prieš sėjant ar sodinant turi būti atliktas mažiausiai 20 cm gylumo ariDMA 6 2.4 D ,,Retro” 683 g/l v.t.k. Herbicidas Veikliosios medžiagos: 2.4 dichlorfenoksi acto rūgštis 683 g/l DMA 6 2.4 D ,,Retro” – sisteminis herbicidas, naudojamas pavasarį, trumpaamžių ir kai kurių daugiamečių dviskilčių piktžolių naikinimui žieminiuose ir vasariniuose javuose, kukurūzuose, baltuosiuose dobiluose, pašariniuose motiejukuose, pieviniuose pašiaušėliuose, beginklėse dirsėse, paprastosiose šunažolėse, tikruosiuose eraičinuose, svidrėse, pievinėse miglėse. DMA 6 2,4-D ,,Retro” didina auksinų koncentraciją augale. Tai skatina nenormalų piktžolių augimą. Jos ištysta, deformuojasi ir greitai žūsta. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žieminiai kviečiai, miežiai, rugiai 1,5–1,8 Krūmijimosi tarpsnyje Vasariniai kviečiai, miežiai, avižos 1,0–1,2 Krūmijimosi tarpsnyje Kukurūzai 1,0–1,5 3–5 lapelių tarpsnyje Baltieji dobilai sėjos metais 1,0–1,2 Sėjos metais 1 lapelio tarpsnyje Pašariniai motiejukai 1,2–1,8 Krūmijimosi tarpsnyje Pieviniai pašiaušėliai, beginklės dirsės 0,6–1,2 Krūmijimosi tarpsnyje Paprastosios šunažolės 0,4–0,6 Krūmijimosi tarpsnyje Tikrieji eraičinai, svidrės 0,4–0,6 2–4 lapelių ar krūmijimosi tarpsnyje Pievinės miglės sėjos metais 1,2 1–2 lapelių tarpsnyje Jautrios piktžolės Vienmetės dviskiltės – balandos, dirviniai ridikai, garstukai, rugiagėlės, dirvinės čiužutės, pūdyminės aguonos, vikiai. Daugiametės dviskiltės – paprastosios kiaulpienės, usnys, gysločiai, rūgštynės, dirvinės pienės. Didžiausias purškimų skaičius - 1. Nepurkšti prieš lietų arba šalnas. Lietus, nepraėjus 6 valandoms po purškimo, sumažina preparato veiksmingumą. Pastaba: nenaudoti herbicido javuose su ankštinių augalų įsėliais. Žuvus pasėliams, DMA 6 2,4-D „Retro” purkštuose laukuose gali būti sėjami javai ir kukurūzai. mas. Granstaras 75 % v.t.g. Herbicidas Veikliosios medžiagos: tribenuronmetilas 750 g/kg Granstar - sisteminis herbicidas, naudojamas vienmetėms dviskiltėms piktžolėms naikinti žieminių ir vasarinių kviečių, miežių, rugių su varpinių žolių įsėliais pasėliuose. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žieminiai kviečiai, miežiai, rugiai 15–20 + pam* Pasėliai purškiami pavsarį, javams krūmijantis Vasariniai, kviečiai, miežiai, avižos 10–15 + pam* Purškiama, kai javai yra 2–3 lapelių – krūmijimosi tarpsnio Žieminiai kviečiai, rugiai su varpinių žolių įsėliais 15–20 + pam* Purškiama, kai javai krūmijasi Vasariniai kviečiai, miežiai, avižos su varpinių žolių įsėliais 10–15 + pam* Purškiama, kai javai yra 3–4 lapelių – krūmijimosi tarpsnio pam* – paviršiaus aktyvioji medžiaga Piktžolės nustoja augusios tuoj po purškimo, tačiau poveikis pastebimas praėjus 1-3 savaitėms. Geriausiai piktžolės sunaikinamos, kai purškimo metu jos nuo skilčialapių iki 2-4 lapelių tarpsnio. Kai pasėlyje vyrauja kibieji lipikai, rekomenduojama naudoti Granstar 10– 15 g/ha + Starane 0,6–0,8 l/ha mišinius, o kai labai daug dirvinių usnių – Granstar 10–15 g/ha + Kemira MCPA 0,8–1,0 l/ha mišinius arba Granstar 10–15 g/l + DMA 6 2.4 D „Retro” mišinius. Ruošiant Granstar ir kitų preparatų mišinius, pirmiausia į purkštuvą supilamas ir gerai išmaišomas Granstar, tik po to kiti preparatai ir paviršiaus aktyvioji medžiaga. Maišymas su kitais herbicidais Herbicidai Vasariniai kviečiai, miežiai Žieminiai kviečiai, rugiai Granstar 10–15 g/ha + pam* 15–20 g/ha + pam* Granstar + Primus + Kemiwett S 6 g/ha +0,075 l/ha + 0,1 l/ha 10 g/ha +0,075 – 0,1 l/ha + 0,1 l/ha Granstar + Starane 10–15 g/ha + 0,6–0,8 l/ha 15–20 g/ha + 0,6–0,8 l/ha Granstar + Kemira MCPA 10–15 g/ha + 0,8–1,0 l/ha 15–20 g/ha + 0,8–1,0 l/ha Granstar + DMA 6 2.4 D „Retro” 10–15 g/ha + 0.8–1,0 l/ha 15–20 g/ha + 0,8–1,0 l/ha Kemira MCPA 750 g/l v.t. Herbicidas Veikliosios medžiagos: MCPA 750 g/l Kemira MCPA yra sisteminio veikimo herbicidas, skirtas sudygusioms vienmetėms ir kai kurioms daugiametėms dviskiltėms piktžolėms naikinti javuose, javuose su dobilų įsėliu, linuose, grikiuose, pievose ir ganyklose. Herbicidas veikia per lapus, stiebus ir šaknis. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žieminiai ir vasariniai kviečiai, rugiai, miežiai, avižos 1,3-2,0 Pasėliai purškiami nuo 3-4 lapelių tarpsnio iki pirmojo bamblio pasirodymo Javai su dobilų įsėliu 0,8-1,0 Purškiama, kai dobilai turi 1-2 tikruosius lapelius, o javai krūmijasi Linai 0,8-1,3 Pasėliai purškiami „eglutės” tarpsnio (3-8 cm aukščio). Grikiai 1,5-2,0 Purškiama prieš grikių sudygimą. Pievos ir ganyklos 1,3-3,7 Purškiama jaunos, sparčiai želiančios piktžolės. Didžiausias purškimų skaičius - 1. Lietus, nepraėjus 6 valandoms po purškimo, sumažina preparato veiksmingumą. Pastaba: panaudojus preparatą pievose ir ganyklose, gyvulius ganyti ir šienauti leidžiama tik praėjus 3 savaitėms po purškimo. . Lontrel® 300 Lontrelas 300 g/l v.t. Herbicidas Veikliosios medžiagos: klopiralidas 300 g/l Lontrel yra sisteminis herbicidas, skirtas plačialapėms vienmetėms ir daugiametėms dviskiltėms piktžolėms naikinti javuose, žieminiuose ir vasariniuose rapsuose, cukriniuose runkeliuose, linuose, kukurūzuose, kopūstuose, braškėse, vienametėse svidrėse. Herbicidas į piktžoles patenka pro lapus. Poveikis ramunėms, usnims pastebimas praėjus 3–4 dienoms po purškimo. Piktžolės nustoja augusios ir po 3–4 savaičių žūsta. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žieminiai ir vasariniai kviečiai, rugiai, miežiai, avižos 0,3-0,5 Pasėliai purškiami pavasarį, javams krūmijantis Kukurūzai 0,5 Pasėliai purškiami kukurūzams išauginus 3–5 lapelius Cukriniai runkeliai 0,3-0,5 Pasėliai purškiami runkeliams išauginus 1-3 tikruosius lapelius Žieminiai ir vasariniai rapsai 0,3–0,4 Pasėliai purškiami rapsams išauginus 3–4 lapelius Kopūstai 0,2-0,5 Purškiama, kai piktžolės yra skrotelės tarpsnio Braškės 0,5-0,6 Braškynai purškiami po derliaus nuėmimo Vienametės svidrės 0,3 Pasėliai purškiami svidrėms krūmijantis Linai 0,3 Pasėliai purškiami, kai linai yra „eglutės” tarpsnio, o piktžolės išaugina skrotelę. Jautrios piktžolės Vienmetės dviskiltės - ramunės, rūgčiai, rugiagėlės, paprastosios žilės, vikiai, paprastosios gaivos, smulkiažiedės galinsogos, juodosios kiauliauogės, dirviniai bobramuniai. Daugiametės dviskiltės – dirvinė usnys, dirvinės pienės, ankstyvieji šalpusniai, paprastieji kiečiai, rasakilos, laukinės morkos, paprastosios kraujažolės, kiaulpienės. Didžiausias purškimų skaičius - 1. Saugoti pesticidams laikyti pritaikytoje patalpoje. Saugoti, kad neužšaltų. Pastaba: purkšti braškių pavasarį negalima. Monitorius 75 % g. Herbicidas Veikliosios medžiagos: sulfosulfuronas 750 g/l Monitor yra sisteminio veikimo herbicidas. Augalai jį absorbuoja per lapus. Pasklidęs po visą augalą, preparatas sustabdo ląstelių dauginimosi procesą, piktžolės nustoja augti ir nudžiūsta. Herbicidas naudojamas paprastiesiems varpučiams ir vienmetėms vienskiltėms bei dviskiltėms piktžolėms (dirsėms, dirvinėms smilguolėms, ramunėms, kibiesiems lipikama) naikinti žieminių ir vasarinių kviečių bei kvietrugių pasėliuose. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žieminiai kviečiai, kvietrugiai 26,7 Purškiama pavasarį, javams krūmijantis Vasariniai kviečiai, kvietrugiai 26,7 Purškiama javams krūmijantis, kai piktžolės turi 2-4 lapelius Jautrios piktžolės Labai jautrios piktžolės: vienmetės vienaskiltės – dirvinės smilguolės, tuščiosios avižos (sudygusios pavasarį), švelniosios dirsės. Vienmetės dviskiltės – bastučiai, trikertės žvaginės, kibieji lipikai, ramunės, garstukai, daržinės žliūgės. Daugiametės vienaskiltės – paprastosios miglės, pievinės miglės. Vidutiniškai jautrios piktžolės: vienmetės vienaskiltės - ruginės dirsės, tuščiosios avižos (sudygusios rudenį). Vienmetės dviskiltės – ūgčiai, dirvinės aklės, dirvinės našlaitės (ankstyvojo tarpsnio), dirvinės nemiršėlės. Daugiametės vienskiltės – parastieji varpučiai. Mažai jautrios piktžolės: vienmetės vienaskiltės - vienmetės miglės. Vienmetės dviskiltės – raudonžiedės notrelės, paūdyminės aguonos, veronikos, dirvinės našlaitės (vėlyvojo tarpsnio). Daugiametės dviskiltės – dirvinės usnys, rūgštynės. Didžiausias purškimų skaičius - 1. Nelaikyti ilgesnį laika aukštesnėje kaip 40°C temperatūroje. Pastabos: stengtis, kad purškiamas tirpalas nepatektų ant kitų žemės ūkio augalų. Pakartotinai purkšti žieminių kviečių pasėlyje nerekomenduojama. Primus 50 g/l k.s. Herbicidas Veikliosios medžiagos: florasulamas 50 g/l Primus – tai sisteminis herbicidas. Naudojamas sudygusioms dviskiltėms piktžolėms naikinti žieminiuose kviečiuose ir rugiuose, vasariniuose kviečiuose ir miežiuose, varpinėse žolėse. Labai gerai naikina šias piktžoles: kibiuosius lipikus, ramunes, daržines žliūges, vijoklinius rūgčius, dirvines aguonas, rapso pabiras ir kitas dviskiltes piktžoles, naudojant mažas herbicido normas. Herbicido veiklioji medžiaga sustabdo piktžolių amino rugščių sintezę, todėl jos žūsta. Poveikis jautrioms piktžolėms pastebimas praėjus 1–2 dienoms po purškimo. Pilnai piktžolės žūsta per 2–3 savaites. Naudojimo rekomendacijos: Primus yra labai selektyvus herbicidas naudojamas javuose ir žolėse. Herbicidas turi ilgą naudojimo periodą, prasidedantį vegetacijos pradžioje, kai javai ir varpinės žolės turi du tikruosius lapelius, atsižvelgiant į oro temperatūrą, iki matomi pirmieji akuotai. Sudygusias piktžoles rekomenduojama pradėti purkšti, kai oro tempreratūra yra +4°C - +10°C. Piktžolės purškimo metu turi būti ne didesnės, kaip 2-4 lapelių. Herbicidas yra visiškai selektyvus žieminiams ir vasariniams javams ir šioms varpinių žolių rūšims: daugiametei svidrei, gausiažiedei svidrei, raudonajam eraičinui, tikrajam eraičinui, nendriniam eraičinui, pievinei miglei, paprastajai miglei, pašariniam motiejukui, baltajai smilgai, paprastajai šunažolei, kupstinei šluotsmilgei. Rekomenduojamas naudojimo laikas: Žieminių javų pasėliuose (kviečiuose, rugiuose) – nuo krūmijimosi iki bamblėjimo tarpsnio pabaigos. Vasarinių javų pasėliuose (kviečiuose, miežiuose) – nuo trijų lapelių iki bamblėjimo tarpsnio pabaigos. Varpinių žolių pasėlyje, taip pat ir auginamų sėklai žolių pasėlyje (rekomenduojama prieš purškimą patikrinti žolių selektyvumą) purškiama pavasari prasidėjus vegetacijai. Varpinėms žolėms turint du lapeliu iki bamblėjimo tarpsnio pabaigos. Žemės ūkio augalai Naudojimo norma ml/ha Vasarinių javų pasėliuose 75 Žieminių javų pasėliuose 75-100 Žolių pasėliuose (taip pat ir auginamų sėklai) 100 Maišymas su kitais herbicidais Vasariniai kviečiai, miežiai Žieminiai kviečiai, rugiai Primus 0,075 l/ha 0,0075–0,1 l/ha Primus + Granstar + Kemiwett S 0,075 l/ha + 6 g/ha + 0,1 l/ha 0,075–0,1 l/ha + 10 g/ha + 0,1 l/ha Primus + DMA 6 2,4„Retro” 0,075 l/ha + 0,8 l/ha 0,075–0,1 l/ha + 1,0 l/ha Primus + Kemira MCPA 0,075 l/ha + 0,8 l/ha 0,075–0,1 l/ha + 1,0 l/ha Primus labai efektyviai naikina graižažiedžių, bastutinių, raudinių ir ankštinių šeimos piktžoles. Jautrios piktžolės Labai jautrios piktžolės: kibieji lipikai, daržinės žliūgės, aguonos, ramunės, trikertės žvaginės, dirviniai ridikai, garstukai, vijokliniai rugčiai, rapso pabiros. Jautrios piktžolės: dirvinės aklės. Mažai jautrios piktžolės: dirvinės usnys, veronikos, dirvinės našlaitės, notrelės, baltosios balandos. Didžiausias purškimų skaičius - 2. Lietus, praėjus dviem valandoms po purškimo, preparato efektyvumui įtakos neturi. Tempreratūra purškimo metu gali nuo +4°C - +10°C. Pastaba: nenaudoti Primus javuose ir žolėse su ankštinių augalų įsėliais. Rodeo 360 g/l v.t. Herbicidas Veikliosios medžiagos: glifosatas 360 g/l Rodeo yra sisteminis herbicidas skirtas daugiamečių ir vienmečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui prieš ir po derliaus nuėmimo javų pasėliuose, pūdymuose, žirnių, linų, žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose bei vaismedžių pomedžiuose. Taip pat naudojamas miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose. Herbicido poveikis piktžolėms pastebimas po 7-10 dienų, o visiškai jos žūsta po 2-3 savaičių. Efektyviausiai veikia piktžolėms turint gerą lapiją (varputis turi ne mažiau 3-4 lapus). Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žemės ūkyje Javai 3,0 Purškiama likus 2 savaitėms iki derliaus nuėmimo, kai grūdų drėgnumas varpose yra mažesnis nei 30 % Žirniai 3,0-4,0 Purškiama likus 2 savaitėms iki derliaus nuėmimo, kai paruduoja 75 % ankščių Linai 3,0–4,0 Purškiama, kai vidutinė linų sėklų drėgmė yra mažesnė nei 30 % Žieminiai ir vasariniai rapsai 3,–4,0 Purškiama, kai rapsų sėklų drėgmė yra mažesnė nei 30 % Laukai po derliaus nuėmimo 2,0-4,0 Purškiamos vegetuojančios piktžolės, nuėmus derlių Pūdymai 2,0–4,0 Purškiamos vegetuojančios piktžolės Vaismedžių pomedžiai 2,0–4,0 Purškiamos vegetuojančios piktžolės, apsaugant žaliąsias vaismedžių dalis Ne žemės ūkio paskirties plotuose Elektros perdavimo, naftotiekių, dujotiekių linijų juostos, pakelės, geležinkeliai 3,0–6,0 Purškiamos vegetuojančios piktžolės Miškų ūkyje Įvairios žolės ir minkštųjų lapuočių atžalos bei krūmai ruošiant dirvą daigynams, medelynams, želdiniams 2,0–4,0 Purškiama antžemine technika, augalų vegetacijos metu, birželio – rugpjūčio mėnesiais Spygliuočių medelių želdiniai 2,0–4,0 Spygliuočių želdiniai purškiami jų vegetacijai pasibaigus Viržiai 4,0–6,0 Purškiama vegetacoijos metu Minkštųjų lapuočių kelmai 1 dalis Rodeo ir 4–5 dalys vandens Kelmai aptepami tuoj pat nupjovus medį, apipurškiami birželio – rugpjūčio mėnesiais Didžiausias purškimų skaičius - 1. Lietus, nepraėjus 4–6 valandoms po purškimo, sumažina preparato veiksmingumą. Herbicidas geriausiai veikia, kai oro temperatūra 10-20°C šilumos ir pakanka drėgmės. Raundapas Bio 360 g/l v.t. Herbicidas Veikliosios medžiagos: glifosatas 360 g/l Roundup Bio yra sisteminis herbicidas, skirtas daugiamečių ir vienmečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui prieš ir po derliaus nuėmimo javų pasėliuose, pūdymuose, žirnių, linų, žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose bei vaismedžių pomedžiuose. Taip pat naudojamas miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose. Herbicido poveikis piktžolėms pastebimas po 7-10 dienų, o visiškai jos žūsta po 2-3 savaičių. Efektyviausiai veikia piktžolėms turint gerą lapiją (varputis turi ne mažiau 3-4 lapus). Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žemės ūkyje Javai 3,0 Purškiama likus 2 savaitėms iki derliaus nuėmimo, kai grūdų drėgnumas varpose yra mažesnis nei 30 % Žirniai 3,0-4,0 Purškiama likus 2 savaitėms iki derliaus nuėmimo, kai paruduoja 75 % ankščių Linai 3,0-4,0 Purškiama, kai vidutinė linų sėklų drėgmė yra mažesnė nei 30 % Žieminiai ir vasariniai rapsai 3,0-4,0 Purškiama, kai rapsų sėklų drėgmė yra mažesnė nei 30 % Laukai po derliaus nuėmimo 2,0–4,0 Purškiamos vegetuojančios piktžolės, nuėmus derlių Pūdymai 2,0–4,0 Purškiamos vegetuojančios piktžolės Vaismedžių pomedžiai 2,0–4,0 Purškiamos vegetuojančios piktžolės, apsaugant žaliąsias vaismedžių dalis Ne žemės ūkio paskirties plotuose Elektros perdavimo, naftotiekių, dujotiekių linijų juostos, pakelės, geležinkeliai 3,0-6,0 Purškiamos vegetuojančios piktžolės Miškų ūkyje Įvairios žolės ir minkštųjų lapuočių atžalos bei krūmai ruošiant dirvą daigynams, medelynams, želdiniams 2,0-4,0 Purškiama antžemine technika, augalų vegetacijos metu, birželio – rugpjūčio mėnesiais Spygliuočių medelių želdiniai 2,0-4,0 Spygliuočių želdiniai purškiami jų vegetacijai pasibaigus Viržiai 4,0–6,0 Purškiama vegetacoijos metu Minkštųjų lapuočių kelmai 1 dalis Roundup Bio ir 4-5 dalys vandens Kelmai aptepami tuoj pat nupjovus medį, apipurškiami birželio - rugpjūčio mėnesiais Didžiausias purškimų skaičius - 1. Lietus, nepraėjus 4 valandoms po purškimo, sumažina preparato veiksmingumą. Herbicidas geriausiai veikia, kai oro temperatūra 10-20°C šilumos ir pakanka drėgmės. Raundapas Gold 450 g/l v.t. Herbicidas Veikliosios medžiagos: glifosatas 450 g/l Roundup Gold yra sisteminis herbicidas skirtas daugiamečių ir vienamečių vienaskilčių ir dviskilčių piktžolių naikinimui prieš ir po derliaus nuėmimo javų pasėliuose, pūdymuose, žirnių, linų, žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose bei vaismedžių pomedžiuose. Taip pat naudojamas miškuose ir ne žemės ūkio paskirties plotuose. Herbicido poveikis piktžolėms pastebimas po 5–10 dienų, o visiškai jos žūsta po 2–3 savaičių. Roundup Gold efektyviausiai veikia piktžolėms turint gerą lapiją (varputis turi ne mažiau 3–4 lapus). Veikimo simptomai pasireiškia lapų raudonavimu, vėliau geltonavimu. Lietus Roundup Gold gali nuo lapų nuplauti, todėl purkšti vienmetes varpines piktžoles reikia ne mažiau 1 valandą prieš lietų, varputį reikia purkšti 2 valandos prieš lietų, kitas daugiametes varpines ir plačialapes piktžoles reikia purkšti ne mažiau kaip 4 valandos prieš lietų. Nuo purškimo iki dirvos dirbimo turi praeiti 24 valandos, purškiant vienmetes piktžoles ir 72 valandos, purškiant daugiametes piktžoles. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žemės ūkyje Javai 1,6-3,2 10–14 dienų prieš pjūtį, kai grūdų drėgmė varpose yra mažesnė nei 30%. Tai atitinka pilnos vaškinės brandos stadiją. Praktiškai tai yra tada, kai spaudžiant nykščio nagu ant grūdo lieka žymė. Nepurkšti Roundup Gold sėklinių javų plotų. Žirniai 2,4-3,2 10-14 dienų iki derliaus nuėmimo, kai paruduoja 75% ankščių. Nenaudoti sėklinių žirnių pasėliuose. Linai 2,4-3,2 Kai vidutinė linų sėklų drėgmė yra mažesnė nei 30%. Paskutinis terminas iki derliaus nuėmimo 10 dienų. Nenaudoti sėklinių linų pasėliuose. Žieminiai ir vasariniai rapsai 2,4-3,2 10-14 dienų iki derliaus nuėmimo. Kai vidutinė rapsų sėklų drėgmė yra mažesnė nei 30%. Nenaudoti sėklinių rapsų pasėliuose. Laukai po derliaus nuėmimo 1,6-3,2 Purkšti vegetuojančias piktžoles. Po derliaus nuėmimo nurinkti šiaudus. Dirvos nedirbti. Leisti piktžolėms atželti. Kai varpučiai turi 3–6 lapelius, nupurkšti Roundup Gold. Purkšti galima iki vėlyvo rudens. Net keletą naktų šalnos iki -3°C Roundup Gold efektyvumui įtakos neturi. Žemę galima pradėti dirbti 10 dienų po purškimo. Pūdymai 1,6-3,2 Purkšti vegetuojančias piktžoles. Žemę galima pradėti dirbti 10 dienų po purškimo. Vaismedžių pomedžiai 1,6-3,2 Purkšti vegetuojančias piktžoles, apsaugant žaliąsias vaismedžių dalis. Ne žemės ūkio paskirties plotuose Elektros perdavimo, naftotiekių, dujotiekių linijų juostos, pakelės, geležinkeliai 2,4-4,8 Elektros perdavimo, naftotiekių, dujotiekių linijų juostos, pakelės, geležinkeliai. Purškiamos vegetuojančios piktžolės. Miškų ūkyje Ruošiant dirvą daigynams, medelynams, želdiniams 1,6-3,2 Purškiama antžemine aparatūra augalų vegetacijos metu. Purkšti birželio - rugpjūčio mėnesiais. Spygliuočių medelių želdiniai 1,6-3,2 Purškiama rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėnesiais, spygliuočių vegetacijai pasibaigus, susiformavus einamų metų pumpurui. Viržiai 4,0-6,0 Purškiama vegetacoijos metu. Minkštųjų lapuočių kelmai 1 dalis Roundup Gold ir 3 dalys vandens Minkštųjų lapuočių kelmų aptepimas jų atžėlimo sunaikinimui. Kelmai aptepami tuoj pat nupjovus medį, apipurškiami birželio - rugpjūčio mėn. Didžiausias purškimų skaičius - 1. Starane 180 g/l k.e. Herbicidas Veikliosios medžiagos: fluroksipiras 180 g/l Starane yra sisteminis herbicidas, skirtas plačialapėms piktžolėms naikinti žieminiuose ir vasariniuose javuose. Herbicidas veikia per lapus. Poveikis jautrioms piktžolėms pastebimas praėjus 1–2 dienoms po purškimo. Jos nustoja augusios ir po 3–4 savaičių žūsta. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Žieminiai kviečiai 0,6 Pasėliai purškiami javams krūmijantis Vasariniai miežiai 0,4 Pasėliai purškiami javams krūmijantis Kultūrinės pievos ir ganyklos 1,5-2,0 Purškiama piktžolėms sparčiai želiant: nuo rūgštynių - kai jos yra rozetės tarpsnio ir pradėjęs vystytis žiedinis stiebas; nuo kiaulpienių - rozetės tarpsnyje, bet dar nesusiformavus žiediniam pumpurui; nuo dilgėlių, kai jos sparčiai želia. Tirpalo kiekis priklauso nuo javų išsivystymo tarpsnio. Didžiausias purškimų skaičius - 1. Saugoti pestStompas 330 g/l k.e. Herbicidas Veikliosios medžiagos: pendimetalinas 330 g/l Stomp yra sisteminis atrankinio veikimo herbicidas, skirtas – vienametėms vienaskiltėms ir dviskiltėms piktžolėms naikinti žieminiuose kviečiuose ir rugiuose, žieminiuose miežiuose ir kvietrugiuose, kukurūzuose, žirniuose ir javų – žirnių mišiniuose, dobilų, liucernos ir daugiamečių žolių pasėliuose bei javuose su daugiamečių žolių įsėliu, bulvėse, svogūnuose, česnakuose, poruose, morkose, šakninėse petražolėse, kopūstuose, apyniuose ir tabako pasėliuose. Naudojimo rekomendacijos: Žemės ūkio augalai Naudojimo norma l/ha Purškimo laikas Svogūnai, porai, česnakai, auginami iš sėklų ar sėjinukų 3,0-5,0 Purškiama po sėjos, arba aigalams išauginus 1 lapelį Šakninės petražolės, morkos 3,0-5,0 Purškiama tuoj po sėjos arba po sudygimo, morkoms ir šakninėms petražolėms turint 2 lapelius Tabakas 3,0-5,0 Purškiama prieš daigų sodinima Apyniai 4,0-6,0 Purškiama ramybės periodu Kopūstai 3,0-5,0 Purškiama iki daigų sodinimo Kukurūzai 4,0-6,0 Purškiama prieš sudygimą arba po jo, kai kukurūzai turi 1-4 lapelius Žieminiai kviečiai, rugiai, kvietrugiai, žieminiai miežiai 4,0-5,0 Purškiama prieš sudygimą arba po jo, kai javai turi 1-3 lapelius Miežiai su raudonųjų, rausvųjų dobilų ir liucernų įsėliu 2,0 Purškiama, kai liucernos arba dobilai turi 1-2 lapelius, sumaišius su 0,5 l/ha Kemira MCPA arba 1,0 l/ha Basagran 480 Miežiai su baltųjų dobilų įsėliu 2,0 Purškiama, kai dobilai turi 1–2 lapelius, sumaišius su 1,0 l/ha Basagran 480 Javų ir žirnių mišiniai 2,0 Purškiama, kai žirniai yra 3–6 cm aukščio, sumaišius su 1,0 l/ha Basagran 480 Žirniai 2,0 Purškiama, kai žirniai yra 3–6 cm aukščio, sumaišius su 1,0 l/ha Basagran 480 Raudonieji ir baltieji dobilai ir liucernos sėkloms 2,0 Purškiama anksti pavasarį, kai piktžolės turi 1–2 lapelius, sumaišius su 1,0 l/ha Basagran 480 Bulvės 4,0-6,0 Purškiama iki sudygimo, po paskutinio kaupimo - akėjimo Jautrios piktžolės Vienmetės vienaskiltės – dirvinės smilguolės, rietmenės, miglės, šerytės. Vienmetės dviskiltės – baltosios balandos, aklės, notrelės, daržinės žliūgės, dirvinės čiužutės, veronikos, našlaitės, dirvinės nemiršėlės, trikertės žvaginės. Atsparesnės piktžolės - vaistinės žvirbliarūtės, kibieji lipikai, ramunės, paprastosios gaivos (joms sunaikinti reikia ne mažiau kaip 5,0-6,0 l/ha). Didžiausias purškimų skaičius - 2. Saugoti pesticidams laikyti pritaikytoje patalpoje. Saugoti, kad neužšaltų. Pastaba: nenaudokite Stomp pirmaisiais apynių sodinimo metais. icidams laikyti pritaikytoje patalpoje ne žemesnėje kaip – 5°C. Herbicidai soduose Kas yra herbicidai? Herbicidai yra tokios cheminės medžiagos, kurios tam tikromis dozėmis naikina visus arba tik kai kuriuos augalus. Pagal veikimo spektrą jie atitinkamai skirstomi į dvi grupes: totalinio, arba ištisinio, poveikio (naikina visus augalus) ir selektyvaus, arba atrankinio, poveikio (naikina tik kai kuriuos augalus). Pastarieji dar dalijami į du pogrupius: vieni naikina tik vienaskilčius augalus (pvz., “Pantera”, “Agil”), o kiti - tik dviskilčius (pvz., “Banvel”). Selektyvus poveikis pasireiškia dėl