Žieminiai kvietrugiai

Lietuvoje javų auginimas nuo senų laikų laikomas viena svarbiausių žemdirbiškos veiklos sričių. Žiemkenčiais apsėjama daugiau kaip pusė milijono hektarų. Žieminiams kviečiams tenka didžiausi plotai- net 350-450 tūkst., kiek mažiau auginama rugių- apie 100-150 tūkst., žieminių kvietrugių plotai siekia iki 50 tūkst., hektarų.
Pastarojo laikmečio didžiausia problema- grūdus vis sunkiau pelningai realizuoti, todėl jų augintojams labai svarbu ne tik padidinti pasėlių derlingumą, bet ir sumažinti jų savikainą, pageriti kokybę. Mūsų šalies žemdirbiams ir toliau būtina tobulinti augalininkystės technologijas. Tik tuomet 5-7 t/ha javų derlius Vidurio Lietuvoje ir 4-5 t/ha Rytų bei Vakarų Lietuvoje taps realybe. Esant tokiems derliams, grūdų savikaina Vidurio Lietuvoje sieks 300-350 Lt/ha, o Rytų Lietuvoje 350-400 Lt/ha. Tokia savikaina galima tik tuomet, jei žemdirbiai savo ūkiuose dirbs pagal intensyvių technologijų reikalavimus, o mokslininkai šias technologijas nuolat atnaujins, sukurdami produktyvesnių veislių, tobulindami ir atnaujindami agrotechnologinį procesą: dirvų dirbimą, sėklų paruošimą sėjai, augalų apsaugos priemones, derliaus nuėmimą irk t.
Šiandien išauginta žemdirbių produkcija turi visiškai atitikti ES bendrijos reikalavimus. Nuo 2007 metų prognozuojami nauji pasikeitimai Europos Sąjungos bendrijos rinkoje. Tikėtina, kad ES privalės įsileisti besivystančių šalių produkciją. Todėl jau dabar derlius turi būti užauginamas, derinant ekologinius, gamtosaugos, maisto kokybės ir saugos klausimus. Žemdirbiai visaip skatinami dirbti būtent pagal tokį agrotechnologijos modelį.
Pirmas žingsnis- pasirinkti pačius tinkamiausius prišsėlius, nes tai nulemia derliaus dydį, užaugintų grūdų kokybę, tręšimą, augalų apsaugą, gamybines sąnaudas, ekologinės gamybos galimybes.
Priešsėlių parinkimo ypatumai ir reikšmė būsimam derliui- amžinai aktuali tema. Žemdirbių sukaupta ilgametė gamybinė patirtis įpareigoja kismet kaitalioti auginamus augalus tam tikra tvarka. Kaitaliojant augalus, geriau išnaudužojamos dirvožemio maisto medžiagos. Tyrimai nustatyta, kad įvairūs augalai sunaudoja ne tik skirtingą maisto medžiagų kiekį, bet ir nevienodai iš dirvos paima bei įsisavina mitybinius makroelementus. Ankštinių šeimos augalai, turėdami ant savo šaknų gumbelinių bakterijų, patys apsirūpina azotu, taip pat nemažai jo palieka dirvoje. Daugelis augalų, turėdami nevienodą šaknų sistemą, maisto medžiagas ima iš skirtingų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!