įvairių priežasčių: augalas dėl fiziologinių savybių gali herbicidą suskaldyti arba pasižymi tokiomis morfologinėmis savybėmis (pvz., turi vaškinį epidermį), dėl kurių herbicidas negali patekti į augalą. Herbicidai į augalą gali patekti trejopai: per lapus, stiebus ir pumpurus; per šaknis; per lapus ir šaknis. Pagal veikimo pobūdį herbicidai skirstomi į kontaktinius ir sisteminius. Kontaktiniai veikia tik per augalo paviršių (nudegina lapus, apdegina stiebus) ir naikina tik vienmetes piktžoles. Sisteminiai herbicidai patenka per lapus arba šaknis, pasiskirsto po visą augalą ir jį sunaikina ar bent gerokai pristabdo augimą. Norint pasirinkti tinkamus herbicidus, pirmiausia reikia žinoti, kokios piktžolės vyrauja konkrečiame sklype. Reikalingą herbicidą nesunku išsirinkti iš “Žemės ūkio pesticidų katalogo” (2000 m. išleido ir platina Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba; žr. 167-195 p.), o galutinai apsispręsti pagal kainas. Sodams ir uogynams reikia kitokių herbicidų nei daugeliui lauko ir daržo kultūrų. Prieš sodo ar uogyno įveisimą dirbamas juodasis pūdymas. Herbicidais purškiama po plantažinio arimo (35-40 cm gyliu), t.y. daugumą piktžolių jau sunaikinus mechaniniu būdu, o jų sėklas įterpus taip giliai, kad jos niekada neišdygs. Dažniausiai pūdyme naudojami totalinio veikimo herbicidai. Kitaip piktžoles tenka naikinti jau pasodintame sode ar uogyne. Herbicidai juodajam pūdymui Ruošiant dirvą sodui, labai svarbu išnaikinti daugiametes piktžoles. Paprasčiausia tai padaryti totalinio veikimo herbicidu glifosatu. Prekyboje gamintojai jį pateikia šiais pavadinimais: “Glyfos” (Danija), “Glyphogan” (Izraelis), “Roundup” (JAV), “Roundup Bio” (Danija su JAV), “Rodeo” (Danija), modifikuotas glifosatas “Ouragan” (Anglija). Anksčiau iš Rusijos gaudavome “Utal” skystį ir “Fosulen” 50 proc. miltelius. Preparatai su minėta veikliąja medžiaga ir įvairiais priedais išleidžiami kaip 36 proc. koncentracijos vandeninis tirpalas. Iš šio koncentrato purškimui ruošiamas 1-3 proc. darbinis skiedinys. Svarbu, kad jis būtų rūgštus, jo pH 4,5-5. Rūgštus skiedinys gaunamas pridėjus amonio sulfato, kurio imama maždaug dvigubai tiek, kiek preparato. Purškiant didelį plotą, darbinio skiedinio reakciją reikėtų tikrinti graduotą skalę turinčiu indikatoriniu pH popieriumi arba prietaisu pH-ametru. Straipsnio autorius, be amonio sulfato, skiedinio rūgštingumui didinti naudojo amonio chloridą, amonio nitratą, bet jų efektyvumą reikėtų patikrinti tiksliais bandymais. Vakarų gamybos glifosato preparatų per žiemą negalima laikyti šaltyje, nes jų aktyvumas gerokai sumažėja (rusiško “Utal” veiksmingumas nemažėdavo visą dešimtmetį!). Preparatas veikia per lapus, stiebus ir pumpurus, todėl purškimo metu žolės turi būti gerai sužėlusios, apie 10-15 cm aukščio, ir maksimaliai dengti dirvos paviršių, kad ant dirvos nenulašėtų ir nebūtų prarastas nė vienas brangaus preparato lašas. Kita vertus, žolės turi būti neperaugusios, kad nepadidėtų preparato išeiga. Į 1 ha išpurškiama 200-400 l darbinio skiedinio. Purkšti reikia šiltu drėgnu oru, nevėjuotą dieną, kad tirpalas vienodai pasiskirstytų. Lauką pravartu susižymėti gairėmis, kad neliktų nenupurkštų lopų ir netektų du kartus purkšti tą pačią vietą. Po purškimo iki lietaus turi praeiti 4 val. Herbicido poveikis išryškėja jau po savaitės. Patikrinus lauką, likusias neapipurkštas vietas reikia nupurkšti nugariniu purkštuvu. Po 2-3 savaičių piktžolės sunyksta, ir tada pats laikas pradėti žemės dirbimą. Į dirvą patekęs preparatas tuoj skyla į anglies dioksidą CO2 ir tarpinį produktą fosfometilaminą, kuris, veikiamas dirvos mikroorganizmų, taip pat skyla į CO2. Žodžiu, kas patenka į dirvą, nueina vėjais. Viskas turi patekti ant piktžolių lapų. Purškimo metu po ranka reikia turėti geriamosios sodos, ūkiško muilo, rankšluostį; po darbo įrankius ir drabužius nuplauti šarminiais tirpalais (skalbiamosios sodos tirpalu arba ūkišku muilu). Preparato patekus į akis, jos praplaunamos 2 proc. geriamosios sodos tirpalu. Ne visada ekonomiškai apsimoka pūdyme naudoti totalinio veikimo glifosato preparatus, ypač jeigu yra daug plačialapių piktžolių. Tuomet verčiau purkšti, pavyzdžiui, plataus spektro “Banvel” (Šveicarija), kuris naikina balandas, ramunes, pienes, kiaulpienes, rūgtis, vijoklius, usnis, lipikus (1 ha išpurškiama 300-400 litrų 0,5 proc. koncentracijos tirpalo). Plačialapes piktžoles taip pat sėkmingai naikina “Lontrel” (JAV), MCPA (Vokietija) ir daug kitų sisteminių herbicidų. Nupurškus plačialapes, po mėnesio jų lapai susisuka ir ima džiūti, o iš po jų sužaliuoja vienaskiltės, ypač varpučiai. Juos galima naikinti daugeliu selektyvinių herbicidų: “Agil” (naudojamas 0,5-1 proc. tirpalas), “Zellek” (JAV), “Fokus ultra” (Vokietija) ir kt. Herbicidai sode ir uogyne Kitaip naikinamos piktžolės jau augančiame ar sename sode, uogyne. Pomedžiuose ir pokrūmiuose sužėlusioms, ypač daugiametėms, piktžolėms naikinti teks panaudoti totalinio veikimo herbicidą - kurį nors glifosato preparatą. Purškimo metu reikia saugoti, kad preparato nepatektų ant sodo augalų kamienų, šakų, lapų. Dirbama nugariniu purkštuvu su specialiu skrybėlės pavidalo gaubtu ir jam pritaikytu pleištiniu antgaliu. Neaukštų krūmų eiles purškiant galima apsaugoti polietileno plėvele aptrauktu kilnojamu rėmu. Vaismedžių kamienus prieš purškimą reikia nubaltinti kalkėmis. Herbicido tirpalą galima ne išpurkšti, bet juo suvilgytu šepečiu žoles tiesiog nutepti. Labai daug žolių naikina herbicidas “Pantera” (Anglija), kurio naudojamas 0,25-0,5 proc. tirpalas. Šis herbicidas nekenkia vaismedžiams. Importuojanti firma preparatą rekomenduoja kaip sisteminį herbicidą vienaskiltėms piktžolėms naikinti daugelyje lauko pasėlių ir soduose. Herbicidas į augalą patenka per lapus ir labai greit pasiskirsto. Iki lietaus pakanka 1 val. Augaluose labai ilgai išlieka aktyvus, kol juos sunaikina. Piktžolės žūsta per 2-3 savaites. Užėjus sausrai, herbicido veikimas sustoja, o po lietaus, kai piktžolės ima augti, vėl atsinaujina. Kitas herbicidas, “Fusilade”, varpučių augimą tik kuriam laikui pristabdo. Daugelis sodininkų tuo įsitikino patys. Vien tik vienaskiltėms piktžolėms soduose naikinti Lietuvoje registruotas ir Liudo Kulikausko (Sodininkystės institutas) rekomenduojamas “Agil”, kurio naudojamas 0,5-1 proc. tirpalas. Sunaikinus žaliuojančias piktžoles, dirvoje ir pačiame jos paviršiuje lieka milijardai sėklų. Jų neveikia jokie herbicidai. Tačiau ką tik sudygusius piktžolių daigus labai gerai naikina dirvinio veikimo herbicidai. Nupurškus pomedžių paviršių, dirvos nebegalima purenti. Jos paviršiuje susidaręs herbicido sluoksnelis jau laukia išdygstančio piktžolės daigelio. Jauni daigai žūsta nuo nedidelių dozių. Dirvos paviršiuje išpurkšti herbicidai palaiko švarų paviršių iki vasaros pabaigos arba rudens. Dirvinio veikimo herbicidus reikia išpurkšti vėlai rudenį arba anksti pavasarį. Geriausiai - pavasarį, prieš pat lietų. Purškiami pomedžiai ir pokrūmių juostos. Lietuvoje yra registruoti šie dirvinio veikimo herbicidai (naudojami daržovių pasėliuose): “Gesagard” (Šveicarija), “Teridox” (Šveicarija), “Treflan” (JAV), “Venzar” (JAV). Juos reikėtų pasirinkti pagal naikinamų piktžolių spektrą ir naudoti atsižvelgiant į daržovėms rekomenduojamas normas. Lietuvoje registruotas pendimentalino preparatas “Stomp” (Vokietija), plataus naudojimo dirvinis herbicidas, Danijoje sėkmingai naudotas medelyne. Pasodinus auginius, purkšta labai vėlai rudenį (Lietuvoje reikėtų patikrinti įvairias dozes ir mišinius). Atėjęs pavasaris iš gilaus žiemos miego pažadina ne tik javus, bet ir piktžoles. Ši problema tampa opi atšilus orams, kai prasideda augalų vegetacija. Patręšus augalus azoto trąšomis, šie ima sparčiai augti. Neatsilieka ir piktžolės. Piktžolių sėklos dirvožemyje išlieka gyvybingos kelerius ar net keliolika metų, jos subrandina žymiai daugiau sėklų nei kultūriniai augalai. Piktžolių sėklos sudygsta ne vienodu laiku. Atėjęs pavasaris iš gilaus žiemos miego pažadina ne tik javus, bet ir piktžoles. Mineralinių trąšų panaudojimas lauko augalų tręšimui Dirvožemio derlingumą palaikyti reikėtų kompleksiniu būdu, kaitaliojant įvairias organines bei ekologiniams ūkiams sertifikuotas mineralines trąšas. Sertifikuotų mineralinių trąšų nėra daug. Šiek tiek platesnis kalio trąšų asortimentas: kalio druska, kalio chloridas, kalio magnezija. Gana efektyvios trąšos yra biokalis ir biojodis. Jie turi įvairiapusę reikšmę: ne tik aprūpina augalus maisto medžiagomis, bet ir daro fitosanitarinį poveikį. Tačiau reikia žinoti, kad tai nėra koncentruotos trąšos, o jose įvairių maisto elementų yra labai nedideli kiekiai. Pavyzdžiui, biojodis turi tik 0,85–1,5 proc. azoto, 0,90–1,5 fosforo ir 0,82–1,5 kalio. Tai skysta organinė trąša, pagaminta biohumuso ekstrakto pagrindu ir pagerinta aktyviuoju jodu ir mikroelementais. Gaminamos penkios biojodžio rūšys: • biojodis 1 skirtas sėkloms apvelti; • biojodis 2 – sėkloms apvelti, naudojant mineralines trąšas; • biojodis 3 – tręšti per lapus; • biojodis 4 – sėkloms apvelti ir tręšti per lapus, nenaudojant mineralinių trąšų; • biojodis 5 – sėkloms apvelti ir tręšti per lapus, naudojant mineralines trąšas. Sėkloms apvelti biojodžio reikia 0,9–2,0 l/t, skiedžiant 10–30 l vandens. Pasėliams purkšti reikia sunaudoti 2–3 l/ha, praskiedžiant jį įprastu kiekiu vandens. Jo sudėtyje esantis jodas turi baktericidinių savybių, todėl augalus veikia ir fitosanitariniu požiūriu kaip beicas. Tačiau šių trąšų naudojimas įvairiuose dirvožemiuose ir pasėliuose dar mažai tyrinėtas. Tręšiant mineralinėmis trąšomis ir mėšlu, rekomenduojama laikytis tręšimo normų, nustatytų atsižvelgiant į planuojamų auginti augalų poreikius maisto medžiagoms. Su derliumi iš dirvožemio paimtas maisto medžiagas reikėtų grąžinti organinių bei mineralinių trąšų pavidalu. Šios taisyklės turime laikytis mažindami maisto medžiagų naudojimą, plėtodami subalansuotą žemdirbystę, nustatydami mineralinio azoto kiekį dirvoje, skaičiuodami azoto balansą. Skirtingi augalai maisto medžiagų reikalauja nevienodai. Kad būtų išsaugotas dirvožemio derlingumas, prarastas maisto medžiagas reikia grąžinti. Norint gauti planuojamą derlių, maisto medžiagų trąšų pavidalu augalams reikia duoti daugiau, negu prarandama, nes ne visu maisto medžiagų kiekiu augalai geba pasinaudoti. Reikia vengti didelės maisto medžiagų koncentracijos dirvožemyje, nes padidėja nuplovimo bei išplovimo nuostoliai ir gruntinio vandens bei telkinių užteršimo pavojus. Ypač svarbu, kad rudenį, nuėmus derlių, dirvožemyje liktų kuo mažiau mineralinio azoto. Siekti maksimalaus augalų derliaus ne visada naudinga, nes tokiam derliui gauti reikia daugiau investicijų, kurios retai apsimoka, t. y. nedažnai gaunamas papildomas derlius . Be to, gausiai naudoti chemines ir kitas medžiagas rizikinga aplinkos apsaugos požiūriu. Saikingas, taupus trąšų naudojimas didina jų efektyvumą, mažina derliaus savikainą, saugo aplinką nuo užteršimo. Trąšas rekomenduojama naudoti pagal iš anksto kiekvienam ūkio laukui ir visam ūkiui sudarytus tręšimo planus. Tręšimo planus norimam derliui gauti rekomenduojama sudaryti naudojantis Lietuvos žemdirbystės instituto ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos sukurta kompiuterine programa. Tiek tradicinės, tiek ekologinės žemdirbystės ūkiuose organinių trąšų normos yra ribojamos. Vidutinis azoto kiekis, įterpiamas su mėšlu, viso ūkio žemės naudmenose neturi būti didesnis kaip 170 kg/ha azoto. Šią normą leidžiama padidinti, kai tręšiami ilgos vegetacijos bei daug azoto sunaudojantys augalai. Ilgą vegetacijos laikotarpį turinčiais augalais galima laikyti pašarinius ir cukrinius runkelius, daug azoto reikalaujančiais – kukurūzus, daugiametes varpines žoles. Organinių trąšų normos priklauso nuo jų tręšiamosios vertės, nuo tręšiamų augalų rūšies bei dirvožemio granuliometrinės sudėties. Norint racionaliai naudoti mėšlą, tiek agronominiu, tiek ekologiniu požiūriu ypač svarbu žinoti jo tręšiamąją vertę ir azoto koncentraciją. Jei nėra galimybių atlikti chemines analizes, reikia vadovautis atitinkamais normatyviniais rodikliais. Mineralinių trąšų azoto panaudojimas labiausiai priklauso nuo mineralinio azoto atsargų, esančių dirvoje. Bandymais ištirta, kad didėjant mineralinio azoto kiekiui trąšų azoto efektyvumas mažėja, bet didėja užteršimo galimybės ir atvirkščiai – iš trąšų galima gauti daugiau naudos mažiau mineralinio azoto turinčiose dirvose. Kai 0-40 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto yra per 60 kg/ha, tokiose dirvose ir netręšiant azoto trąšomis javų grūdų galima prikulti iki 3,46 t/ha. Jei mineralinio azoto yra daugiau – apie 120 kg/ha, vien tik fosforu ir kaliu tręštų žieminių kviečių gali užderėti net 5 t/ha. Maksimalios mineralinių trąšų azoto normos rekomenduojamos naudoti mažai – iki 60 kg/ha mineralinio azoto 0-40 cm dirvožemio sluoksnyje turinčiose dirvose. Vidutinišką ir didesnį – 60-90 kg/ha mineralinio azoto kiekį turinčiose dirvose naudotinas azoto normas riboja tręšimo išlaidos, todėl jos ne didesnės už ekologiškai saugias normas. Mineralinės azoto trąšos yra tirpios, greitai veikia, todėl jas reikia išberti tuo metu, kai augalai vegetuoja. Žiemkenčių bei daugiamečių žolių pasėliuose azoto trąšos beriamos vegetacijai atsinaujinant ir dirvai pradžiūvus tiek, kad galima neklimpstant važiuoti su tręšiamosiomis mašinomis. Norint patikslinti tręšimo azotu normas, kiekvienais metais prieš tręšiant reikėtų nustatyti mineralinio azoto kiekį, esantį 0-40 cm dirvožemio sluoksnyje; 90 kg/ha ir didesnes azoto normas reikėtų išberti per du kartus 25-30 dienų intervalu. Pagrindinėmis azoto trąšų normomis vasarinius augalus rekomenduojama tręšti pavasarį ir įterpti trąšas priešsėjinio žemės dirbimo priemonėmis. Azotu reikia tręšti ir papildomai vegetacijos metu. Mažesnėmis azoto normomis (trąšos gali būti tiek birios , tiek tirpalų pavidalo) keletą kartų per vegetaciją tręšiami augalai daugiau jo pasisavina, mažesni būna išplovimo, nuplovimo bei garavimo nuostoliai. Javai papildomai tręšiami bamblėjimo ar plaukėjimo fazėse, kaupiamieji augalai - maždaug po 1 mėnesio nuo pirmojo tręšimo. Papildomai tręšiant, tinkamiausios azoto normos javams yra 30-45 kg/ha, kaupiamiesiems augalams – 30-60 kg/ha. Kiekvienais metais ūkio tręšiamose dirvose reikėtų sudaryti augalų maisto medžiagų balansą. Maisto medžiagų, pavyzdžiui, azoto, balansas yra šio elemento kiekio, įterpto į dirvą ir sukaupto derliuje, palyginimas. Balansas skaičiuojamas atskiriems laukams ir bendras ūkiui. Balansas laikomas teigiamu, jei įterpta daugiau, negu paimta su derliumi, ir neigiamu - jei išnešta bus daugiau, negu įterpta. Balansas padeda moksliškai pagrįsti ir reguliuoti augalų derliaus ir dirvožemio derlingumo išteklius, prognozuoti trąšų poreikį, kontroliuoti aplinkos taršą. Laikoma, kad balanso intensyvumas normalus, kai azoto įterpiama 100-120 % prarandamo kiekio. Tačiau jei derlingumas labai didelis (per 5000 paš. vnt. /ha), galėtų būti įterpiama ir 120-150 %. Didelis azoto balanso intensyvumas nepageidautinas aplinkosaugos požiūriu dėl galimų didesnių išplovimo ir nuplovimo nuostolių. Ūkis turi pasirinkti tokią trąšų naudojimo technologiją, kuri garantuotų didesnį trąšų efektyvumą ir mažiausią neigiamą poveikį tiek kultūriniams augalams, tiek aplinkai. Trąšų naudojimo technologiją sudaro: organizacinės priemonės, atitinkamų mašinų parinkimas, jų tinkamas nustatymas ir kvalifikuota darbo kontrolė. Tręšiant pakrikai, lauke mineralines trąšas būtina paskleisti kiek galima vienodžiau. Joms įterpti žemės dirbimo mašinas reikia parinkti atsižvelgiant į tai, kad trąšų maisto medžiagos augalų būtų lengviau pasisavinamos, kad jos patektų arčiau šaknų. Dėl netolygaus trąšų (dažniausiai azoto) paskleidimo javai išgula juostomis, nevienodai bręsta, kai kuriose vietose išberiamos didesnės negu nustatytos maksimalios trąšų normos. Mineralinių trąšų paskleidimo netolygumas neturi būti didesnis kaip ±10 % nustatytos normos. Mineralinių trąšų paskleidimo kokybė priklauso nuo trąšų skleidimo mašinų konstrukcijos, jų reguliavimo, trąšų kokybės, lauko sąlygų, traktorininko įgudimo ir kt. Šių veiksnių žinojimas ir įvertinimas leidžia gerai paskleisti trąšas. Be to reikia periodiškai sekti, kaip veikia tręštuvai, ir , jei būtina, juos reguliuoti. Tinkamai sureguliavus trąšų srautą diskų atžvilgiu ir nustačius reikiamą pagal trąšų rūšį darbo plotį, mineralinių trąšų barstomąja “Bogballe EX” barstomų trąšų paskleidimo netolygumas būna ne didesnis kaip 5,3 proc. Aplinkosaugos sumetimais saugesnis ir ekonomiškesnis lokalinis negu pakrikasis tręšimas. Lokaliniu būdu trąšos javams, bulvėms bei cukriniams runkeliams įterpiamos šalia ir giliau negu augalų sėklos, augalai greičiau jas panaudoja, padidėja trąšų efektyvumas. Nesumažinus derliaus pakanka mažesnio trąšų kiekio. Dėl to sumažėja dirvožemio ir gruntinio vandens tarša balastinėmis medžiagomis. Agronominiu ir gamtosaugos požiūriais plačiau verta naudoti skystas negaruojančias trąšas (karbamido-amonio salietros trąšą KAS, karbamido tirpalus), jas galima tolygiai išpurkšti ant dirvos ar augalų. Augalai užauga ir subręsta naudodami dirvožemyje esančias ir su organinėmis bei mineralinėmis trąšomis gautas maisto medžiagas. Kuo dirvožemis derlingesnis, kuo jame daugiau maisto medžiagų, tuo mažiau jų reikia duoti trąšų pavidalu. Trąšų normos ir jų efektyvumas dar priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, reakcijos, drėgmės režimo, tręšimo laiko, tręšimo būdo ir kitų veiksnių. Daugiau maisto medžiagų panaudoję augalai sumažina išplovimą bei nuplovimą ir taip apsaugo aplinką nuo užteršimo. Norint tinkamai reguliuoti augalų mitybą ir kontroliuoti dirvožemio derlingumo kitimą, ne rečiau kaip kas penkeri metai reikėtų ištirti armens agrochemines savybes: pH, humuso, judriojo fosforo ir judriojo kalio kiekius. Efektyviausia organinė-mineralinė tręšimo sistema - kai, be kasmet beriamų mineralinių trąšų, lengvos granuliometrinės sudėties dirvožemiai kas treji ketveri, o sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiai - kas ketveri penkeri metai tręšiami ir organinėmis trąšomis. Organinės trąšos turi didelę agroekologinę reikšmę, yra dirvožemio humuso šaltinis. Šią organinę medžiagą naudoja naudingieji dirvožemio mikroorganizmai, kurie padeda augalams pasisavinti maisto medžiagas. Organinės trąšos stabilizuoja dirvožemio drėgmės ir šilumos režimą, gerina struktūrą, sumažina žalingų medžiagų (sunkiųjų metalų ir kt.) judrumą dirvožemyje. Augalų vystymuisi turi įtakos trys pagrindiniai faktoriai: klimatas, dirvos būsena ir agrotechnika. Kuo šiltesnis klimatas, tuo ankščiau prasideda pavasaris ir vėliau žiema. Tai leidžia garantuotai išauginti ir nuimti vieną arba keletą derlių. Gamtinėse sąlygose formuojasi ir išsilaiko natūrali dirvos struktūra. Rudenį (vienmečiai) augalai numiršta, jų šaknys perpūna ir dirvoje pasilieka tuštumos kanalai. Augalų šaknų ilgis gali būti labai didelis, pavyzdžiui bendras rugio šaknų ilgis gali siekti 600 km. Be to, žemėje susiformuoja ištisa urvelių sistema, sukurta žemės gyvūnijos. Vabalai, vorai ir kiti vabzdžiai prasiskverbia iki 2-jų m gylio, o sliekai iki 8,5 m gylio. Todėl natūrali dirva 50 % sudaryta iš tuštumų. Kokia iš to nauda? Dirva pasidaro puresnė, dėl ko augalai geriau vystosi. Pavyzdžiui, dirvos tankumui sumažėjus 10 %, derlingumas padidėja 20-40 %. Tuštumų, kanalų ir urvelių sistemoje greičiau vystosi augalų šaknys (gaunamas ankstesnis derlius), prie jų patenka daugiau oro, sistemoje yra optimalus drėgmės ir oro santykis, todėl dažnai lyjant nepūna augalų šaknys. Kanalais anglies dvideginis leidžiasi į dirvą, susimaišo su vandeniu ir gaunasi anglies rūgštis, kuri tirpdo mineralinius elementus ir maitina augalus. Į kanalų sistemą patenka šiltas atmosferos oras, ir susilietus su vėsia dirva, iškrinta kondensatas. Plonais kanalais iš vandeningo žemės sluoksnio gruntinis vanduo kyla aukštyn (kapiliarų sistema). Kondensatas ir gruntiniai vandenys maitina drėgme augalus, kas ypatingai svarbu sausros metu. Dirbamuose laukuose dirva yra suariama apverčiant sluoksnį. Tai suardo dirvos struktūrą, neleidžia susiformuoti tuštumų, kanalų ir urvelių sistemai ir sugriauna juos. Arimas sutrina dirvą į miltus, kurie palijus arba palaisčius susiguli ir suakmenėja. Augalų šaknys auga lėčiau, pablogėja mineralinio maitinimosi sąlygos, augalai gauna mažiau drėgmės. mažiau drėgmės. Dažno lietaus periodu šaknys pūna, augalai prasčiau vystosi, derlius sumažėja. Kai dirvoje yra 100 % drėgmės, derlius sumažėja 30 %. Sausros metu drėgmė iš viršutinio dirvos sluoksnio greičiau išgaruoja, kondensatas neiškrenta, kapiliarinė drėgmė iš vandeningojo dirvos sluoksnio nepakyla. Augalams nebeužtenka drėgmės augimui. Be to pakinta dirvos mikroflora. Mikroorganizmai būna dviejų rūšių: aerobiniai, kuriems gyvybiškai reikalingas deguonis, ir anaerobiniai, kuriems deguonis kenksmingas. Arimo gylis yra 25-30 cm. Apversdami sluoksnį, mes sustiprinam deguonies patekimą į gilesnius dirvos sluoksnius ir suaktyvinam aerobinių mikroorganizmų veiklą. Tai sustiprina humuso mineralizaciją ir mažina jo kiekį dirvoje. Taip pat, dėl dirvos sutankėjimo sumažėja mikroorganizmų dauginimosi greitis. Tokiu būdu, augalų maitinimasis mineraliniais elementais tiesiogiai priklauso nuo organinių medžiagų kiekio dirvoje. Todėl, dabar vis didesnį populiarumą įgauna organinė-mineralinė augalų maitinimosi teorija. Vietoj to, kad kompostuoti organines atliekas, daugelis sodininkų išmeta piktžoles ir augalų lapus ant kelio arba išveža į sąvartyną. Dirvos derlingumas smarkiai krenta. Tai pagrindinė derliaus mažėjimo ir augalų ligų plitimo priežastis. Humuso kiekis dirvoje sumažėja, augalams nebeužtenka maisto, jie blogai auga ir praranda atsparumą ligoms ir kenkėjams. Nedirbamose žemėse susiformuoja ir laikosi natūrali dirvos struktūra. Ant žemės visada yra sluoksnis organinių liekanų- lapai, numirę augalai, mirusių gyvūnų liekanos, augalų šaknys. Iš organinių liekanų veikiant mikroorganizmams, sliekams ir kitiems dirvos gyventojams, susiformuoja humusas ir mineraliniai elementai. Anglis iš organinių liekanų išsiskiria kaip anglies dvideginis kvėpuojant mikroorganizmams ir dirvos gyventojams. Šaknimis augalai pasisavina mineralinius elementus, o lapais anglį iš anglies dvideginio. Humusas daro dirvą puria. Organinių liekanų sluoksnis saugo dirvą nuo perkaitimo, drėgmės išgaravimo, išpustymo. Tuštumų sistema pagerina mineralinį maitinimasį, aprūpina šaknis drėgme. Mikroorganizmai papildomai aktyviai kovoja su augalų ligų platintojais. Viskas kartu palaiko stabilų augalų vystimąsį, nepriklausomai nuo gamtos sąlygų (sausros, lietaus). Mineraliniai elementai reikalingi augalams nedideliais kiekiais. Pavyzdžiui, 1000 kg augalų išsivystymui jų reikia tik 6 kg. Dirvoje mineralinių elementų yra daugiau negu reikia. Tačiau visus maistinius elementus augalai įsisavina tik skystame mineralinių druskų pavidale. Mineralinius elementus tirpdo humusinės medžiagos, kurios atsiranda kada mikroorganizmai ir sliekai kuria humusą iš organinių liekanų. Be to, mineralinius elementus tirpdo ir anglies rūgštis, susidariusi anglies dvideginiui įsiskverbus į dirvą kanalais ir susijungus su vandeniu. Šituo tirpalu šaknų pagalba ir maitinasi augalai. Mineralinius elementus tirpdo humusinės medžiagos, kurios atsiranda kada mikroorganizmai ir sliekai kuria humusą iš organinių liekanų. Be to, mineralinius elementus tirpdo ir anglies rūgštis, susidariusi anglies dvideginiui įsiskverbus į dirvą kanalais ir susijungus su vandeniu. Šituo tirpalu šaknų pagalba ir maitinasi augalai. Bet pagrindinis augalų mineralinis maitinimasis vyksta per lapus. Augalų organinė medžiaga gaminasi iš anglies, kurios reikia 7 kartus daugiau, negu mineralinių elementų kartu sudėjus. Lapai įsiurbia anglies dvideginį, sujungia su vandeniu ir veikiant saulės šviesai sintetina organines medžiagas. Vanduo yra būtinas augalams kaip vandenilio ir deguonies šaltinis. Šitie elementai kartu su anglimi naudojami organinių medžiagų gamyboje. Nedirbamose žemėse dirvoje drėgmės kondensuojasi dukart daugiau, negu iškrinta lietaus pavidalu. Šiltas oras prasiskverbia kanalais į dirvą, kuri yra vėsesnė už orą. Ant kanalų sienelių kondensuojasi drėgmė, kuri nuteka į vandeningą sluoksnį. Naktį šiltas oras kyla iš dirvos gelmių ir rasa iškrinta šaltame mulčio sluoksnyje. Be to, ploni kanalai, susidarę suirus augalų šaknims, aprūpina augalus drėgme iš vandeningo sluoksnio. Viršutiniame dirvos sluoksnyje drėgmės pastoviai mažėja, dėl jos išgaravimo ir augalų siurbimo. Plonuose kanaluose susidaro išretėjimas, vanduo kyla jais iš vandeningo sluoksnio ir maitina augalus. Tokiu būdu, nedirbamose žemėse augalai minta drėgme susidariusia iš atmosferos kritulių, kondensato ir kapiliarine iš gilesnių žemės sluoksnių. Tai leidžia augalams lengvai atlaikyti sausrą. Dirvos derlingumui išsaugoti, būtina naudoti gamtinę agrotechniką. Pagrindinis jos elementas yra pastovus dirvos papildymas organinėmis medžiagomis. Tai padidina humuso kiekį dirvoje, gerina jos struktūrą ir augalų maitinimosi sąlygas. Bedeficitinio humuso balanso sudarymui dirvoje, būtina įterpti į ją 6-12 kg/m2 organinių trąšų. Geriausia yra naudoti kompostą. Kaip išauginti geresnį derlių? Tam, kad išauginti geresnį derlių, sodininkai įprastai naudoja įvairias trąšas, taip pat įvairią agrotechniką. Parduotuvėse yra didelis pasirinkimas trąšų, įrankių, įvairios literatūros apie augalų auginimą. Visą tai galima sėkmingai panaudoti savo sklypelyje, tačiau, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes. Geriausia agrotechnika yra ta, kuri išlaiko ir atkuria natūralią dirvos struktūrą. Joje būtinai turi būti humuso, mulčo sluoksnis ir kanalų bei tuštumų sistema. Pagrindiniais tokios agrotechnikos elementais yra: pastovus organikos įterpimas į dirvą (3-12 kg/m2), dirvos perkasinėjimo pakeitimas į purenimą plokščiapjoviu, lysvių mulčiavimas, sideratų panaudojimas, sėjomaina. Yra trijų rūšių trąšos: mineralinės, organinės ir mikrobiologinės. Svarbiausias mineralinių trąšų privalumas tas kad jų reikia nedaug (pigumas), taip pat panaudojimo paprastumas. Trūkumas: kad aprūpina augalus maistu tik 7 %. Jos niekaip neįtakoja anglinio maitinimosi, o anglies augalams reikia 7 kartus daugiau, negu mineralinių trąšų. Mineralinės trąšos neįtakoja šaknų aprūpinimo deguonimi, o jo augalams reikia 3 kartus daugiau, negu visų mineralinių elementų kartu sudėjus. Reikšminga ir tai, kad daugelis sodininkų per daug įsijaučia į mineralinių trąšų naudojimą ir visai pamiršta įterpti organinių trąšų. To pasekoje dirvoje smarkiai sumažėja humuso kiekis, dirvos struktūra pablogėja, augalai pradeda jausti deguonies badą ir dėl to sumažėja derlius. Be to, kad palaikyti tą patį derlingumą, reikia vis daugiau mineralinių trąšų. Jeigu 50-tais metais tonos trąšų įterpimas padidindavo derlių 11,5 t, tai 60-tais metais derliaus priedas buvo 8,3 t, o 70-tais jau 5,8 t, o 80-tais kai kuriose šalyse nukrito iki nulio. Taip JAV, kad palaikyti derlių 1980 metų lygyje, kiekvienais metais įterpia į dirva 12-15 % daugiau trąšų, negu prieš tai buvusiais metais. Todėl, kiekvienais metais skiriamas vis didesnis dėmesys biologiniai žemdirbystei, kurios pagrindas yra organinių trąšų panaudojimas. Organinės trąšos, tai bet kokios organinės medžiagos, iš kurių puvimo procese susidaro kompostas. Kaip organinės trąšos įprastai naudojamas mėšlas, lapai, šiaudai, pjuvenos, drožlės, popierius ir kt. Organinių trąšų įterpimas į dirvą yra daug darbo reikalaujantis procesas. Tačiau humusas, kuris yra geriausia augalų maitinimosi terpė, formuojasi tik iš organinių atliekų. Gamtoje viskas auga tik dėl organinių trąšų, mineralinių trąšų ten niekas nebarsto. Organinės medžiagos daro kompleksinį poveikį augalams ir dirvai. Mineralizuojantis organinėms medžiagoms susidaro mineraliniai elementai ir humusas. Mikrobiologinėse trąšose yra dirvos mikrofloros (mikroorganizmų), kurie verčia organines medžiagas į humusą, taip pat, kvėpuodami išskiria anglies dvideginį. Į tokių trąšų sudėtį įeina azotą fiksuojančios bakterijos, kaupiančios dirvoje azotą, kurio reikia 15 % nuo viso augalų maitinimosi. Be to mikroorganizmai slopina kenksmingas ligas sukeliančias bakterijas. Rusijos sąlygomis didesnė dalis dirvos mikrofloros per žiemą iššąla (mikroorganizmų skaičius sumažėja 6-10 kartų), taip pat žūna dėl rūgštaus lietaus ir neteisingo žemės dirbimo. Todėl naudinga yra reguliariai atstatyti mikroflorą mikrobiologinių preparatų pagalba. Kitos šalys šią problemą sprendžia mineralinių trąšų pagalba. Bet tai mažina humuso kiekį dirvoje. Derliai mažėja, nežiūrint į tai, kad mineralinių trąšų kiekvienais metais įterpiama vis daugiau ir daugiau. Galų gale Žemės dirvos nualinamos. Daugiau kaip 2000 mln. ha degradavo ir liko tik 1500 mln. ha derlingos žemės. Kiekvieną minutę pasaulyje dingsta keletas hektarų žemės tinkančios žemdirbystei. Dirvos derlingumui išlaikyti kasmet būtina į 1 kvadratinį metrą įterpti nemažiau kaip 1 kg organinių atliekų. Šio kiekio pilnai užtenka dirvos derlingumo išlaikymui vieno aro plote. Išauginti skanius ir gausius derlius žmonės galės tik sveikose, derlingose dirvose. Didžiausias efektas yra gaunamas panaudojant organines ir mikrobiologines trąšas kartu, kaip tai vyksta gamtoje. Tik tokiu būdu vyksta geriausių augalų maitinimosi sąlygų sukūrimas, dirvos struktūros atkūrimas ir išsaugojimas, humuso sluoksnio susidarymas ir augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Šiuolaikinė mikrobiologija praktikoje parodė, kad su Efektyvių Mikroorganizmų (EM) pagalba galima valdyti dirvų derlingumą ir produktyvumą, ir tai yra alternatyva mineralinių trąšų ir chemikalų panaudojimui. Siūlomos technologijos pagrindas yra protinga žemdirbystė, nukreipta į humuso atstatymą dirvoje. Rusijoje ši technologija plinta jau ketveri metai, ir pasireiškė kaip labai efektyvi ir pigi. Šiandiena šalyje keletas įmonių užsiima mikrobiologinių preparatų kūrimu ir gamyba. Nuo 2000 metų Novosibirsko korporacija “EM-Biotech” kartu su NVAU (Novosibirsko Valstybinis Agrarinis Universitetas) Agroekologijos ir Mikrobiologijos katedromis atlieka tyrimus ir kuria tos krypties preparatus. Šio projekto mokslinė vadovė yra b.m.d. profesorė, akademikė Naplekova Nadežda Nikolaevna. “EM-Biotech” korporacijos gaminami preparatai ir substratai vadinami “Kiusei EM-1”, “BakSib EM-2”, “Ferment EM-3” ir “Kormobakterin EM-4”. Šiuolaikinė mikrobiologija praktikoje parodė, kad su Efektyvių Mikroorganizmų (EM) pagalba galima valdyti dirvų derlingumą ir produktyvumą, ir tai yra alternatyva mineralinių trąšų ir chemikalų panaudojimui. Siūlomos technologijos pagrindas yra protinga žemdirbystė, nukreipta į humuso atstatymą dirvoje. “EM-Biotech” korporacijos gaminami preparatai ir substratai vadinami “Kiusei EM-1”, “BakSib EM-2”, “Ferment EM-3” ir “Kormobakterin EM-4”, “Enterosorbent EM-6”. Jų veikimo rezultatus jau galėjo pamatyti ir įvertinti šimtai sodininkų- mėgėjų ir stambių ūkių nuo Tolimųjų Rytų iki Ukrainos. Preparatas “Kiusei EM-1” gaminamas iš koncentrato pagal japonišką technologiją. Substrate “BakSib EM-2” naudojami iš Sibiro regiono dirvų išskirti naudingi mikroorganizmai, kurių nėra preparate “Kiusei EM-1”. Naudojant kartu šiuos preparatus gaunamas geriausias rezultatas. Naudojant ilgesnį laiką mikrobiologines trąšas galima ne tik išsaugoti, bet ir atstatyti dirvos derlingumą. Naudodami siūlomą gamtinės žemdirbystės techniką ir EM serijos biotrąšas, jūs pastebėsite, kad dirva tampa tamsesnė ir puresnė. Laistant vanduo nenuteka ant takelių, bet greitai susigeria į dirvą. Dirvoje kaupiasi humusas, mažėja piktžolių, augalai mažiau serga. Naujų užuomazgų ir vaisių skaičius smarkiai išauga, o derėjimas tęsiasi iki pat šalnų. Palengvėja dirvos apdirbimas, padidėja derlius. Daugelis mūsų pasekėjų pastebi, kad stabilus efektas naudojant EM-biotechnologiją pastebimas antrais-trečiais naudojimo metais, bet kai kurie pastebi efektą jau po 2-3 savaičių. Viskas priklauso nuo pradinių sąlygų: dirvos sudėties, dirbimo būdo, naudojamų trąšų, įterpiamos organikos kiekio, vandens režimo ir kitų. IŠVADOS 1. Mikroorganizmų skaičius atskirais tyrimų metais įvairavo, priklausomai nuo metų meteorologinių sąlygų ir auginamų augalų. 2. Daugeliu atvejų dėl tręšimo mikroorganizmų skaičius didėjo. Tręšimas NPK trąšomis kasmet, kaip ir tręšimas fosforu ir kaliu kas keleri metai, o azotu kasmet, turi teigiamos įtakos daugumos tirtų mikroorganizmų gausumui ir veiklai. Mažiau mikroorganizmų randama ne visomis pagrindinėmis trąšomis tręšiamame dirvožemyje. 3. Patręšus fosforu (180 kg ha–1) ir kaliu (360 kg ha–1) rotacijos pradžioje, o azotu (45–90 kg ha–1) tręšiant kasmet ar kasmet naudojant NPK trąšas, bendras biologinis aktyvumas buvo vienodas. Mažiausias biologinis aktyvumas pastebimas dirvožemyje, netręštame azoto trąšomis. Naudojant PK trąšas vieną kartą per rotaciją ar kasmet, nustatytas mažiausias mineralizacijos/mobilizacijos koeficientas. 4. Rotacijos pradžioje, po šiaudų užarimo iš visų tręšimo variantų ženkliau humuso kiekis armenyje padidėjo panaudojus keturgubas fosforo, kalio ir viengubas azoto normas. Paskutiniais rotacijos metais armens humuso kiekis turėjo mažėjimo tendenciją. Tačiau periodiškai kas 4 metai tręšiant fosforu ir kaliu, azotu kasmet armens humusingumas buvo nemažesnis kaip tręšian Periodiško tręšimo fosforu ir kaliu įtaka sėjomainos produktyvumui ir dirvožemio biologinėms savybėms Lietuvos žemdirbystės institute Dotnuvoje nuo 1971 m. tirta kas ketveri metai naudojamų fosforo bei kasmet, kas dveji, kas ketveri metai naudojamų kalio trąšų ir kasmet naudojamų azoto trąšų įtaka dirvožemio biologiniam aktyvumui ir keturlaukės augalų sėjomainos: bulvės, miežiai, dobilai, žieminiai kviečiai produktyvumui. Straipsnyje apibendrinami dirvožemio biologinių savybių ir sėjomainos aštuntosios rotacijos produktyvumo 2001–2004 m. duomenys. Vidutiniais tyrimų duomenimis nustatyta, kad įvairūs trąšų deriniai turėjo nevienodą įtaką atskirų grupių mikroorganizmų gausumui ir fermentų aktyvumui. Mikroorganizmų skaičius įvairavo atskirais tyrimų metais, priklausomai nuo metų meteorologinių sąlygų ir auginamų augalų. Atskirais metais vidutiniškai amonifikuojančių mikroorganizmų buvo nuo 6,1 iki 14,14 mln. g–1 dirvožemio, mineralinį azotą asimiliuojančių nuo 4,9 iki 27,4 mln. g–1 dirvožemio, mikromicetų nuo 20,5 iki 50,4 tūkst. g–1 dirvožemio, sporas formuojančių bakterijų nuo 353 iki 498 tūkst. g–1 dirvožemio. Išryškėjo bendra tendencija, kad periodinis tręšimas PK trąšomis kas keleri metai, o N kasmet arba tręšimas NPK trąšomis kasmet turi teigiamos įtakos daugumos tirtų mikroorganizmų gausumui ir veiklai. Fermentų invertazės ir ureazės aktyvumas visuose tręšimo variantuose buvo teigiamas ir beveik vienodas, šiek tiek silpnesnis aktyvumas nustatytas tręšiant ne visomis trąšomis. Azotobakterių gausumui trąšos darė neigiamą poveikį, jų skaičius sumažėjo 15– 85%. Patręšus fosforo 180 kg ha–1, kalio 360 kg ha–1 rotacijos pradžioje (normos skirtos ketveriems metams) ir azoto 45–90 kg ha–1 kasmet gauta daugiausia iš visų periodinio tręšimo variantų rotacijos keturių augalų derliaus bendrosios energijos 823,1 GJ ha–1, kada kasmet tręšiamų augalų sėjomainos produktyvumas sudarė 796,7 GJ ha–1. PIKTŽOLIŲ PAPLITIMAS IR DAROMA ŽALA Vienaskiltės piktžolės Dirvinė smilguolė (Apera spica-venti) Paprastasis varputis (Elytrigia repens, Agropyron repens) Paprastoji rietmenė (Echinochloa crus-galli) Pievinis pašiaušėlis (Alopecurus myosuroides) Tuščioji aviža (Avena fatua) Vienametė miglė (Poa annua) Žalioji šerytė (Setaria viridis) Dviskiltės piktžolės Aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris) Aklės (Galeopsis spp.) Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara) Baltoji balanda (Chenopodium album) Daržinė pienė (Sonchus oleraceus) Daržinė žliūgė (Stellaria media) Dėmėtasis rūgtis (Polygonum persicaria) Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) Dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense) Dirvinė karpažolė (Euphorbia helioscopia) Dirvinė mėta (Mentha arvensis) Dirvinė našlaitė (Viola arvensis) Dirvinė neužmirštuolė (Myosotis arvensis) Dirvinė pienė (Sonchus arvensis) Dirvinė usnis (Cirsium arvense) Dirvinė veronika (Veronica arvensis) Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) Dirvinis garstukas (Sinapis arvensis) Dirvinis godulis (Lycopsis arvensis) Dirvinis kežys (Spergula arvensis) Dirvinis vijoklis (Convolvulus arvensis) Gailioji dilgėlė (Urtica urens) Gausiasėklė balanda (Chenopodium polyspermum) Kibusis lipikas (Galium aparine) Paprastasis dalgutis (Erodium cicutarium) Paprastasis kietis (Artemisia vulgaris) Paprastoji gaiva (Lapsana communis) Paprastoji kiaulpienė (Taraxacum officinale) Paprastoji kraujažolė (Achillea millefolium) Paprastoji žilė (Senecio vulgaris) Plačialapis gyslotis (Plantago major) Plačioji balandūnė (Atriplex patula) Raudonžiedė notrelė Lamium purpureum) Raudonžiedis progailis (Anagallis arvensis) Rauktalapė rūgštynė (Rumex crispus) Rugiagėlė (Centaurea cyanus) Rūgtis takažolė (Polygonum aviculare) Smalkinis tvertikas (Erysimum cheiranthoides) Smulkiažiedė galinsoga (Galinsoga parviflora) Smulkioji rūgštynė (Rumex acetosella) Svėrė (Raphanus raphanistrum) Šiurkštusis burnotis (Amaranthus retroflexus) Šliaužiantysis vėdrynas (Ranunculus repens) Trikertė žvaginė (Capsella bursa-pastoris) Triskiautis lakišius (Bidens tripartita) Trispalvė našlaitė (Viola tricolor) Trumpamakštis rūgtis (Pesicaria lapathifolium, scabrum) Vaistinė žvirbliarūtė (Fumaria officinalis) Vijoklinė rūgtis (Polygonum convolvulus) Vikiai (Vicia spp.) Žąsinė sidabražolė (Potentilla anserina) Dirvinė smilguolė (Apera spica-venti) Dažniausiai paplitusi žiemkenčių pasėliuose. Paprastasis varputis (Elytrigia repens, Agropyron repens) Labai dažnas. Auga pasėliuose, pievose ir kt. Paprastoji rietmenė (Echinochloa crus-galli) Dažna. Auga Pievinis pašiaušėlis (Alopecurus myosuroides) Vidutinio dažnumo. sukultūrintose pievose, pasėliuose. Tuščioji aviža (Avena fatua) Labiau paplitusi sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Vienametė miglė (Poa annua) Dažna. Auga pievose, laukuose ir kt. Žalioji šerytė (Setaria viridis) Auga daržuose, laukuose, dykvietėse, soduose. Dažnesnė lengvuose dirvožemiuose. Dviskiltės piktžolės Aitrusis vėdrynas (Ranunculus acris) Labai dažnas drėgnuose miškuose, pievose, grioviuose. Labai gausus. Aklės (Galeopsis spp.) Dažnos laukuose, daržuose, dirvonuose. Aklės (Galeopsis spp.) Dažnos laukuose, daržuose, dirvonuose. Ankstyvasis šalpusnis (Tussilago farfara) Labai dažnas visoje Lietuvoje. Mėgsta priemolio ir priesmėlio dirvožemius su negiliu podirvio vandeniu. Auga laukuose, pakrantėse, duobėse, pakelėse. Baltoji balanda (Chenopodium album) Labai dažna daržuose, pasėliuose. Labai gausi. Daržinė pienė (Sonchus oleraceus) Labai dažna daržuose, panamėse. Labai gausi. Daržinė žliūgė (Stellaria media) Labai dažna daržuose, laukuose. Gausi. Dėmėtasis rūgtis (Polygonum persicaria) Dažnas. Auga drėgnuose, humusinguose dirvožemiuose, laukuose, daržuose, dykvietėse. Didžioji dilgėlė (Urtica dioica) Labai dažna miškuose, paupiuose, derlingame dirvožemyje. Gausi. Dirvinė čiužutė (Thlaspi arvense) Dažna dirbamuose laukuose. Kartais gausi Dirvinė karpažolė (Euphorbia helioscopia) Labai dažna daržuose, pasėliuose, pūdymuose. Gausi. Dirvinė mėta (Mentha arvensis) Labai dažna laukuose, pievose dirvonuose. Gausi. Dirvinė našlaitė (Viola arvensis) Labai dažna dirvonuose, pūdymuose. Gana gausi. Dirvinė neužmirštuolė (Myosotis arvensis) Mėgsta drėgnus, turtingus maisto medžiagomis, gerai aeruojamus dirvožemius. Auga dirbamoje laukų dirvoje, daržuose, miškuose Dirvinė pienė (Sonchus arvensis) Labai dažna daržuose, panamėse. Labai gausi. Dirvinė usnis (Cirsium arvense) Dažna ganyklose, miško aikštelėse, palaukėse ir laukuose. Gausi. Labai dažnas dirvonuose, dykvietėse, krūmynuose. Gausus Dirvinė veronika (Veronica arvensis) Dažna pasėliuose, daržuose. Gana gausi. Dirvinis asiūklis (Equisetum arvense) Tai laukų piktžolė. Labai dažna visoje Lietuvoje. Auga laukuose, pievose, rečiau miškuose. Mėgsta apydrėgnes, priesmėlio dirvas. Piktžolių reguliavimas Pagrindinis piktžolių reguliavimo tikslas yra išlaikyti švaresnius pasėlius nuo kviečių sėjos iki jų derliaus nuėmimo. Mūsų sąlygomis piktžolės ekologinėje žemdirbystėje yra bene pati opiausia ir aktualiausia problema, kuri įprastoje žemdirbystėje dažniausiai visiškai išsprendžiama herbicidais. Čia tenka pasiklausti tik biologinėmis, agrotechnikos bei mechaninemis priemonėmis. Visas piktžolių reguliavimo arba naikinimo priemones galima sąlyginai suskirstyti į 2 grupes: netiesiogines arba apsaugines ir tiesiogines. Netiesioginėmis priemonėmis yra stabdomas piktžolių plitimas visuose pasėliuose. Pati pigiausia ir efektyvi piktžolių reguliavimo priemonė yra sėjomaina. Teisingas augalų kaitoliojimas neleidžia įsigalėti vienos ar kitos rūšies piktžolėms. Atvirkščiai, monokuktūra, tai yra augalų atsėliavimas, sudaro salygas įsiveisti specifinėms, gerai prisitaikiusioms prie to augalo agrotechnikos, piktžolių rūšims. Pvz, auginant ilgesnį laiką javus po javų, greitai prisiveisia vienskilčių piktžolių ( smilguolės, tuščioji aviža, varpučiai ir kitos.). Nuolatos kaitaliojant varpinius javus su ankštiniais, daugiametėmis bei vienmetėmis žolėmis ar kaupiamaisiais, daugelis piktžolų rūšių nesuspėja prisitaikyti prie nuolatos besikeičiančių dygimo bei augimo sąlygų ir gausiai neišplinta. Augalų kaita sėjomainoje derinama su jų piktžoles stelbiančiomis savybėmis. Pvz, vešlūs vikių- avižų mišiniai žaliajam pašarui ar silosui gerai stelbia ne tik trumpaamžes, bet ir kai kurias daugiametes piktžoles. Viena pavojingiausių mūsų laukų piktžolių, varpučiai, nepakenčia apšvietimo trūkumo ir, ilgiau pabuvę pavėsyje, sunyksta arba taip nusilpsta, kad tampa mažai arba visiškai nepavojingi. Tačiau yra piktžolų, daugiausia daugiamečių, kurios į stelbimą reaguoja mažai, pvz, usnys. Kruopštus sėklų valymas sumažina sėklinių piktžolių plitimą. Šiuolaikinės valymo mašinos gali atskirti beveik visų pas mus paplitusių piktžolių sėklas nuo javų. Ekologiniuose ūkiuose sėklų valymas yra viena svarbiausių apsaugos nuo piktžolų priemonių. Tiesioginės piktžolų naikinimo priemonės ekologinėje žemdirbystėje yra žemės dirbimas, pasėlių akėjimas bei ravėjimas. Daugiametės piktžolės išnaikinti galima tik pagrindinio dirvos dirbimo metu. Pasėlių akėjimas yra daugiausia nukreiptas trumpaamžėms piktžolėms naikinti. Žieminiai kviečiai labiau pakenčia akėjimą, negu rugiai. Pirmiausia todėl, kad jie sėjami giliau ir jų krūmijimosi mazgas nuo pažeidimo akėtvirbaliais yra apsaugotas storesniu dirvožemio sluoksniu. Be to, kviečiai sėjami dažniasiai sunkesnėse dirvose, kur akėčios ne taip giliai sminga ir augalų neišvarto ar neišrauna. Žieminių kviečių akėjimą galima pradėti praėjus 4 - 5 dienoms po sėjos, kada jie dar nesudygę, tačiau grūdai jau išleidę netikrąsias šakneles ir įsitvirtinę į dirvą. Bedygstančios piktžolės tuomet atrodo kaip balti siūleliai ir yra labai jautrios bet kokiems mechaniniams pažeidimams. Pirmąjį kviečių akėjimą reikia pradėti atsižvelgiant į dirvos būklę. Jeigu kviečiai buvo pasėti į sausą dirvą ir po sėjos ilgai nebuvo lietaus, su akėjimu neverta skubėti, nes tada piktžolės taip pat nedygsta ir akėčios nieko naudingo nepadarys. Be to, akėjimą labai apsunkina, jeigu kviečiai buvo pasėti į grumstuotą, nepakankamai gerai paruoštą dirvą. Ekologinėje žemdirbystėje žieminių kviečių akėjimas rudenį yra būtina priemonė. Todėl, kad jį galima būtų sėkmingai atlikti, reikia stengtis prieš sėją dirvą įdirbti labai kruopščiai, gerai išlyginti ir nepalikti paviršiuje stambių grumstų. Negalima akėti dygstančių kviečių, iki nėra pasiekę 2 - 3 lapelių augimo tarpsnio. Antrą kartą kviečiai akėjami, kai augalai turi 2 - 4 lapelius. Tuomet sunaikinama didžioji dalis bedygstančių ir jau sudygusių piktžolių. Šio akėjimo būtinumą lemia pasėlio piktžolėtumas. Jeigu sudygusių ir bedygstančių piktžolių yra nedaug ir tos pačios vasarinės, kurios po pirmos didesnės šalnos visiškai žūsta, akėjimo galima atsisakyti. Tačiau jeigu tarp sudygusių piktžolių vyrauja žieminės ( bekvapės ramunės, trikertės žvaginės, dirvinės čiužutės, rugiagėlės) bei kai kurios vienskiltės ( dirvinės smilguolės, vienmetės miglės), pasėlį akėti reikia nedelsiant. Rudenį nesunaikintos minėtos ir kitos žieminės piktžolės pavasarį iki galimo akėjimo taip sustiprėja, kad akėjimas tampa mažai efektyvus. Laiku nuakėtas švarus kviečių pasėlis geriau pasiruošia žiemojimui, o pavasarį stipriau krūmijasi. Pavasarį, atšilus orui ir atsinaujinus augalų vegetacijai, piktžolų dygimas vėl suaktyvėja. Kviečiai tuo metu būna dar ne pilnai išsikrūmiję ir savo lapų mase neuždengę dirvos paviršiaus. Tuo pasinaudojusios piktžolės pradeda intensyviai dygti, nes joms tada jau pakanka drėgmės, šilumos ir šviesos. Dažną pavasarį žieminių kviečių pasėliuose susidaro tvirta dirvos pluta, ypač ten, kur buvo akėta rudenį. Pluta trukdo sparčiam kviečių augimui bei krūmijimuisi, o kai kurios piktžolės to nepaiso ir sparčiai auga. Todėl pavasarinis žieminių kviečių akėjimas yra būtinas dėl dviejų priežasčių: suardyti susidariusią dirvos plutą ir sunaikinti piktžoles. Akėti galima pradėti, kai dirva yra pakankamai pradžiūvus ir lengvai trupa. Tada pravažiavus akėčioms, susidaro negilus purus dirvos sluoksnis, kuris stabdo drėgmės garavimą, o prie augalų šaknų lengvai patenka oras, reikalingas besikrūmijantiems augalams. Jeigu dirvos pluta yra tiek sukietėjusi, kad akėčios iškelia stambius grumstus, kurie užverčia kviečius, tada prieš akėjant plutą reikia sulaužyti volais. Geriausiai pavasariniam žieminių kviečių volavimui tinka lengvi žiediniai ar rumbuoti volai. Nereikia bijoti, kad šie volai labiau pažeidžia kviečių lapelius. Tokie pažeidimai nepavojingi, atvirkščiai, jie skatina aktyvesnį augalų krūmijimąsi. Pasėlių akėjimui dažniausiai naudojamos dviejų tipų akėčios: lengvo arba vidutinio sunkumo virbalines ir spiruoklinės pasėlių akėčios. Virbalinės akėčios mūsų žemdirbiams yra žinomos nuo seno. Žieminių kviečių akėjimui labiau tinka pačios lengviausios akėčios, kurios mažiau išpeša ir pažeidžia kviečius. Akėjant reikia važiuoti skersai arba istrižai augalų eilučių. Važiavimo greitis nedidesnis kaip 5 - 6 km/hval. Padidinus važiavimo greitį, akėčios pradeda šokinėti ir pakildomos bei vėl nusileisdamos labiau pažeidžia augalus. Akėčių virbaliai turi būti gerai nusmailinti ir stipriai priveršti. Spyruoklinės pasėlių akėčios atsirado palyginti nesenai. Jos kai kur vadinamos ekologinėmis akėčiomis. Lyginant su įprastomis virbalinėmis akėčiomis, jos geriau tinka piktžolių naikinimui ne tik javų, bet ir daugelio kitų augalų pasėliuose. Jų akėtvirbaliai yra ilgi, lengvai spiruokliuojantys, geriau nei standūs išrauna piktžoles ir mažiau užverčia kviečius. Be to, šios akėčios geriau trupina dirvos paviršiuje esančius grumstus bei naikina plutą. Ekologinėje žemdirbysteje labai svarbu, kad pasėlių akėjimas, tuo pačiu ir piktžolų naikinimas tęstusi kuo ilgiau. Spyruoklinių akėčių akėtvirbaliai yra ilgi todėl susidaro galimybe naudoti jas jau paaugusiuose kviečių pasėliuose. Paskutinį kartą galima akėti net plaukėjimo tarpsnyje. Šis akėjimas labai aktualus naikinant vėliau dygstančius kybiuosius lipikus, daržines žliugęs. Šios piktžolės dygsta jau pakankamai gerai suaugusiuose pasėliuose, kai dauguma kitų trumpaamžių piktžolių dėl užtamsinimo nebedygsta. Negalima spiruoklinių akėčių naudoti, jeigu augalai silpnai laikosi dirvoje arba jei yra žiemos ar pavasario šalčių iškilnoti. Po žiemos iškilnotus pasėlius naudinga privoluoti. Šiuo atvėju galima būtų pateisinti ir lygių volų panaudojimą. Labai svarbu naudojant spiruoklines akėčias pasirinkti teisingą važiavimo greitį. Kuo silpnesni augalai, tuo lėčiau reikia važiuoti su akėčiomis. Tačiau per lėtai važiuojant, mažiau išraunama piktžolių. Todėl kiekvienu atvėju, pasirenkant važiavimo greitį, būtina visuomet atsižvelgti į augalų būklę, piktžolių išsivystimo laipsnį bei dirvos būklę. Ekologiškai auginant žieminius kviečius, labai naudinga pavasarinį pasėlių akėjimą derinti su papildomu trešimu skystu mėšlu arba srutomis. Skystą mėšlą arba srutas geriausia būtų išlaistyti jau ant nuakėtų pasėlių, tada dirvos paviršius yra purus ir skystos trąšos gerai susigeria. Laistant ant neakėto pasėlio, dalis mėšlo nuteka plutos paviršiumi į nedidelius dirvos įdubimus, ilgai nesusigeria, augalai nepatrešiami nevienodai. Tačiau po laistymo užsitęsus saulėtiems orams, sudrėkintame paviršiuje gali greitai susidaryti tvirta pluta. Tada akėjimą reikia nedelsiant pakartoti. Skystas mėšlas skatina piktžolų dygimą, todėl reikia atidžiai stebėti pasėlių būklę po išlaistymo ir nepavėluoti pakartoti akėjimą. Sėjomaina ir jos elementai Ypatingą reikšmę ekologiniuose ūkiuose piktžolėtumui mažinti ir potencialiam derlingumui palaikyti turi augalų kaita. Ekologiniuose ūkiuose dar svarbiau tinkamai suderinti dirvožemį turtinančių ir alinančių augalų kaitą negu intensyviuose. Sėjomainoje reikia auginti kuo daugiau azotą fiksuojančių augalų. Ekologiniuose ūkiuose būtina išlaikyti ilgesnius tarpus tarp augalų sugrįžimo į tą patį lauką, todėl sėjomainos rotacija turi būti ilga. Klaidinga turėti trumpą, 4–5 augalų, sėjomainą, iš jų 2 laukus daugiamečių žolių: dėl greito sugrįžimo į tą patį lauką išplis žolėms būdingos ligos ir kenkėjai. Lengvesnėse dirvose vietoj liucernų galima sėti lubinus, seradėles ar kitus ankštinius augalus, tačiau aplinkosaugos požiūriu būtina išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. žiemojančių augalų. Kasmet reikėtų kaitalioti pasėlius su skirtingų biologinių savybių augalais, ypač žieminius javus su vasariniais, kadangi žieminių augalų pasėliuose išplinta žiemojančios piktžolės, kurios sudygsta rudenį (bekvapiai šunramuniai, kibieji lipikai, dirvinės smilguolės), o vasarojuje – vienametės (baltosios balandos, dirviniai garstukai). . Reikalavimai sėjomainoms: - sėjomaina turi didinti dirvožemio derlingumą, palaikyti teigiamą maisto medžiagų balansą, mažinti piktžolėtumą, augalų ligų ir kenkėjų išplitimą, saugoti nuo erozijos. Ekologinės gamybos ūkyje taikoma šiam gamybos būdui tinkama sėjomaina, kurios būtina griežtai laikytis; - sėjomainose reikia auginti ne mažiau kaip 20 proc. ankštinių augalų, kurie didina azoto kiekį ir biologinį aktyvumą dirvožemyje, pasisavina maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių. Kultūrinėse ganyklose turi vyrauti ankštinės žolės; - esant nepakankamam organinių trąšų kiekiui, į sėjomainą privalu įtraukti augalus, skirtus žaliajai trąšai; - dirvožemyje būtina stebėti azoto, fosforo, kalio, humuso kiekį, pagal tai parenkant sėjomainos augalus. Sėjos proceso organizavimas Sėklininkystės svarbą tikrai sunku pervertinti. Mokslinių tyrimų duomenimis, daugiau kaip 20 proc. derliaus priklauso nuo sėklų kokybės. Ilgai auginama net ir vertingiausia sėkla užsiteršia, praranda gerąsias savo savybes. Augalų veislės savo genetines savybes išlaiko keičiantis daugeliui kartų, tačiau pamažu blogėja ūkinės ir biologinės jų savybės. Svarbiausios blogėjimo priežastys: mechaninis užteršimas, susikryžminimas, hibridinių augalų skilimas, mutacijos. Kintant agrotechninėms sąlygoms ir ūkininkavimo būdams, didėja ir tobulesnių veislių poreikis. Pastaraisiais metais, vis labiau intensyvinant augalininkystę ir vis gausiau tręšiant, sukurta nemažai javų veislių, atsparių išgulimui. Sėklininkystę paprastai sudaro keturios grandys: selekcinė sėkla, superelitas (A), elitas (B) ir sertifikuotos sėklos (Cl, C2). Sėklinių pasėlių agrotechnika labai skiriasi nuo maistinių ir pašarinių javų agrotechnikos. Visų pirma, siekiant išvengti mechaninio susimaišymo, svarbu parinkti tinkamus priešsėlius. Ypač svarbu nesėti žieminių javų po žieminių, nes gali sudygti priešsėlio augalai ir sumaišyti sėklinę medžiagą. Kuo ilgesnis sėjomainos tarpas tarp tos pačios rūšies augalų, tuo didesnė garantija, kad bus išvengta mechaninio užteršimo. Svarbus ir kitas agrotechnikos reikalavimas - pasėlio tankumas. Kuo tankesnis pasėlis, tuo didesnė tikimybė gauti mažiau sėklinės medžiagos, nes bus daugiau smulkesnių, sėklai netinkamų, mažesnių už 2,5 mm grūdų. Svarbu išauginti sveiką sėklą, nes kuo ji sveikesnė, tuo stipresnė dygimo energija, susiformuoja lygesnis pasėlis ir subręsta gausesnis derlius. Sėklinius pasėlius reikia pasėti tam tikrais atstumais nuo kitų pasėlių. Žieminiams rugiams taip pat kitiems besikryžminantiems augalams sėklininkystėje turi būti skiriama daugiau dėmesio; sėjant juos nuo kitų kultūrų turi skirti ne mažiau kaip 200 metrų. Dar sudėtingesnė sėklininkystė ekologiniuose ūkiuose. Pirmiausia daugiau dėmesio turi būti skiriama bioįvairovei palaikyti ir agrotechnikai - optimalaus tankumo pasėlio formavimui. Mat pasėlio sveikumas tokiuose ūkiuose labiausiai priklauso nuo agrotechninių priemonių. Kovai su ligomis ir kenkėjais labai efektyvių sertifikuotų ekologiniuose ūkiuose augalų apsaugos priemonių nėra daug. Pastaraisiais metais, įstojus į Europos Sąjungą, keliami didesni reikalavimai ir sėklininkystei. Visų pirma sandėliai turi būti registruoti fitosanitariniame registre. Tai ženklas, kad tokiame ūkyje nėra karantininių ligų. Jeigu ūkyje kultivuojama ekologinė ir intensyvi žemdirbystė, ekologinei žemdirbystei turi būti paskirti atskiri specialūs sandėliai. Įprasta vertinimo schema pagal SWOT analizę: stiprybės, silpnybės, grėsmės ir perspektyvos. Stiprybė - ekologiniai ūkiai ir jų plotai didėja, ekologinių produktų paklausa ir rinka plečiasi, o įsigaliojus ES reikalavimui ekoūkiuose sėti tik ekologišką sėklą, jų poreikis sparčiai didės. Silpnybė - ekologinės sėklininkystės srityje laimėjimai menki. Ekologiniai ūkiai, dėmesį sutelkdami įžemės ūkio produktų gamybą ir anksčiau nesivertę sėklininkyste, neturi licencijų įvežti aukštų reprodukcijų sėklų, o intensyvios žemdirbystės ūkių sėklininkystėje kuriasi uždaras ratas, kai parduodama tik paskutinės reprodukcijos sertifikuota sėkla C2, o ją pasėjus, nuimtas derlius vertinamas kaip nesėklinė medžiaga. Grėsmės - neturint sėklininkystės ekologinių ūkių ir negalint įsigyti aukštų reprodukcijų sėklų, ekologiniams ūkiams sertifikuotą sėklą gali tekti įsivežti iš užsienio šalių, kurios kainos gali sužlugdyti ekologinių ūkių pelningo verslo perspektyvą. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. ekologiniai ūkiai turi laikytis Europos Sąjungos reglamento Nr.2092-91/ EEB, kurio vienas punktas reglamentuoja tik ekologinių sėklų naudoj imą. Iki 2006 m. sausio 1 d. Europos Komisija leido Lietuvai, kaip nepasirengusiai ekologinei sėklininkystei, ekoūkiuose naudoti neekologinę sėklą. Tačiau nuo minėtos datos ši taisyklė jau privaloma. Perspektyva - sėklų įsigijimo būdų yra įvairių: • pirkti sertifikuotą sėklą iš ekologiškai ūkininkaujančių tiekėjų; • naudoti savo ūkiuose vienerius metus ekologiniame ūkyje išaugintą sėklą; • pirkti iš ekologinių ūkių ir nesertifikuotą produkciją naudoti kaip sėklą; • patiems importuoti norimų rūšių ir veislių sėklas iš užsienio šalių; • kurti stiprius ekologinės sėklininkystės ūkius su galimybe gauti licenciją įvežti. Žinotina, kad visais atvejais ekologinių ūkių šeimininkai sėklos įsigijimo dokumentą privalo pateikti sertifikuojančiai įstaigai VšĮ "Ekoagros". Jeigu Lietuvoje nėra tokių sėklų tiekėjų, kurie galėtų tiekti norimą sėklą, žemės ūkio įmonė ar ūkininkas turi kreiptis į "Ekoagros" prašydami leisti naudoti neekologišką sėklą. Dabartiniu metu, kai tiesioginės išmokos nesusietos su išaugintos produkcijos kiekiu, kai kurie ūkininkai nesistengė įsigyti sertifikuotos sėklos, užtikrinančios didžiausius derlius, nes tam tikrą pelną duoda tiesioginės išmokos. Tačiau ateityje numatoma tiesiogines išmokas susieti su realizuotos produkcijos kiekiu, todėl sertifikuotos sėklos svarba dar padidės. Juk sėkla 20 proc. ir daugiau lemia derlių. Ko gero, vienas realiausių sprendimų - kurti ekologinės sėklininkystės ūkius. Dažnai ūkininkai mano, kad sėklininkystė - lengvas verslas. Tačiau į sėklinės medžiagos kainą įeina daug papildomų elementų: ir kasmetinė registracija fitosanitariniame registre, ir sėklinių plotų aprobacija, sėklinių plotų ravėjimas, sėklinės medžiagos frakcionavimas, atmetant mažesnes negu 2,5 mm sėklas, ir taros, etikečių įsigijimas bei taros ženklinimas, pagaliau beicavimas ekologiškiems ūkiams leistinais nepigiais biologiniais beicais, taip pat daug didesnių sandėliavimo patalpų poreikis. Nors ekologiniuose ūkiuose ir leidžiama sėti savą, ekologiniame ūkyje išaugintą sėklą, tačiau reikia žinoti, jog kuo aukštesnė reprodukcija, tuo didesnis bus derlius. Kas laikytina ekologiška sėkla, iki šiol dar nėra aiškiai apibrėžta - ar tai ekologiniams ūkiams išvesta sėkla, ar tik ekologiškai išauginta sėkla? Turbūt vertingiausia specialiai ekologiniams ūkiams sukurta sėkla. Tai tokios veislės, kurios atspariausios ligoms, turi stiprią šaknų sistemą, plačialapės, greito augimo, gerai žiemojančios ir gerai stelbiančios piktžoles. Aukštos reprodukcijos sėklų įsigijimas yra viena didžiausių problemų. Kai kurias sėklas stengiamės įsivežti iš kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Latvijos, tačiau siekiant išlaikyti ekologiniams ūkiams būtiną bioįvairovę ir kiek įmanoma didesnį tų pačių augalų sugrįžimo į tą patį lauką intervalą, suformuota aštuonialaukė sėjomaina, smulkiai suskaidyti laukai, todėl atskirų kultūrų sėklų išauginama mažai. Juo labiau, kad ne mažiau kaip 20 proc. turi sudaryti ankštiniai augalai. Auginami mažiau sergantys įvairiomis lapų ligomis miežiai 'Auksiniai 3', aukštaūgiai, gerai stelbiantys piktžoles žieminiai kviečiai 'Tauras', derlingos avižos 'Migla' ir žirniai ' Eiffel'. Išauginti ekologinę sėklą sudėtinga dar ir dėl to, kad cheminių priemonių nuo ligų ir kenkėjų naudoti negalima, tačiau ekologinei sėklai nuolaidų nėra -ji turi būti neužkrėsta patogeniniais mikroorganizmais, turi būti sveika ir gyvybinga. Todėl ekologiškos sėklos augintojai turi išstudijuoti visus būdus sveikai sėklai išauginti. Vienas jų - sėti kuo anksčiau, ypač žirnius, kad jų nepažeistų vaisėdis. Ekologiniuose ūkiuose yra galimybė naudoti įvairias kalio trąšas, tačiau mineralinių azoto ir fosforo trąšų iš esmės naudoti negalima. Vadinasi, ekologiniuose ūkiuose siekiant išauginti tinkamą sėklinę medžiagą, reikia tręšti organinėmis trąšomis, kurios įvairiais maisto elementais papildo dirvožemio atsargas. Norint tręšti ekologinius plotus žaliąja trąša, teks rūpintis ir augalų, tinkančių žaliajai trąšai, sėklininkystė (baltųjų garstyčių, aliejinių ridikų), tačiau šiems pasėliams ekologinės subsidijos nenumatytos. Ekologinio ūkio sėjomaina Sėjomainą galima apibrėžti taip: tai ariamos žemės naudojimo būdas, kai ji suskirstoma lygiais ir pastoviais laukais, kuriuose žemės ūkio augalai kaitomi iš anksto nustatyta tvarka, atsižvelgiant į ūkio gamtines, ekonomines ir organizacines sąlygas. Žemės ūkio augalų kaitymo tvarka vadinama sėjomainos schema, o laikas, per kurį visos schemoje numatytos kultūros pereina per vieną sėjomainos lauką – sėjomainos rotacija. Kiekvienas į sėjomainos schemą įeinantis augalas, pūdymas arba kelių giminingų augalų, auginamų viename lauke, grupė yra sėjomainos narys. Kad visi augalai minėti sėjomainos schemoje, rastų vietą, kur galėtų būti pasėti, daroma tiek sėjomainos laukų, kiek yra sėjomainos narių. Sudarant sėjomainos schemą galima numatyti, kad kiekviename lauke kultūriniai augalai keistųsi kasmet arba, kad tas pasikeitimas vyktų periodiškai – kas keleri metai. Kai viename sėjomainos lauke kelerius metus iš eilės sėjami tie patys augalai, vadinama atsėliavimu. Jis gali būti trumpas ir ilgas. Trumpai atsėliuojamus augalus skiriame prie laikinų atsėlių. Jų trukmė 2-3 metai. Jie neardo sėjomainos. Ilgai atsėliuojami augalai yra pastovūs atsėliai arba monokultūros. Tokie pasėliai jau nepriklauso sėjomainai, nes atsėliavimo trukmė viršija įprastinių sėjomainų rotacijas. Pasėlių struktūra – tai visų ūkyje auginamų vienmečių ir daugiamečių augalų sąrašas, kuriame nurodytas kiekvienos kultūros plotas procentais nuo bendrojo pasėlių ploto. Pasėlio struktūros parinkimas rodo ne tik ūkio gamybos kryptį, bet ir ūkininkavimo intensyumą, todėl yra svarbus ekonomikos rodiklis. Teisingai parinkta pasėlių struktūra sudaro palankias sąlygas gamybai plėtoti, o bloga pasėlių struktūra ūkiui duoda tik nuostolius. Lietuvos mokslininkų siūlomos sėjomainos ekologiniams ūkiams Sėjomainos gyvulininkystės ūkiams 1. Miežiai+įsėlis 1. Javai+įsėlis 2. Daug. žolės 2. Daug. žolės 3. Daug. žolės 3. Daug. žolės 4. Kaupiamieji augalai 4. Daug. žolės 5. Mišinys žaliajai pašarui Sėjomainos augalininkystės ūkiams 1. Žirniai 1. Miežiai+įsėlis 1. Miežiai 2. Rugiai 2. Ankštinės žolės sėklai 2. Sideracinis pūdymas 3. Miežiai+tarp. augalai 3. Ankštinės žolės trąšai 3. Bulvės 4. Miežiai+įsėlis 4. Rugiai 4. Miežiai 5. Ankštinės žolės sėklai 5. Grikiai 5. Grikiai 6. Ankštinės žolės trąšai 6. Avižos 6. Rugiai 7. Grikiai 7. Lubinai Daržo sėjomaina Bityno sėjomaina 1. Vienametės žolės 1. Facelijos su balt. barkūnų įsėliu 2. Rugiai 2. Balt. barkūnai 3. Agurkai (rugių kulisuose) 3. Rugiai su balt. arba raud. dobilų įsėliu 4. Burokėliai 4. Balt. arba raud. dobilai 5. Morkos 5. Agurklės, baltosios garstyčios 6. Vienametės žolės 6. Balt. garstyčios, agurklės 7. Kopūstai 8. Kopūstai 9. Žalumyninės daržovės Tinkamiausi lauko augalams augti dirvožemiai Augalai Tinkamiausi dirvožemiai 1 2 Ž. kviečiai Vidutinio sunkumo sukultūrintos dirvos. Netinka nesukultūrintos dirvos, durpynai, smėlio žemės, rūgščios ir sausos dirvos Ž. rugiai Pakenčia lengvos mechaninės sudėties rūgščias dirvas, paima sunkiau tirpstančius fosforo junginius Ž. kietrugiai Nereiklūs dirvai, gerai auga priesmėlio, lengvo priemolio dirvose, pH 5,5-7,0. V. miežiai Tinka vidutinio sunkumo priemoliai, nerūgštūs, puveningi priesmėliai Reikia nepiktžolėtų, geros struktūros dirvų. Taip pat tinkamos lengvos nerūgščios ir sulaikančios drėgmę dirvos Avižos geriausiai tinka lengvo priemolio ir priesmėlio dirvos. Pakenčia rūgštesnes dirvas Grikiai Dirvai nereiklūs, geriausiai auga ir dera sukultūrintose, lengvose dirvose, kurių pH 5-7,5. Netinka nederlingos smėlio dirvos. Sunkios ir kalkingos, užmirkusios, piktžolėtos dirvos taip pat netinka Žirniai Geriausiai tinka vidutinio sunkumo priemoliai ir kalkingi priesmėliai, kuriuose gausu fosforo, kalio ir kalcio. Dirvožemio pH - 6,8-7,4. Blogai auga supuolusiose ir molingose dirvose bei lengvose smėlio ir rūgščiose dirvose Pupos Tinka derlingi, drėgmę sulaikantys dirvožemiai, priemoliai ar moliai. Labiausiai mėgsta puresnes dirvas. Visai netinka smėlio dirvos Lubinai Gerai auga nederlingose smėlio dirvose. Giliai į dirvą prasiskverbiančios lubinų šaknys paima sunkiai tirpius fosforo junginius, vandenį Vikiai Tinkamiausi daug organinių medžiagų turintys neutralūs moliai, priemoliai ir priesmėliai. Nemėgsta sausų, smėlėtų dirvų Sojos Reikia gerų ir derlingų dirvų. Dirvožemio pH - 6,5-7,0. Netinka užpelkėjusios, rūgščios ir piktžolėtos dirvos Cuk. runkeliai Tinkamiausios vidutinio sunkumo ir lengvo priemolio silpnai rūgščios arba neutralios dirvos. Puveningose priesmėlio ir priemolio dirvose sausais metais būna menkas derlius. Dirvos turi būti drenuotos Paš. runkeliai Gerai auga sukultūrintose priemolio bei priesmėlio dirvose. Tinkamiausios silpnai rūgščios – neutralios Griežčiai, paš. ropės Auga prastesnėse dirvose, kur netrūksta drėgmės. Geriausiai dera priesmėlio ir priemolio dirvose. Tinka ir žemapelkių nusausinti durpynai. Dirvožemio pH - 6,5 Bulvės Tinkamiausios priesmėlio ir lengvo priemolio dirvožemiai. Labai svarbu, kad dirva būtų puri. Tinkamiausias dirvožemio pH - 5,6. Molingos dirvos mažiau tinka, nes jos supuola Linai Tinkamiausi vidutinio sunkumo, lengvi priemoliai, kurie struktūringi ir pralaidūs vandeniui. Dirvožemio pH 5,9-6,3. Smėliai neturtingi maisto medžiagomis, blogai sulaiko drėgmę, todėl netinka. Sunkiuose moliuose po lietaus susidaro plutelė ir sėklos gali nesudygti. Nerekomen-duojama auginti durpynuose. Kukurūzai Auga įvairiose dirvose, tačiau ji turi anksti pradžiūti, greit įšilti, turėti daug maisto medžiagų. Nemėgsta užmirkusių dirvų, jautrūs rūgščioms dirvoms (pH ≥5,5) Rapsai Dirvožemiui reiklūs: mėgsta nerūgščias, vidutinio sunkumo ir lengvų priemolių ir priesmėlių žemes Tinkamiausi žolėms augti dirvožemiai Augalai Tinkamiausi dirvožemiai 1 2 Raudonieji dobilai Dirvai reiklūs – gerai auga pakankamo drėgnumo, humusinguose priemoliuose ir priesmėliuose, kurių pH 6,0-7,0. Jiems netinka lengvos, sausos ar durpinės dirvos. Rausvieji dobilai Geriausiai auga priesmėlio, priemolio ir molio dirvose. Dirvos gali būti drėgnesnės ir rūgštesnės (iki 4-5 pH). Jei drėgmės netrūksta, gerai auga durpynuose ir lengvesnėse dirvose. Liucernos Gerai auga derlingose ir sukultūrintose priemolio ir priesmėlio dirvose. Gerai auga ir sunkiose, kurių podirvis laidus. Jeigu gruntinis vanduo yra sekliai (1 m), jos išretėja. Nerūgščių dirvų augalai (pH - 6,5-7,0). Šlapiose dirvose visai neauga. Esparcetai Kalkingos (pH 7,0-8,0), laidžios vandeniui dirvos. Gerai auga žvyringose priemolio ir priesmėlio dirvose. Auga ir kitose dirvose, net ir smėlynuose, kai podirvis būna purus ir kalkingas. Prastai auga molio ir rūgščiose dirvose arba jeigu sekliai gruntinis vanduo. Rytiniai ožiarūčiai Dirvos turi būti derlingos, melioruotos ir nerūgščios. Tinka lengvi priemoliai ar priesmėliai. Gerai auga nusausintuose durpynuose. Pašariniai motiejukai Dirvos gali būti įvairios: tinkamiausi jiems yra vidutinio drėgnumo priemoliai ir durpiniai dirvožemiai, kurių pH 5,0-6,5. Kalkingose dirvose blogai auga. Sausesnėse ir organinių medžiagų neturinčiose dirvose išretėja arba skursta. Tikrieji eraičinai Turi būti sukultūrintos. Geriausiai auga drėgnose priemolio, molio ir puveningo priesmėlio dirvose, kai pH 5,5-7,0. Papr. šunažolės Gerai auga silpnai rūgščiose dirvose (pH - 6,0 ir daugiau). Labiausiai jiems tinka lengvi priemoliai, bet auga ir molio bei smėlio žemėse. Pakenčia užpavėsinimą. Daug. svidrė Mėgsta derlingas, laidžias priemolio dirvas, kur ir vasarą netrūksta drėgmės. Geriausias pH - 5,5-7,0. Blogai auga rūgščiose, sausose, priesmėlio ir smėlio dirvose. I-12 Skirtingose žemdirbystės sistemose pasirenkami auginti augalai ir jų priežiūra rodikliai Žemdirbystės sistema įprastinė tausojanti (integruota) ekologinė Augalų rūšys Varpiniai javai +/+++ ++ ++ Kaupiamieji +/+++ ++ ++ Aliejiniai +/++ +/++ + Ankštiniai javai + + + Ankštinės žolės + +/++ +++ Pūdymas ++ + -/+ Tarpinių pasėlių augalai pašarui + ++ +++ Tarpinių augalų pasėliai žaliąjai trąšai + ++ ++ Tręšimas Mineralinės N trąšos +++ ++ Mineralinės P trąšos +++ ++ + Mėšlas +/+++ +/+++ +/++ Augalų apsauga Fungicidai +++ ++ Insekticidai ++ + Herbicidai ++ + + - naudojama mažai; ++ - vidutiniškai; +++ - daug; / - nuo iki. I-14 Tinkami tarpiniams pasėliams auginti augalai Azoto kaupimas Šaknų sistemos rūšis Augalas Įtaka maisto medžiagų atpalaida- vimui Vysty- mosi greitis Dirvožemio granuliometrinė sudėtis Dirvožemio rūgštingumas Suriša azotą įsišakni-jimo gylis 150-200 cm Mėlynžiedžiai lubinai +++ ++ lengvas- vid. sunkumo rūgštus-neutralus Geltonžiedžiai lubinai +++ + lengvas- vid. sunkumo rūgštus- silpnai rūgštus Baltieji lubinai +++ +++ lengvas- vid. sunkumo rūgštus-neutralus įsišakni-jimo gylis 80-150 cm Pašarinės pupos + + lengvas-sunkus rūgštus-neutralus Pašariniai vikiai ++ + lengvas-sunkus silpnai rūgštus-neutralus Valgomieji žirniai + + lengvas-sunkus rūgštus-neutralus Seradelė +++ ++ l. lengvas- vid. lengvas stipriai rūgštus-neutralus sekliai šaknijasi 0-80 cm Pašariniai žirniai ++ + lengvas-sunkus rūgštus-neutralus Žieminiai vikiai ++ ž labai lengvos-sunkus rūgštus-neutralus Švediniai (kalniniai) dobilai + ++ labai lengvas-sunkus rūgštus-neutralus Azoto nekaupia įsišakni-jimo gylis 150-200 cm Saulėgrąžos + +++ labai lengvas-sunkus rūgštus-neutralus įsišakni-jimo gylis 80-150 cm Baltosios garstyčios + +++ lengvas- labai sunkus rūgštus-neutralus Grikiai +++ +++ labai lengvas rūgštus-neutralus Rapsai + ž lengvas- l. sunkus silpnai rūgštus-neutralus Aliejiniai ridikai + ++ lengvas-sunkus rūgštus-neutralus Facelija ? +++ lengvas, vid. sunkus labai rūgštus-neutralus + - silpnas poveikis ++-vidutinis poveikis +++-stiprus poveikis ž-žieminiai ?-nėra duomenų. I-15 Žemės ūkio produkcijos pajamų palyginamieji koeficientai (pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto duomenis) Ž.ū n. našumo balas Kviečiai Lt. ha-1 Rugiai Lt. ha-1 Miežiai Lt. ha-1 Pienas Lt. t-1 Galvijai (gyv. sv.) Lt. t-1 Kiaulės (gyv. sv.) Lt. t-1 45 1,19 1,14 1,04 1,13 1,06 1,15 Respublikos vidurkis 1 1 1 LITERATŪRA: www.bef.lt www.paneveziobalsas.lt www.organic.lt www.valstietis.lt www.kemira-growhow.com
Šį darbą sudaro 13009 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
- 1.Dirvožemis ir jo derlingumas.3
- 2.Herbicidai ir jų poveikis piktžolėms.9
- 3.Mineralinių trąšų panaudojimas lauko augalų tręšimui..30
- 4.Piktžolių paplitimas ir jų daroma žala.37
- 5.Sėjomaina ir jos elementai..49
- 6.Literatūra.58
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Žemių ūkio namų darbas
- 65 psl., (13009 ž.)
- Word failas 1 MB
- Lygis: Universitetinis
Atsisiųsti šį namų darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
